- Asta Aleksėjūnaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Viliamasi, kad prieš 115 metų Klaipėdos rajone per Vilhelmo kanalą pastatytas Jokšų tiltas turėtų atgimti. Šiuo metu jau baigtas rengti kapitalinio remonto projektas, rangovai gavo statybos leidimą. Vis dėlto Klaipėdos rajono savivaldybė šiam projektui dar turi surasti finansavimo šaltinių.
Iš dešimt tiltų liko vienas
Karaliaus Vilhelmo kanalas – vienintelis dirbtinai sukurtas vandens kelias Lietuvoje, iškastas nuo Lankupių kaimo iki Klaipėdos uosto Malkų įlankos.
Unikalus 27 km ilgio kanalas, oficialiai atidarytas 1837 m., po Antrojo pasaulinio karo buvo pervadintas Klaipėdos kanalu. Per jį iki 1904 m. buvo pastatyta 10 tiltų, vienintelis išliko būtent Jokšų. Jis įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.
Tačiau nieko nedaryti mes negalime, tai yra kultūros paveldo objektas.
"Klaipėdos rajono savivaldybė projektavimo darbams skyrė 40 tūkst. eurų. Konkursą darbams atlikti laimėjo bendrovė "TEC Infrastructure", kuri ir rengė kapitalinio remonto bei tvarkybos darbų techninį projektą", – sakė Klaipėdos rajono savivaldybės vicemerė Audronė Balnionienė.
Turizmui svarbi jungtis
Projektavimo darbai užtruko kone trejus metus.
"Rengdami projektinius siūlymus ir tvarkybos darbų projektą, nustatydami tikslią metalinių konstrukcijų medžiagą, bendradarbiavome su viešąja įstaiga "Technikos priežiūros tarnybos bandymų ir tyrimų laboratorija", Kultūros paveldo departamentu. Parengti šio projekto nebūtų įmanoma be sklandaus Kultūros paveldo centro, Kultūros paveldo departamento, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos bendradarbiavimo ir didelio visų noro atkurti vienintelį išlikusį tiltą per Karaliaus Vilhelmo kanalą", – tikino įmonės "TEC Infrastructure" projekto dalies vadovas Romas Dulieba.
Audronė Balnionienė / Vytauto Petriko nuotr.
Jokšų tiltas galėtų tapti svarbia jungtimi tarp Jokšų kaimo ir Svencelės, kur dabar veikia poilsio zonos, jėgos aitvarų ir buriavimo centras. Tiltas atvertų galimybę susisiekti su vadinamuoju Kintų keliu.
"Tai padėtų krašto turizmui. Šis tiltas, be abejonės, yra unikalus objektas ir jam privalu rodyti dėmesį. Todėl savivaldybė įsipareigojo atlikti projektavimo darbus, kad būtų aišku, kokios sumos prireiks jam atstatyti", – paaiškino A.Balnionienė.
Remontui – pusė milijono eurų
Skaičiuojama, kad šio tilto atgimimui reikėtų 580 tūkst. eurų.
"Tai yra dideli pinigai, kažin ar savivaldybei ši našta būtų pagal pečius. Kelių direkcijos finansavimo tikėtis negalime. Lieka galimybė ieškoti finansavimo per struktūrinius fondus. Tačiau nieko nedaryti mes negalime, tai yra kultūros paveldo objektas", – patikino A.Balnionienė.
Rekonstrukcijos metu tektų naudoti specialiąsias remonto ir restauravimo technologijas, reikėtų atkurti ir sustiprinti šimtametes tilto konstrukcijas.
Ties metalinių santvarų sandūra pakloto ir turėklų konstrukcija turėtų būti atstatyta taip, kad po tiltu galėtų praplaukti laivai aukštais stiebais – taip, kaip buvo galima XX a. pradžioje. Tam bus suformuotas į vieną pusę ant vyrių atverčiamas paklotas ir atveriami turėklų varteliai.
