Vakar Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto posėdyje, be virtinės kitų klausimų, buvo svarstomos ir gatvėvardžių aktualijos.

Istorikai jau yra pasisakę, o ir ne vienas Lietuvos miestas jau atsisakė vadinti gatves tautos išdavikais įvardintų S. Nėries ir L. Giros vardais.

Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto nariai tikėjosi, kad gatvėvardžių klausimo svarstymas posėdyje gali užtrukti apie 10–15 minučių. Bet tai truko kur kas ilgiau.

Vėl netrūko aistrų, komiteto posėdyje panoro dalyvauti ir seniūnaitė Virginija Jurgelevičienė. Ji ne pirmą kartą dėstė kategorišką nuostatą, kad pirma buvo okupantai, o tik paskui – kolaborantai, o gatvių pavadinimų keitimas esąs žmonių kiršinimas. Ji tikino, kad naujoji šalies valdžia ketina panaikinti reikalavimą naikinti kolaborantų vardais pavadintų gatvių pavadinimus.

Komiteto nariai dar kartą išsiaiškino, kad miesto taryba neprivalo vadovautis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro rekomendacija.

Dėl S. Nėries gatvės pavadinimo nuomonės išsiskyrė. Tik Andrius Petraitis buvo už tai, kad šis pavadinimas būtų panaikintas, o K. Donelaičio gatvė tęstųsi iki Priestočio gatvės. Trys komiteto nariai buvo prieš, dar trys – susilaikė. Taigi, Miesto plėtros ir strateginio planavimo komitetas, kaip anksčiau Kultūros, švietimo ir sporto komitetas, nepritarė siūlymui panaikinti Klaipėdoje S. Nėries gatvėvardį.

Kiek kitaip vyko diskusija dėl L. Giros vardo. Didžioji dauguma komiteto narių sutiko, kad ši gatvė būtų pervadina Ernsto Vicherto vardu. Tik Sergej Mažūga ir Arūnas Tuma susilaikė. Jiems atrodo, kad žmonės nesugebės ištarti naujojo gatvėvardžio, o ši asmenybė klaipėdiečiams nežinoma.

Dar vienas gatvėvardžių klausimas buvo išspręstas be diskusijų ir ginčių. Tauralaukyje formuojamos dvi naujos gatvės kol kas neturi vardų. Siūloma joms suteikti baltų deivių Javinės ir Žvorūnės pavadinimus, juolab kad gretimos gatvės taip pat pavadintos vadovaujantis ta pačia logika.