Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcija neužtikrino gaisrų prevencijos ir reikiamų veiksmų jų gesinimui, konstatavo speciali Aplinkos ministerijos komisija, pasiūliusi parko priežiūrą perduoti urėdijai.

Darbą baigusi speciali komisija, turėjusi išsiaiškinti, ar tinkamai reaguota į gaisrą Kuršių nerijoje, taip pat pasiūlė skirti tarnybines nuobaudas Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) vadovei Rūtai Baškytei ir KNNP direkcijos vadovei Aušrai Feser.

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis spaudos konferencijoje antradienį tikino jau pasirašęs įsakymus abiejų vadovių veiksmams ištirti. Ministras atsižvelgė į komisijos išvadas, kad KNNP direkcija šiemet neužtikrino tinkamo pasiruošimo miško gaisrų stebėjimui bei gesinimui.

Komisija konstatavo, kad antžeminė automatinė miško gaisrų stebėjimo sistema balandžio 25-ąją, kai kilo gaisras, neveikė - visi keturi detektoriai bei stebėjimo kameros, įrengtos Nidos, Pervalkos, Juodkrantės ir Smiltynės telekomunikacijų bokštuose, taip pat ir pagrindinis pultas Smiltynėje, buvo išjungti, nors jie buvo techniškai tvarkingi bei parengti darbui. Tuo metu Generalinė miškų urėdija jau buvo pranešusi, kad pasiektas aukščiausias gaisringumo lygis.

KNNP direkcijos atstovai tikino, kad buvo atsižvelgta į ankstesnių metų praktiką ir sistemą planuota įjungti balandžio 28 dieną.

Komisija konstatavo, kad visais trimis KNNP nurodytais telefono numeriais niekas neatsiliepė, nors prie jų turėjo būti nuolat budima.

Išsakyti priekaištai ir VSTT, kuri esą nepakankamai kontroliavo pavaldžios KNNP direkcijos veiklą.
V.Mazuronis sakė, kad taip pat jau nurodė Generalinei miškų urėdijai iki gegužės 20-osios pateikti rekomendaciją, kuri urėdija galėtų perimti KNNP tvarkymą ir priežiūrą.

„Taip pat daviau įsakymą, kad paaiškėjus, kuri urėdija perims parką, būtų parengtas Vyriausybės nutarimo projektas, kuriuo būtų KNNP miškai perduoti miškų urėdijai. Nes iki šiol tai buvo vienintelis atvejis, kai miškai buvo prižiūrimi ne urėdijų, o parko, ta priežiūra, kaip matome, buvo nepakankama“, - sakė ministras.

Komisijos išvadose taip pat nurodoma, esą Valstybinė miškų tarnyba dar 2013 metų rugsėjį nustatė, kad KKNP direkcija skyrė nepakankamą dėmesį miško atkūrimui ir įgyvendino tik nedidelę dalį anksčiau numatytų apsaugos priemonių.

Pavyzdžiui, nebuvo sutvarkytos vandens paėmimo vietos: iš 11 projektuotų privažiavimų prie jūros įrengti tik 4, o iš 10 naujų vandens paėmimo vietų prie Kuršių marių neįrengta nė viena, padaryti tik privažiavimai.

„Nei KNNP direkcija, nei Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) nesiėmė pakankamų veiksmų, kad būtų pašalinti nustatyti trūkumai ir priešgaisrinei miškų apsaugai KNNP būtų skirtas prioritetinis dėmesys“, - rašoma komisijos išvadose.

Be to, komisijos išvadose nurodoma, jog šių metų vasarį KNNP tarpinstituciniame pasitarime įspėjo apie tai, kad užsibrėžtos priešgaisrinės saugos priemonės neįgyvendinamos dėl finansų ir darbuotojų trūkumo. Kaip nurodė KNNP, nuo 2008-ųjų finansavimas parkui sumažėjo nuo 2,7 mln. litų iki 2,2 mln. litų per metus.

Aplinkos viceministras, gaisro aplinkybes tyrusios komisijos pirmininkas Linas Jonauskas taip pat atkreipė dėmesį, kad ugniagesių pateiktais duomenimis, vienu metu Kuršių nerijoje kilo keli gaisro židiniai, todėl neatmetama padegimo versija.

„Nereikėtų atmesti ir padegimo versijos, nepaisant to, kad tyrimą dar atlieka Klaipėdos vyriausiasis policijos komisariatas“, - sakė jis.

Gaisras Kuršių nerijoje kilo balandžio 25 dieną.
Galutiniais duomenimis, bendras išdegusio miško plotas sudaro 117,6 hektarų. Iš viso KNNP miškai apima 8,1 tūkst. hektarų.