- Justina Raudytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Uostamiesčio ligoninės pastaruoju metu tarsi po didinamuoju stiklu. Įstaigų sujungimas, mobingas, eilės, algos, pinigai. Temos, kurios yra tapusios itin aktualios ir kurias daug kas dedasi išmanantys, kaip ir krepšinį arba „Euroviziją“. Sveikatos vadybos profesionalas, Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius dr. Jonas Sąlyga neslepia, kad minėti klausimai tokie aktualūs tapo tikrai ne šiandien.
– Baigėsi 2019 metai. Kokie jie buvo jūsų vadovaujamai įstaigai?
– Metų pradžioje įstaigoje didžiulis darbymetis – statistikos tarnyba skaičiuoja veiklos rezultatus, finansinė tarnyba – finansus, padaugėja skaičiavimų Personalo, Viešųjų pirkimų skyrių darbuotojams. Teikiami rodikliai, kas nuveikta per 2019 metus. Tai susisteminę pristatysime įstaigos Stebėtojų tarybai, o vėliau ligoninės savininkui – Sveikatos apsaugos ministerijai. Turiu pasidžiaugti, kad 2019 metai įstaigai buvo geri. Įstaigos stacionaruose per metus gydėsi daugiau nei 19 tūkstančių, o ambulatoriškai konsultuota per 130 tūkst. pacientų. Ligoninėje operuota daugiau nei 5 300 ligonių, atlikta per 500 širdies operacijų.
Pernai minėjome savo – pirmosios ligoninės, atidarytos atkurtos Lietuvos nepriklausomybės metais – veiklos 25-metį. Pasiteisino prieš keletą metų įkurtų ūminio insulto bei miokardo infarktų centrų (klasterių) veikla. Ištikus infarktui ar įvykus ūminiam insultui gydytojai ar greitosios medicinos pagalbos darbuotojai žino kur nukreipti pacientą, kad jam būtų suteikta aukščiausio lygio pagalba. Šių pacientų skaičius auga, nes jie nebegydomi daugiaprofilinėse ligoninėse, o gabenami į specializuotus centrus.
Svarbiausia, kad jie pas mus patektų kuo greičiau nuo pirmųjų simptomų atsiradimo pradžios – per vadinamąsias „auksines“ valandas. Ligoninėje padaugėjo ambulatorinių konsultacijų, dienos stacionaro bei dienos chirurgijos paslaugų. Įvykdėme visus sutartinius įsipareigojimus su teritorinėmis ligonių kasomis, įgyvendinome projektus, finansuojamus Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, – įsigyta moderni kardiologijos, neurologijos, reabilitacijos įranga, suremontuotos patalpos. 2019 metus baigėme teigiamu finansiniu rezultatu.
– Daug kas dejuoja, kad brangsta medicinos priemonės, maisto produktai, įrangos remontas, ligonių kasos nesumoka už visas suteiktas paslaugas, o jūs sutaupėte lėšų – kaip tai pavyko, kam jas panaudosite?
– Niekada netaupome pacientų sąskaita. Patekusiajam į ligoninę privalo būti atlikti visi tyrimai, kurie jam reikalingi, nors jie ir būtų patys brangiausi. Mums svarbu laiku ir kokybiškai suteikti aukščiausio lygio paslaugą, paskirti reikiamą gydymą.
Didelį dėmesį skiriame finansinės rizikos vertinimui ir valdymui. Nuolatos skaičiuojame gaunamas už suteiktas paslaugas pajamas ir įstaigos veiklos sąnaudas, atsisakėme pirkimų, kurie 2019 metais nebuvo būtiniausi, sutaupytas lėšas panaudosime atlyginimų didinimui – algas planuojame peržiūrėti pirmiausia tiems, kurie uždirba mažiausiai.
– Turbūt tai motyvuoja žmones? Jūsų ligoninė jau daug metų yra viena iš didžiausias algas gydytojams mokančių įstaigų šalyje.
– Suprantama, moderniausia diagnostikos ir gydymo įranga, naujai suremontuotos ligoninės patalpos būtų bevertės, jei ne čia dirbantys žmonės. Jų įstaigoje – per 1 200, o tai didžiausia mūsų vertybė. Teikiant pagalbą pacientams, kiekvienas iš jų svarbus, nepaisant, kuo dirba, nes kokybiška paslauga priklauso nuo visos komandos darbo. Džiaugiuosi maža darbuotojų kaita, tačiau vyksta ir nuolatinis personalo atsinaujinimas – kasmet mūsų įstaiga sulaukia jaunų gydytojų, kuriems sudaromos puikios sąlygos dirbti ir tobulėti.
– Ligoninėje dirba solidi specialistų komanda. Ar išvengiate kolegų tarpusavio konkurencijos, mobingo?