Klaipėdos (Karaliaus Vilhelmo) kanalas – tai vienas unikaliausių hidrogeologinių paminklų Lietuvoje, turintis seną ir sudėtingą istoriją, prasidedančią Prūsijos karalystės valdymo laikotarpiu. Karaliaus Vilhelmo kanalas 2001 m. įtrauktas į Lietuvos valstybinės reikšmės vidaus vandens kelių sistemą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Keliant tilto į Neringą idėją, ministerija tikina – tai neįmanoma
Neringos merui Dariui Jasaičiui kalbant apie būtinybę tiesti tunelį ar tiltą per Kuršių neriją, Aplinkos ministerija tikina, jog tai neįmanoma. Ministerijos atstovo Audrio Kutrevičiaus teigimu, šios idėjos buvo atsisakyta dar prie&scaro...
-
Akcija vėl sulaukė dėmesio: už rūpinimąsi miško švara – skanus atlygis
Prie Olando Kepurės automobilių stovėjimo aikštelės esančio kiosko inicijuota ir ne vienerius metus gyvuojanti iniciatyva tebetraukia atvykstančiųjų dėmesį. ...
-
Mero laimikis – gražuolis šlakis
Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas po septynių valandų vaikštinėjimo Minijos upės pakrantėmis sužvejojo 68 cm ilgio šlakį. Žuvis po fotosesijos buvo sėkmingai paleista atgal į vandenį. ...
-
Gatvės ruože – didesnis leistinas greitis
Klaipėdiečiai, pastebėję naujus leistino maksimalaus greičio ženklus Liepų gatvėje, kraipo galvas – gal ir trikojo matuoklio daugiau neišvys įprastoje vietoje? ...
-
„Palangos stinta“ viršijo lūkesčius: reikia tęsinio
Vasaris – ne vasara, bet Palangą antrąjį šio mėnesio savaitgalį aplankė daugiau svečių nei karščiausią liepos dieną. Dar neatsipūtę po šių metų „Palangos stintos“ palangiškiai jau kalba apie kitų me...
-
Pagrindinis naujos Lietuvos jūrų muziejaus knygos herojus – Nemunas ir jo žmonės
Lietuvos jūrų muziejus, tęsdamas skaitytojų itin vertinamą atsiminimų seriją, parengė ir išleido leidinį ,,Nemuno žmonės 1918–1945 m. Laivai ir skaičiai, laiškai ir liudijimai“. Prie jos daugiau nei dvejus metus darbavosi ...
-
Meras akcentuoja tilto į Neringą būtinybę: be jo laukia labai niūri ateitis
Metų pradžioje tilto per Kuršių neriją idėją iškėlęs Neringos meras Darius Jasaitis tikina, jog dėl itin prastos keltų transporto sistemos bei darbuotojų trūkumo gyvenimas Neringoje tampa itin dideliu iššūkiu. Mero teig...
-
Veiviržėnų kultūros centro rekonstrukcija: jau ieškomas rangovas
Veiviržėnų kultūros centras netrukus sulauks esminių pokyčių – paskelbtas rangos darbų konkursas, kuriuo siekiama rasti patikimą rangovą šio svarbaus projekto įgyvendinimui. ...
-
Jūrinio vėjo parkai: naujos galimybės Klaipėdos krašto verslams, uostų plėtrai ir gyventojams
Lietuvos pajūryje atsiveria naujos galimybės, galinčios ne tik užtikrinti mūsų šaliai reikiamą elektros energijos gamybą, bet ir tapti regiono ekonomikos augimo pagrindu. Jūrinio vėjo elektrinių parkų plėtra nėra vien tik žingsnis žalios...
-
Imasi griežtų priemonių: nutarta drausminti gudraujančius gyventojus
Kretinga imasi drausminti nemokančius už šiukšles. Jeigu namo ar buto savininkai neįrodys, kad jų būstas negyvenamas, teks mokėti maksimalų mokestį, skaičiuojamą net šešiems asmenims. Komunalininkai skaičiuoja, kad rajone...