- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vilnius ir Klaipėda yra labiausiai darbo migracijos paliesti Lietuvos miestai. Šalies valdžia laikosi nuostatos, kad tai yra viena iš priemonių ekonomikai gaivinti ir skatinti.
Buvusių milicininkų pasirodymas
Šiuo metu Lietuvos Seime vyksta Užimtumo įstatymo ir įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ koregavimas. Jie griežtinami. Galbūt lėmė tai, kad į Lietuvą atvyko pernelyg daug baltarusių. Tarp jų neva yra ir tokių, kurie tarnavo Baltarusijos milicijoje ir bananais talžė prieš šios šalies prezidentu apsiskelbusį Aliaksandrą Lukašenką sukilusius žmones.
Milicininkai iš Baltarusijos ir Vidurinės Azijos šalių Lietuvoje dažniausiai įsidarbina sunkvežimių vairuotojais. Įprasta, kad tai yra autoritetingi žmonės, aplink juos buriasi jų tautiečiai. Jei buvę milicininkai ir nėra siunčiami specialiųjų tarnybų, kas yra didelė abejonė, jų buvimas Lietuvoje vis tiek gali kelti pavojų tuo atveju, jei vyktų kokie nors neramumai.
Tą pripažįsta ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Ji teigė, kad užsieniečių skaičius Lietuvoje auga, o tai sukuria iššūkių, susijusių su Lietuvos nacionaliniu saugumu. Ji pripažino, kad darbdaviai piktnaudžiauja migracijos sistema. Iš dalies ir dėl to ją siekiama griežtinti.
Siūloma nustatyti griežtesnius reikalavimus darbdaviams. Jie privalės turėti reikiamas licencijas, nebūti bausti už nepranešimą apie pasikeitusius duomenis arba melagingų duomenų pateikimą, taip pat privalės vykdyti veiklą, kuriai ir kviečia užsienietį. Siūloma griežtinti ir užsieniečių įdarbinimo sąlygas. Darbdaviai turės įdarbinti užsienietį visą darbo laiką.
Skirtinga pinigo vertė
Toliau bus daroma tai, kas palanku darbdaviams. Numatoma, kad ir toliau užsieniečių įdarbinimo skaičius Lietuvoje bus didinamas. Galbūt tempai kiek ir sumažės, nes įvedama riba, kad įdarbinimo kvotos kasmet negalės būti didesnės 1,4 proc. nei praėjusiais metais.
Tai reiškia, kad kasmet į Lietuvos darbo rinką galės įsilieti apie 40 tūkst. naujų užsieniečių. Apie pusę darbo migrantų į Lietuvą atvyksta dirbti vairuotojais. Jų atvykimas į Lietuvą yra naudingas darbdaviams, bet visiškai nenaudingas Lietuvos darbuotojams.
Milicininkai iš Baltarusijos ir Vidurinės Azijos šalių Lietuvoje dažniausiai įsidarbina sunkvežimių vairuotojais.
Užsienietis iš Vidurinės Azijos, Indijos, Pakistano ar netgi Baltarusijos per dieną sutinka dirbti už 30–50 eurų, skaičiuodami pagal savo šalies pragyvenimo lygį. O Lietuvos gyventojui ir 70–80 eurų per dieną yra maži pinigai, nes kainos smarkiai išaugo ir toliau auga.
Lietuvos valdžia atvėrė duris trečiųjų šalių darbo jėgai, bet nesukūrė sąlygų savo šalyje, kad vietos gyventojams būtų užtikrinti palankūs atlyginimai.
Daugelyje Lietuvos transporto įmonių trečiųjų šalių darbo jėgos įsiliejimas jau kelia įtampas. Pavardės nenorėjęs skelbti vienas Klaipėdos autotransporto įmonės vairuotojas teigė, kad dažnėja smulkių konfliktų, kyla įtampa tarp lietuvių ir užsieniečių, ypač iš Vidurinės Azijos šalių.
„Dažnai užsieniečiai numeta į patvorį paliktas netvarkingas priekabas, kurias po to tvarkyti tenka lietuviams. Būtinai ką nors pavogs iš kabinos, jei per išeigines jiems duoda važiuoti su tau priskirtu automobiliu“, – pasakojo vairuotojas.