– Mobingas prasideda dar besimokant aukštosiose mokyklose, vėliau tai gali persikelti ir į darbo aplinką. Kiekviename kolektyve labai svarbu tai nustatyti laiku. Teikiant paslaugą pacientui, svarbiausia komandinis darbas, atsakomybė, susiklausymas, tada vietos mobingui nebelieka.
Per mano vadovavimo ligoninei metus mobingo apraiškų būta. Nenuoširdu tai būtų neigti. Svarbiausia, kad susidariusios problemos neįsisenėtų. Būtina, kad visi darbuotojai nuolat gilintų žinias apie santykius komandoje kurdami gerą atmosferą darbe – tai labai priklauso nuo skyriaus ar padalinio vedėjo, vyresniosios slaugytojos.
– Kita pastaruoju metu aptarinėjama tema – planai sujungti ligonines. Ar ši tema iš tiesų tokia aktuali?
– Klaipėdoje stacionarios sveikatos priežiūros paslaugos gyventojams teikiamos keturiose sveikatos priežiūros įstaigose, dvi jų – šiaurinėje miesto dalyje, dvi – miesto centre. Dvi pavaldžios Sveikatos apsaugos ministerijai, dvi – Klaipėdos savivaldybei. Žinoma, pacientui visai nesvarbu, į kokio pavaldumo ligoninę jis patenka, bet jei visą parą septynias dienas per savaitę visose ligoninėse dirba laboratorijos, diagnostikos įranga, specialistai, kai kurios paslaugos dubliuojamos, tai nėra gerai – neracionaliai naudojamos privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos.
– Esate patyręs vadybininkas – ką siūlote?
– Pirmiausia, reikalingas visų ligoninių vadovų geranoriškumas – sutarimas, kaip pasiskirstysime dubliuojančių paslaugų teikimą, kokius profilius vystysime, visus veiksmus orientuojant į laiku suteikiamą, prieinamą ir kokybišką paslaugą pacientui, taip pat taupant valstybės lėšas. Tokie yra pagrindiniai atspirties taškai.
Sprendimai galėtų būti priimami ir įteisinami įsteigus direktorių tarybą. Tai galima būtų padaryti labai greitai. Antra – nėra ir niekada nebuvo parengtos ilgalaikės strategijos, numatant planus bent 20–25 metus į ateitį, kur Klaipėdoje turėtų būti sutelktos visos teikiamos aukščiausio lygio stacionarios paslaugos, kur jos turėtų būti plečiamos, kur turėtų atsirasti šiuolaikinės gydyklos kompleksas su moderniu priėmimo ir skubiosios pagalbos skyriumi, pagal atskirus profilius koncentruota šiuolaikinė diagnostikos ir gydymo įranga, vienoje vietoje dirbtų visų profilių aukščiausio lygio specialistai, konsultantai. Toks bendras priėmimo ir skubiosios pagalbos skyrius bent šiaurinėje miesto dalyje esančiame ligoninių komplekse galėtų būti pirmas impulsas tolesniems veiksmams.
Siūlyčiau sukurti ilgalaikę įrodymais ir išsamia analize pagrįstą stacionarinių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo Klaipėdoje strategiją, sudaryti darbo grupę iš Vyriausybės, Sveikatos apsaugos ministerijos, Klaipėdos universiteto, savivaldybės atstovų, sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizatorių, kurie, išanalizavę esamą situaciją, pateiktų pasiūlymus dėl stacionarinių paslaugų reformos.
– Kalbant apie reformą, kai kas vis dar prisimena tunelį, kuris jungia jūsų įstaigą su kaimynine ligonine. Tai galėtų būti pradžia.
– Kai nėra strategijos, atsiranda terpė įvairioms interpretacijoms, siūlant pacientus gabenti požeminiu priešgaisriniu evakuaciniu tuneliu, kuris sujungtas su kitos ligoninės Onkologijos departamento tuneliu. Atrodo, kad interpretatoriams, nekreipiant dėmesio į pagalbos pacientui suteikimą per „auksines“ valandas ar net minutes, svarbiau „priversti“ naudotis prieš daugiau nei 30 metų statytu drėgnu, neapšildomu, ligonių gabenimui nepritaikytu požeminiu tuneliu, kuris net nesujungtas su Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyriumi.
– Teko girdėti apie planuojamus naujus, šiuolaikinius ligonines jungiančius tunelius. Ar tai tiesa?
– Supraskite, man labiau rūpi pacientai, o ne tuneliai. Man neramu, kai pacientas negali laiku patekti pas gydytoją konsultantą, kai jam reikia ilgai laukti eilėse.
Ligoninė pastatyta daugiau nei prieš 30 metų, Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyriaus patalpos turėtų būti tobulai pritaikytos dabarties poreikiams, su moderniausia diagnostikos įranga, kurią pasitelkus pacientas būtų laiku nukreiptas į skyrių, taupant taip gyvybiškai svarbų laiką.
