Kalba sukėlė audrą

Kovo 11-osios signatarų klubo įgaliota sakyti proginę kalbą Seime Z.Šličytė siūlė parlamentarams Stambulo konvencijos ratifikavimą išbraukti iš savo darbotvarkės.

Ji pabrėžė šios konvencijos pavojingumą, nes dokumentas "orientuoja mūsų valstybę pakeisti biologinės lyties sampratą keistu prasimanymu – socialine lytimi".

"Tokia ciniška ir įžūli Lietuvos homoseksualizacija jau turi ir, be abejo, turės ateityje neigiamas pasekmes visuomenės vienybei bei sutarimui", – Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga kalbėjo buvusi politikė ir advokatė.

Ji taip pat ragino Seimą greičiau priimti konstitucinius įstatymus, pirmiausia – Referendumo įstatymą.

"Kviečiu Seimo narius artimiausiu metu ne tik priimti konstitucinį Referendumo įstatymą, bet ir pateikti tautai referendume balsuoti už arba prieš Stambulo konvencijos ratifikavimą ir lyčiai neutralios partnerystės įstatymo priėmimą. Tebūnie Lietuva tokia, kokios norės jos žmonės", – Seime kalbėjo Z.Šličytė.

Buvusiai Aukščiausiosios Tarybos deputatei tada dar nebaigus savo 13 minučių kalbos, dalis parlamentarų demonstratyviai paliko Seimo salę.

O viešojoje erdvėje netrukus imta kalbėti apie iš parlamento tribūnos neva skleistą neapykantą.

Esmė – seksualinė orientacija?

Teisėsauga keletą kartų buvo atsisakiusi pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Kovo 11-osios akto signatarų klubo deleguotos Z.Šličytės kalbos, kuri nuskambėjo Seime Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga.

Vis dėlto teismas įpareigojo ikiteisminį tyrimą atlikti.

"Šiuo metu ikiteisminis tyrimas yra atliekamas, jį atlieka, organizuoja ir kontroliuoja Generalinės prokuratūros prokurorai", – dienraščiui patvirtino Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė.

Ikiteisminis tyrimas dėl Z.Šličytės pasisakymo iškilmingame Kovo 11-osios minėjime Seime pradėtas įtariant, esą "ji galėjo siekti diskriminuoti žmonių grupę dėl seksualinės orientacijos bei viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą bei išsakė tikrovės neatitinkančią informaciją apie homoseksualius asmenis".

Pasak prokuratūros, tyrimu bus siekiama įsitikinti, ar Z.Šličytė, pasisakydama minėjime, išreiškė savo nuomonę bei pasinaudojo saviraiškos laisve, ar priešingai – siekė suvaržyti žmonių grupės, jai priklausančio asmens teises ir laisves, tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti homoseksualių žmonių grupę.

Taip esą siekiama nustatyti šių veiksmų pavojingumo pobūdį.

Padės apsiginti

Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis teigė, per pastaruosius aštuonerius metus, kiek pats priklauso Advokatų tarybai, nėra buvę atvejo, kai advokatas būtų teisiamas už išsakytą nuomonę.

"Todėl birželio 30 dienos posėdyje Advokatų taryba nusprendė, kad saviraiškos bei žodžio laisvė ir jo išsakymas, ypač iš Seimo tribūnos – iš paties demokratijos lopšio, negali būti varžomas. Nes žodžio ir minties laisvė – viena svarbiausių demokratinių vertybių. Ir kraštutinės baudžiamosios atsakomybės taikymas už žodžio išraišką mus įpareigoja padėti apsiginti", – pabrėžė M.Kukaitis.

Pasak M.Kukaičio, Advokatų taryba vienbalsiai priėmė sprendimą Z.Šličytei skirti advokatą šioje byloje.

"Mes kreipėmės į Advokatų tarybos Baudžiamojo proceso komitetą ir du jo nariai sutiko ginti advokatę Z.Šličytę nemokamai (pro bono), jeigu ikiteisminis tyrimas bus tęsiamas ir jeigu bus taikoma kraštutinė atsakomybė. Atsakomybės rūšių yra labai daug – pradedant moraline ir baigiant baudžiamąja. Ir jeigu už žodžio saviraišką būtų taikoma kraštutinė atsakomybė, tada jau kyla klausimas dėl demokratinių vertybių laikymosi", – M.Kukaitis paaiškino, kodėl yra organizuojama teisinė pagalba Z.Šličytei.

Sprendimas: Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas M.Kukaitis patvirtino, jog nemokamai ginti buvusią kolegę Z.Šličytę tarybos posėdyje buvo nuspręsta vienbalsiai. V. Balkūno / BNS nuotr.

Apie demokratijos garantą

Nuo antikos laikų yra priimta, kad įstatymų leidybos institucija, šiuo atveju – Seimas, ir yra ta vieta, kur dalijamasi nuomonėmis.

Žodžio laisvė yra demokratijos garantas.

"Parlamentas ir yra ta tribūna, kur asmuo turi teisę išsakyti, ką galvoja, žinoma, neįžeidžiant kitų. Tiesa, kartais aštresnis žodis turi daug prasmių. Bet, pavyzdžiui, teisme už pasakytas kalbas šalys neatsako, taip pat ir Seimo narys už pasakytas kalbas Seimo salėje neatsako. Šiuo atveju yra dviprasmiška situacija, kai esamas parlamentaras gali kalbėti ir tai jam neužtrauks atsakomybės, o jei buvęs Seimo narys iš tos pačios tribūnos pasisako, jau atsiranda atsakomybė", – stebėjosi M.Kukaitis.