Kiek palankiau lietuviai neva žiūrintys į kolegas vairuotojus iš Ukrainos dėl to, kad agresorius iš Rusijos bombarduoja jų šalį ir žmonėms nėra kur dėtis. Bet yra ir tokių, kurie tiesiai pasako: „Ko čia tas ukrainietis atvyko, tegul grįžta ginti savo šalį.“
Beveik nėra konfliktų su vairuotojais iš Indijos, Pakistano ir kitų buvusių Didžiosios Britanijos kolonijų šalių. Tiesiog retas Lietuvos vairuotojas moka anglų kalbą, negali su jais susikalbėti, todėl nekyla ir konfliktų. Vairuotojų iš tų egzotiškų šalių dar nėra daug, jie, gerai mokėdami anglų kalbą, ilgai Lietuvoje neužsibūna. Skundžiasi per šaltu klimatu, jiems neįprastu maistu.
Problemiškiausia uosto vieta
Lietuvos valdžios institucijose kol kas nekalbama apie tai, ar tikslinga darbo jėgos migrantams iš trečiųjų šalių, o ypač iš buvusio sovietinio lagerio, leisti lankytis Lietuvos strateginiuose objektuose.
Vienu iš tokių objektų yra Klaipėdos jūrų uostas. Į konteinerių terminalus darbo migrantai krovinių sunkvežimiais dar neveža, nes nesugebėtų įforminti dokumentų Malkų įlankos muitinės poste.
Daugiausia užsieniečių įvažiuoja į Centrinį Klaipėdos terminalą. Jei koks nors buvęs milicininkas ar jo bendras ką nors nelegalaus ar baisaus norėtų įvežti į šį terminalą, jis tą greičiausiai galėtų padaryti, nors po 2001 m. rugsėjo 11-osios teroro aktų JAV visuose oro ir jūrų uostuose veikia ISPS kodas.
Centrinio Klaipėdos terminalo vartai šiuo metu yra viena problemiškiausių uosto vietų, nes juose dažnai genda elektronika, įrengti trys nauji vartai jau gal metus, o gal mažiau neveikia. Dėl to prie vartų dažnai susidaro kamšatys.
Kamšačių kaltininkais galima laikyti ne tik nepatikimą elektroniką, bet ir Vidurinės Azijos vairuotojus. Jie sunkiau gaudosi elektroninėse sistemose, kai reikia įvesti du, kartais tris skaičius, jei automatiškai nori gauti įvažiavimo į uostą leidimą. Tai taip pat skatina įtampą ir galimus konfliktus tarp Lietuvos vairuotojų ir darbo jėgos migrantų iš svetur.
Diegtų visišką liberalizmą
Minėtas anoniminis vairuotojas teigė, kad tik tuomet, kai į Lietuvą plūstelėjo darbo jėgos migrantai iš svetimų šalių, jis supratęs, ką jautė Didžiosios Britanijos gyventojai, kai referendume balsavę už savo šalies išstojimą iš Europos Sąjungos. Viena pagrindinių tokio balsavimo priežasčių – pernelyg dideli migracijos mastai.
Lietuvai nereikėtų išstoti iš ES, nes į ją plūsta darbo migrantai ne iš ES šalių, o iš trečiojo pasaulio. Jų tiesiog galima neįsileisti, ir tiek. Kyla klausimas, kodėl Lietuvos valdžia, pripažindama darbo migracijos grėsmes, jų nepaiso ir toliau atveria duris pigiai darbo jėgai, tuo skriausdama savo šalies gyventojus. Jei Lietuvoje vairuotojų atlyginimai būtų tokio lygio, kokie yra Vokietijoje, Švedijoje ar Olandijoje, darbuotojų pas mus netrūktų. Žmonės sugrįžtų iš Vakarų Europos šalių.
Atlyginimai ir galėtų tokie būti, nes krovinio iš taško, tarkim, Ispanijoje į tašką Lietuvoje pervežimo įkainiai yra vienodi. Tai kodėl atlyginimai skiriasi 2–3 kartus? Atsakymas paprastas – todėl, kad Lietuvos valdžia pataikauja darbdaviams ir nemato savos šalies žmonių.