Ambulatorinio konsultacinio skyriaus atidarant ligoninę išvis nebuvo numatyta, nes tokie skyriai prie stacionaro net neegzistavo. Tuo metu reikėjo ieškoti patalpų ir jas pritaikyti, tačiau kasmet didėjant konsultacijų poreikiui ir jos tapo per ankštos.
Aptarę su sveikatos apsaugos ministru, baigiame projektuoti priestatą, patalpos padidės tūkstančiu kvadratinių metrų, todėl atsiras nauji kabinetai papildomai įdarbintiems specialistams, dėl to sumažės eilės pas konsultantus, pagerės paslaugų prieinamumas atvykusiems į priėmimą. Projekte numatyta vieta ir antžeminiam tuneliui, tai galėtų būti „ateities rankovė“ į bendrą kelių ligoninių pacientų priėmimo pastatą.
Toks sprendinys palengvintų greitosios medicinos pagalbos ekipažų darbą, leistų pagerinti skubią diagnostiką, suteikiant pacientui galimybę kuo greičiau gauti aukščiausio lygio paslaugą, taupyti lėšas, kurias būtų galima panaudoti vis tobulesnės įrangos įsigijimui, darbuotojų skatinimui ir t. t.
Gal jau dabar verta galvoti apie ateitį, kuriant visas mieste esančias ligonines šiame komplekse su profesionalių specialistų paslaugų visuma vienoje geografinėje vietoje, idealia skubiosios pagalbos suteikimo logistika, su vieta ne tik bendram Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyriui, bet ir sraigtasparnių nusileidimo aikštelei.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Eglutės žaisliukai – gyvenimo atspindys: kokias istorijas jie pasakoja?
Žiemos sode pastatyta Kalėdų eglutė antrus metus gaivina primirštą, bet prieš šimtmetį gyvavusią tradiciją. Mat grafai Tiškevičiai savo Kretingos rezidencijos Kalėdų eglę visuomet puošdavo Žiemos sode. Po ja dova...
-
Be jų neįsivaizduojamos Kalėdos, o toks čempionatas – vienintelis pasaulyje?2
Kretingoje pakvipo mandarinais. Čia surengtos pirmosios mandarinų valgymo varžybos. ...
-
Kariai sugrįžo namo8
Lietuvos karinių jūrų pajėgų kariai šiandien, gruodžio 21-ąją, grįžo iš penkis mėnesius trukusios NATO vykdomos tarptautinės operacijos „Brilliant Shield“ (liet. „Briliantinis skydas“). Džiaugsmingais sveikini...
-
Kariškių užmojai kelia klausimų dėl turizmo5
Kairių poligone kariškių ketinimai įrengti tolimojo šaudymo pratybų poligoną sukėlė klausimų Klaipėdos rajono savivaldybei dėl turizmo infrastruktūros plėtros. ...
-
„Grigeo Klaipėda“ Kuršių marių taršos byloje bus apklausiami užsienio specialistai
Artimiausiuose bendrovės „Grigeo Klaipėda“ Kuršių marių taršos bylos posėdžiuose bus apklausiami specialistai iš užsienio, penktadienį pranešė Šiaulių apygardos teismas. ...
-
Kalėdos bus be sniego
Šių metų Kalėdas švęsime be sniego. Anot sinoptikų, orai per šventines dienas anaiptol neprimins žiemos. Laikysis teigiama oro temperatūra, protarpiais palis, labiau vėjuota bus tik šį savaitgalį. Šventinėmis dieno...
-
Vakarų laivų gamyklos direktorius šventinėje skuboje linki neišbarstyti to, kas svarbiausia
Šventinėje skuboje neišbarstykime to, kas svarbiausia: te artėjančios šv. Kalėdos brangių žmonių artumu užpildo visas širdies kerteles. Stabtelėjimas metų sandūroje tebūna prasmingas ir įkvepiantis, belaukiant, kol atsi...
-
„Klaipėdos vandens“ direktorius: iššūkių būta įvairių
Vakar vykusiame susitikime įmonės „Klaipėdos vanduo“ atstovai žurnalistams atskleidė, su kokiais iššūkiais šiemet teko susidurti ir kokie pokyčiai laukia kitąmet. ...
-
Vietoj namų šurmulio – linksmybės restorane10
Klaipėdoje keičiasi švenčių tradicijos – vis daugiau žmonių Kūčių vakarienės patiekalus užsisako iš mėgstamų kavinių, o Kalėdas ir Naujuosius mieliau švenčia restoranuose. Tuomet nereikia rūpintis svečių priėmimu,...
-
Šventinė nuotaika kasmet vis ryškesnė: klaipėdiečiai miestą puošia patys
Klaipėdiečiai nelaukia, kol kas nors kitas papuoš jų aplinką – šventinės puošmenos mieste atsiranda gyventojų ir čia veikiančių įmonių ir įstaigų pastangomis. Žmones vienijantis siekis, kad tamsiausias metų laikas mies...