- Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Bus sprendžiama, ką daryti su Smiltynėje išdegusiu mišku
Pirmą kartą sprendžiant Kuršių nerijos likimą susibūrė vyriausybinės, visuomeninės organizacijos ir mokslo atstovai. Projekto „Išsaugokime Neringą“ tikslas – nuspręsti, ką daryti su Smiltynėje išdegusiu mišku.
Per šių metų balandžio pabaigoje Smiltynėje kilusį gaisrą išdegė 130 hektarų miško – nuostolis 46 milijonai litų. Pagal įstatymus, per trejus metus po gaisro miškas turi būti atsodintas. Šiam tikslui savo jėgas pirmą kartą suvienijo Neringos savivaldybė ir Kuršių nerijos nacionalinis parkas, nevyriausybinė organizacija „Mes darom“ ir mokslininkų grupė.
„Bus išsakyta vieninga nuomonė – tiek valstybinių institucijų, tiek visuomenininkų, Žaliosios politikos instituto ir visų kitų. O tai, manau, nebeskaldys mūsų visuomenės. Tai bus žodis, kada visi sutaria“, – mano Neringos meras Darius Jasaitis.
Projekto „Išsaugokime Neringą“ dalyviai ir mokslininkai, apžiūrėję gaisravietes, po poros mėnesių turėtų pateikti rekomendacijas, ką daryti su Smiltynės degimviete – atsodinti visą mišką ar tik dalį.
„Tai vis tiek bus paprastoji pušis, turėtų būti beržas, manoma, kad bus paliktos kalnapušės salelės. Kalnapušė nors ir dega, bet vietomis ją galima palikti, nes ji yra viena iš tokių rūšių, pagal kurią mes atpažįstame Kuršių neriją“, – tikina mokslininkų grupės vadovas Marius Aleinikovas.
Tam prieštarauja Latvijos miškotvarkos instituto mokslininkas Kasparas Liepinš.
„Manau,kad tame plote turi augti paprastoji pušis, nes sodinti kalnapušę – didelė rizika. Anuomet ją sodino, kad sustabdytų kopų slinkimą, nes nebuvo kitų galimybių“, – tvirtina K. Liepinš.
„Išvados bus derinamnos su atitinkamomis institucijomis, šiuo atveju – aplinkos ministerija. Kai jau mums visi interesantai pritars, projektas bus jau vykdomas. Trukmė bus 2–3 metai“, – teigia VšĮ „Mes darom“ direktorė, projekto iniciatorė Roberta Ažukaitė.
Tikimasi, kad darbai galėtų prasidėti jau kitąmet. Skaičiuojama,kad atsodinti hektarą miško kainuoja 3 tūkst. litų. Numatytam plotui reikėtų apie 200 tūkst. litų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Vilniuje užsidegė kraunamas ...
-
Brolių barberių salonas „H...
-
Labdara Ukrainos kovotojams...
-
Projekto „LNK iššūkis. Pa...
-
Visų veislių gražuoliai...
-
Diabeto dienos ėjimas...
-
Paramos Ukrainai organizacijos...
-
Atsisveikinimas su B. Žilyte...
-
Lietuvos socialdemokratų part...
-
R. Kaukėno paramos fondo GALA...
-
Pajūryje vyraus apniukę oraiPajūryje savaitgalį ir ateinančią savaitę vyraus apniukę orai, tačiau yra ir gerų žinių – vėjai rims, laikysis pliusinė temperatūra. ...
-
A. Piklaps: esame kitokie3Klaipėdos vokiečių bendrijos pirmininkas Arnoldas Piklaps – krašto senbuvių palikuonis, kuris laiko save Lietuvos vokiečiu ir labai vertina savo dvikalbystę. Arnoldas vienas tų, kurio dėka Klaipėdoje buvo įkurta tautinė vokiečių mokyk...
-
Teatro fojė – tarsi kalėdinė parduotuvėPro Klaipėdos dramos teatro pastatą vaikštantys klaipėdiečiai atkreipė dėmesį į jo vitrinas, kuriose matyti ne įprastai atrodanti teatro fojė, o kabančios kalėdinės girliandos ir kitos dekoracijos. Be to, vakarais dega šviesos. ...
-
Biržos tilto remontas – kitąmet?Dar ankstyvą pavasarį netilo kalbos, kad nedelsiant reikia atnaujinti Biržos tiltą. Tuomet konkurse dalyvavusių rangovų pasiūlyta tilto remonto kaina savivaldybei pasirodė pernelyg didelė ir buvo atmesta. Kitas konkursas suplanuotas pavasarį. ...
-
Paukščio snape – protezas9Žvejybos uosto rajono gyventojai dalijasi nuotrauka, kurioje užfiksuotas kiras, o jo snape – žmogaus dantų protezas. ...
-
Bankrotas – verslo dalis?7Pinigus avansu ėmęs, už prekes dešimtis tūkstančių eurų nesumokėjęs verslininkas Audrius Rimavičius kelia reikalavimus dėl teisės būti pamirštam viešojoje erdvėje. Tačiau paklaustas, ar sumokės skolas, verslininkai rėžė,...
-
Palangos triumfas Lietuvos sezone Prancūzijoje: unikali oratorija „Mončys“ sujungė dvi tautasTai buvo tarsi iš sėklos daigo užaugintas medis, kūrybinis veiksmas, kurį vainikavo muzikos, žodžio ir reginio misterija. Tolimojo Prancūzijos krašto gyventojus pakerėjusi unikali oratorija „Mončys“ tapo dvejus metus trukusio...
-
Klaipėdos gyvenamųjų namų kvartaluose – vis daugiau laisvalaikio erdviųVis daugiau klaipėdiečių turi galimybę kokybiškai leisti laisvalaikį visai šalia savo namų. Netrukus nauja poilsio erdve galės džiaugtis Paupių mikrorajono gyventojai. Sklype Rūko gatvėje įrengta daugiafunkcė sporto aikštelė,...
-
Po skandalingo buvusios direktorės atleidimo – darželio „Obelėlė“ siekis susigrąžinti gerą vardąPo skandalingo vaikų darželio „Obelėlė“ direktorės Astos Vainiutės atšaukimo iš pareigų, kai per Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimą, nustačius pažeidimus įstaigos virtuvėje, teko kreiptis net į poli...
-
Anksčiau studentai linksminosi, dabar – dirbaPro langus skrendantys televizoriai, iš balkonų metamos degančios sofos, muštynės ir alkoholis – su tokia kasdienybe tekdavo susidurti studentų bendrabučių budėtojoms. Tačiau per dešimtmetį studentų gyvenimo būdas pasikeit...