Vaizduoja miesto įkūrimą

Šią išskirtinę mozaiką vienuoliai pranciškonai dedikavo Klaipėdos 770-ajam gimtadieniui, tad joje galima pamatyti miesto įkūrimo siužetą, susijusį su broliais pranciškonais – laivą, kuriuo vienuoliai atvyko, ir Kuršo vyskupą Henriką, kuris pradėjo statyti Mėmelio pilį.

Idėja sukurti šį meno kūrinį gimė pranciškonui broliui Benediktui Jurčiui. Anot jo, įkvėpimą suteikė žmonės, o suformuluotą ikonografinę temą meno kūriniu pavertė dailininkė, Klaipėdos kultūros magistrė Angelina Banytė.

Mozaikos ikonografijoje – Pranciškus Asyžietis, pranciškonų vienuolijos įkūrėjas, gyvenęs XIII a. Jį brolis Benediktas nusprendė pavaizduoti kaip sodininką, stovintį tarp Rojaus medžių su avele ant rankų.

„Šv. Pranciškus sodina teisingumo, gėrio ir taikos sodinukus. Todėl šalia pavaizduoti pasekėjai, Mažesnieji broliai (minoritai), besirūpinantys sergančiais“, – sakė pašnekovas.

Prie šios mozaikos dirbo daugiau nei šimtas Ravenos mokyklos meistrų.

Darbavosi šešis mėnesius

Į mozaikinio fasado atidengimą atvyko Vilties miesto bažnyčios architektas italas Nunzio Rimmaudo – mažytės Asyžiaus Porciunkulės koplytėlės, esančios Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bazilikos viduje, replikos autorius, o fasado šventinime dalyvavo Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius.

„Klaipėdos pranciškonų vienuolyno brolių užsakymą sukurti mozaikinį fasadą pagal menininkės A. Banytės paveikslą priėmė ir „dangiškai“ išpildė bizantiškosios Ravenos mozaikos įmonė, kuriai priklauso 1500 metų kauptas darbo stažas. Didžiulė ir profesionali įmonės patirtis tikrai leidžia pasitikėti Italijos meistrais. Mozaika buvo atlikta per gerus šešis mėnesius. Kiekvienas mažytis, skirtingo atspalvio smalto keturkampis sukurtas rankomis. Prie šios mozaikos dirbo daugiau nei šimtas Ravenos mokyklos meistrų“, – pasakojo brolis Benediktas.

Benediktas Jurčys. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Atspari bet kokiam klimatui

Lietuvoje montavimo darbus užbaigė Arvydo Bumblio vadovaujama įmonė „Vakarų pakrantės aidas“.

Mozaika atspari bet kokiam klimatui, todėl atsisakyta freskos, tapybos ant sienos. Nors ji būtų sukurta aukščiausios kvalifikacijos menininko, pajūrio lietūs bėgant metams ją nuplautų.

„Šio išskirtinio meno kūrinio mecenatai – ponai Martinas ir Zita Gusiatinai, jų dukra Inga. Beje, Gusiatinų šeima yra net dviejų bažnyčių fundatoriai bei globėjai: pietinėje Klaipėdos dalyje prieš keletą metų iškilo auksiniu kupolu pasipuošusi sentikių bažnyčia, o prieš dešimtmetį šiaurinėje miesto dalyje – Pranciškaus Asyžiečio šventovė. Norisi prisiminti, jog ši šeima yra ir mūsų garsiųjų vargonų, kuriuos sukūrė Klaipėdoje gimęs Garry Grodberg, mecenatai“, – tikino brolis Benediktas.

Tikimasi, kad ne tik miestiečiams, bet ir į Klaipėdą atvyksiantiems turistams ši vieta taps lankytinu objektu.