Nors daugeliui radinys netikėtas, dalis vietinių apie jį žinojo. Sako, kad po žemėmis bunkeris atsidūrė prieš maždaug 50 metų, statant reabilitacijos centrą.

„Iš vaikystės išlenda prisiminimai, kad buvo“, – pripažino vienas palangiškis.

Palangiškiai ir paveldosaugininkai suskubo bunkerį apžiūrėti. Specialistai sakė, kad jis įdomus ir didžiausias iš sovietinių bunkerių, rastų kurorte. O po žemėmis ir gerai išsilaikė.

„Tiesa, prieš užkasant, maždaug 1970 metais, iš jo buvo išpjaustyta visa įranga, įvairios metalo detalės, komunikacijos. Todėl tiesiog viduje yra švarios patalpos“, – sakė paveldosaugininkas Laisvūnas Kavaliauskas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Iš plačių šaudymo angų spėjama, kad bunkeris galėjo būti naudojamas priešui šaudyti iš prieštankinių pabūklų. Tai – vadinamosios Molotovo linijos bunkeris, statytas 1941 metais, o linija ėjo per aneksuotas Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos ir Lenkijos teritorijas.

„Buvo statomi su tikslu atlaikyti priešo puolimą iš Vakarų. Deja, ta linija nepasiteisino ir, kaip žinome iš istorijos, vokiečiai labai greitai užėmė ir Lietuvą, ir nukeliavo toliau“, – pasakojo L. Kavaliauskas.

Palangoje yra išlikę keli tokie bunkeriai, skirtingų tipų. Manau, net ir poilsiautojams būtų įdomu juos apžiūrėti.

Molotovo liniją Sovietų Sąjunga įrenginėjo paskubomis. Lietuvoje planuota pastatyti apie 1,5 tūkst. bunkerių, bet pavyko tik apie 100. Palangoje aptikti šeši, jie vadinami Molotovo linijos pradžia.

„Palangoje yra išlikę keli tokie bunkeriai, skirtingų tipų. Manau, net ir poilsiautojams būtų įdomu juos apžiūrėti. Net siūlyčiau Palangos turizmo informaciniam centrui sugalvoti kažkokį maršrutą, kad būtų galima juos aplankyti. O savivaldybė galėtų pasirūpinti jų aplinkos sutvarkymu“, – kalbėjo L. Kavaliauskas.

Stop kadras

Tačiau kai kurie palangiškiai abejoja, ar verta sovietinius Antrojo pasaulinio karo objektus saugoti.

„Nematau prasmės – betikslis sovietinio betono gabalas. Man jis gadina estetiškai miesto vaizdą“, – tvirtino vienas gyventojas.

Klaipėdoje yra išlikę vokiečių statyti įtvirtinimai ir dešimtys slėptuvių, kuriose nuo sovietų bombardavimo slėpėsi vietos gyventojai. Dalis slėptuvių įtraukta į kultūros paveldo registrą. Taip, anot paveldosaugininkų, galėtų būti pasielgta ir su dalimi sovietinių bunkerių.

„Stebint, koks dėmesys yra tiems visiems karo objektams, reliktams yra Lenkijoje, pas mūsų broliukus latvius – jie tikrai išnaudojami būtent turizmo, edukacijos tikslais. Aš neabejoju, kad turėtume pagalvoti ir mes, kaip juos išsaugoti. Galbūt ne visus, bet pagal atskirus tipus, atskirose vietovėse“, – sakė L. Kavaliauskas.

Ar Palangoje rastą bent didžiausią bunkerį reikėtų išsaugoti, turėtų įvertinti Kultūros paveldo centras.