Pavyzdys yra Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, kuri pasiūlė iš viso atsisakyti kvotų ir priimti darbo migrantų iš trečiųjų šalių tiek, kiek jų nurodys darbdaviai ir patvirtins Užimtumo tarnyba, kasmet sudaranti trūkstamų profesijų sąrašą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Palangos alėjai – skautų lyderio vardas
Palangoje vėl bus skautų įkūrėjo Roberto Baden-Powello vardu pavadinta alėja. Tokį sprendimą priėmė kurorto taryba. R. Baden-Povelio alėjos vardas suteiktas S. Dariaus ir S. Girėno gatvės ruožui nuo Meilės alėjos iki Birutės alėjos. ...
-
Žuvusio šokėjo gedi ir klaipėdiečiai: vaikino ryžtas imti ginklą buvo gilus ir tvirtas
Karas, už tūkstančio kilometrų daužantis likimus, mus, klaipėdiečius, ypač skausmingai paliečia tada, kai sužinome apie pažįstamo žmogaus netektį. To, kurio šypsena, kalbą ar darbus prisimename. ...
-
„Tavo idėja“: lapkritį Klaipėdos rajono gyventojai galės balsuoti už labiausiai patikusias idėjas
Du mėnesius trukęs gyventojų idėjų priėmimas – baigėsi. Šiais metais iš viso sulaukta 32-jų idėjų, kurių bendra vertė – daugiau kaip du milijonai eurų. Spalį vyks pateiktų idėjų vertinimas, o jau lapkritį Klaipėdos ...
-
Klaipėdos Atgimimo aikštė – užminuota: tai, kas rasta, yra labai pavojinga3
Klaipėdos Atgimimo aikštę ruošiant renovacijai, atidengtas didelis kiekis Antrojo pasaulinio karo laikų sprogmenų. Tiek vokiški, tiek ir sovietų sprogmenys paslėpti atkastuose pastatų pamatuose. Dalis jų – su sprogdikliais, t...
-
KRATC informuoja: Klaipėdoje keičiami maisto atliekų surinkimo iš individualių valdų grafikai
Nuo 2024 m. rugsėjo 30 dienos maisto atliekos iš Klaipėdos miesto individualių valdų bus surenkamos kitu grafiku, bet ištuštinimo dažnumas nesikeis. Kaip ir iki šiol, maisto atliekos Klaipėdoje bus surenkamos kartą per savait...
-
Tradicija tęsiasi: kviečiama registruotis „Švyturio Klaipėdos ateities stipendijos“ konkursui
Šiemet jau vienuoliktą kartą skelbiamas konkursas „Švyturio Klaipėdos ateities stipendijai“ gauti, kuriame bus išrinktas dar vienas talentingas jaunosios kartos atstovas, prisidedantis prie Klaipėdos ir pajūrio region...
-
Tarnyboms tenka skirti daugiau dėmesio Klaipėdos regionui: ten ir nuotaikos truputį kitokios3
Po pastarosios nakties išpuolio prieš Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis pripažįsta, kad tarnyboms tenka skirti daugiau dėmesio uostamiesčio region...
-
Atgimimo aikštės rekonstrukcija – su trukdžiais: kasti čia tapo pavojinga18
Jau trečią kartą per savaitę rekonstruoti ketinamoje reprezentacinėje Klaipėdos Atgimimo aikštėje archeologų darbus trikdo sprogmenys. Spėjama, kad rusai pokariu čia buvusius pastatus valydami aikštę užminavo. Aikštės rekonstr...
-
Klaipėdiečiams nerimą sukėlė pratybų vaizdai29
Klaipėdiečių emocijas kaitina vaizdai prie buvusio uostamiesčio policijos komisariato pasų poskyrio. Čia praeiviai stebi dideles policijos pareigūnų ir ugniagesių pajėgas. ...
-
Vakarų laivų gamyklos vadovas: laivas „Ruby“ tikrai nevyks į Klaipėdą1
Klaipėdos įmonės Vakarų laivų gamykla vadovas Arnoldas Šileika yra įsitikinęs – 20 tūkst. tonų rusiškos amonio salietros gabenantis laivas „Ruby“ į Klaipėda nevyks. Jis pridūrė, kad šiuo metu vis dar net ne...