Šiuo atveju esą buvo pasiduota visuomenės vertinimui – "patinka nepatinka", bet taikyti baudžiamajai atsakomybei, anot M.Kukaičio, to nepakanka, nes turėtų būti labai aiškus asmens kurstymas griebtis ginklo ar smurto prieš kitaip mąstančius.

Toks raginimas galbūt būtų vertintinas kaip baudžiamosios atsakomybės užuomazgos.

"O žodžio laisvė yra demokratijos garantas. Jei ji bus ribojama, mes nedaug kuo skirsimės nuo tų valstybių, kuriose žmonės yra persekiojami už savo mintis ir žodžius", – kalbėjo M.Kukaitis.

Antrankių dar nesulaukė

Tačiau tiek teisininkus, tiek pačią Z.Šličytę labiausiai glumina tai, kad šio reikalo ėmėsi Generalinė prokuratūra.

"Kodėl šio reikalo ėmėsi Generalinė prokuratūra? Na, turbūt dėl to, kad visuomenėje tai sulaukė plataus vertinimo. Ir tai keista, nes straipsnis, apibrėžiantis nusikaltimą, pagal kurį atliekamas tyrimas, nėra sunkus. Tikimės, kad aukščiausiame lygmenyje vertinimas šioje byloje bus objektyvus ir taškas bus padėtas greitai", – vylėsi M.Kukaitis.

"Manęs ne vienas klausė, kodėl Generalinė prokuratūra perėmė bylą. Manyčiau, gali būti keli variantai – pirmiausia, kad apylinkės ir apygardos prokurorai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą ir jų darbą perėmė Generalinė prokuratūra. Antra, negalime atmesti, jog prokuratūra verčiama to imtis. Paradoksas, kad šiuo metu esu didžiausia nusikaltėlė Lietuvoje, nes Generalinė prokuratūra kontroliuos mano bylos eigą, gerai, kad mirties bausmė panaikinta, tai, ko gero, gal ir sušaudytų. Taip ir slenka gyvenimas, nesulaukiu antrankių, tik aiškumo kol kas nėra. Tik tiek, kad jau turiu gynėjus", – kalbėjo Z.Šličytė.

Daugiau nei keturis dešimtmečius advokate dirbusią Z.Šličytę, kuri savo kolegų yra labai gerbiama ir įvertinta Lietuvos advokatūros garbės ženklu, pasiryžo ginti du buvę prokurorai, dabar advokatai, jei tik iš tyrėjų bus gautas kažkoks signalas.

Gerai, kad mirties bausmė panaikinta, tai, ko gero, gal ir sušaudytų.

Patyrė psichologinį terorą

Po kai kurių kažkieno pasipiktinimo sulaukusios kalbos, Z.Šličytei dar esant Seimo rūmuose, pasipylė skambučiai ir žinutės, kurios buvo ir grasinamos, ir palaikomojo pobūdžio.

Vienas asmuo nežinomu numeriu, pasak Z.Šličytės, per naktį jai skambino 38 kartus.

Paklausus, ar išties buvo vieta ir laikas tokiai kalbai, moteris pabrėžė, kad visi tie, kurie neturi ko prikišti jos kalbos turiniui, griebiasi argumento, kad ne vieta ir ne laikas.

"Jau 32 metai mūsų Nepriklausomybei, todėl dabar apie tai kalbėti yra laikas. Jeigu lietuviai nori, kad aš, išėjusi į tribūną, sakyčiau: "Ačiū partijai, tėvynei už taloną patalynei, ačiū Ingridai Šimonytei, kad už trečią skiepą davė 100 eurų", tai tada turėjo būti kitas oratorius, ne aš. Kadangi esu kitokių pažiūrų, tai esu visai izoliuota. Nenorėčiau įvardyti, bet du teisės mokslų daktarai man pasakė, kad mano kalba buvo tobula", – dar kovo mėnesį dienraščiui kalbėjo Z.Šličytė.

Nesijaučia nusikaltusi

Teisininkė tada pabrėžė, kad teisėkūra Lietuvoje labai šlubuoja, nes per pastarąjį dešimtmetį Seimas iš konstitucinių įstatymų sugebėjo priimti tik vienintelį iš dešimties.

Buvusi Aukščiausiosios Tarybos deputatė teigė apie tai ir kalbėjusi Kovo 11-osios proga.

"O kad visas dėmesys nupuolė į Partnerystės įstatymą, tai čia kalti tie, kurie nori kelti skandalus. Du trečdaliai mano kalbos buvo apie korupciją, apie konstitucinius įstatymus, apie Valstybinės kalbos įstatymą, bet kai kam labai saldu kiršinti žmones. Aš jokios neapykantos kalbos nepasakiau. Kalbėdama apie Partnerystės įstatymą pasakiau, kad yra ir kitų teisinių priemonių kartu gyvenančių homoseksualių asmenų interesams ir teisėms apginti. Tai kokia čia neapykanta? Aš turiu teisę tuo klausimu pasisakyti kaip Lietuvos pilietė. Ar Kovo 11-oji tinkama data tokiai kalbai? Taip, tinkama", – iškart po iškilmingo Seimo posėdžio dienraščiui teigė moteris.

Z.Šličytė tikino prieš nieką nenusikaltusi, o tik išreiškusi savo politinę poziciją, dėl to jai pradėtas ikiteisminis tyrimas.