- Asta Aleksėjūnaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dėl eismą draudžiančių kelio ženklų Skulptūrų parke galvas suka prokurorai ir savivaldybės valdininkai. Nors Klaipėdos prokuratūra stojo mūru už tai, kad ženklai būtų nuimti, savivaldybės teisininkai tikina, kad nieko negali padaryti. Reikalas jau nukeliavo į Generalinę prokuratūrą.
Prokurorams – skundai
Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai reikalauja uostamiesčio savivaldybės imtis priemonių dėl draudžiamųjų kelio ženklų pašalinimo iš miesto centre esančios Skulptūrų parko teritorijos.
Tyrimo prokurorai ėmėsi gavę gyventojų pareiškimą, kuriuo buvo prašoma spręsti viešojo intereso gynimo klausimus dėl Skulptūrų parke esančių objektų.
Įvertinęs visus tyrimo metu gautus dokumentus, prokuroras konstatavo, kad, be teisinio pagrindo ir pagrįsto būtinumo bei, kaip manoma, pažeidus teisės aktus, draudžiamaisiais kelio ženklais miestiečiams buvo apribota galimybė automobiliais laisvai patekti į automobilių stovėjimo aikštelę Skulptūrų parke.
Tyrimo duomenimis, Klaipėdos savivaldybei panaudos teise valdomoje parko teritorijoje įrengti du draudžiamieji kelio ženklai Nr. 303 „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“.
Vienas ženklas įrengtas ties įvaža iš S.Daukanto gatvės į vietinės reikšmės keliuką, vedantį į parkui priklausančią automobilių aikštelę. Antrasis ženklas riboja transporto patekimą į pačią stovėjimo aikštelę.
Prokurorai teigia, kad jie neturi duomenų, jog ženklų įrengimas būtų suderintas su policija.
Pasistengė: kelių šimtų metrų ilgio aklagatvyje stovi net du eismą draudžiantys ženklai. Panašu, kad vieną savivaldybė yra linkusi nuimti. (Astos Aleksėjūnaitės nuotr.)
Prokurorų manymu, miesto savivaldybė neužtikrino, kad patekimas į vietinės reikšmės kelią bei per jį į Skulptūrų parko automobilių stovėjimo aikštelę būtų tinkamas transporto priemonių eismui.
Prokuroras konstatavo, kad du draudžiamieji kelio ženklai nepagrįstai draudžia ir apriboja automobilių eismą viešoje, visuomenei lankyti skirtoje teritorijoje.
Įvertinus šias aplinkybes buvo nustatyti teisės aktų, kartu ir viešojo intereso pažeidimai.
Prokuratūra reikalavo, kad savivaldybės administracija imtųsi priemonių nurodytiems teisės pažeidimams pašalinti ir per 20 darbo dienų nuo reikalavimo gavimo dienos informuotų apie priimtą sprendimą.
Privačių daiktų imti negali
Prokuratūros pranešimas paviešintas balandžio 19-ąją, tad sprendimas, kuris turėjo būti priimtas per 20 darbo dienų, turėjo gimti dar praėjusią savaitę. Tačiau kelio ženklai, dėl kurių kilo ginčas, tebestovi.
Klaipėdos savivaldybės Teisės skyriaus vedėjas Andrius Kačalinas aiškino, kad ženklų savivaldybė išmontuoti negali.
Kelias ir aikštelė skirta specialiajam autotransportui, ne privatiems automobiliams. Mano galva, tai yra piktnaudžiavimas situacija.
„Mes iš dalies sutinkame su prokuratūros įpareigojimu, o kitą dalį nusprendėme apskųsti. Jei tai būtų Klaipėdos savivaldybės pastatytas ženklas, jis stovėtų valstybinėje žemėje, klausimų nebūtų. Nuimtumėme. Problema ta, kad ženklus pastatė privatūs asmenys, ženklai savivaldybei nepriklauso, tai yra privatus daiktas. Ženklas stovi privačioje teritorijoje. Jis pastatytas ne mūsų sklype. Mes negalime paimti ir demontuoti privačią nuosavybę ir išmesti iš privataus sklypo“, – aiškino A.Kačalinas.
Į klausimą, kas reguliuoja eismą Klaipėdoje: privatūs asmenys ar valstybinės tarnybos, A.Kačalinas atsakė, jog tai daro policija.
Jis sutinka, kad prokurorų reikalavimas yra teisėtas, tačiau tikina, kad prokurorams derėjo kreiptis dėl ženklo ne į savivaldybę, o į privatininkus.
Paskirtis: Klaipėdos savivaldybės Teisės skyriaus vedėjas A.Kačalinas įsitikinęs, kad Skulptūrų parke esanti aikštelė nėra skirta privačias paslaugas teikiančių asmenų mašinų stovėjimui, nes jos blokuotų kelią ugniagesiams. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)
„Reikalavimas turėjo būti pateiktas tam, kam priklauso šis ženklas. Tačiau mes sutinkame, kad vienas iš dviejų ten esančių ženklų yra perteklinis“, – patikslino A.Kačalinas.
Vietinės reikšmės keliukas, vedantis į Skulptūrų parką, yra valstybei priklausančioje žemėje. Aikštelė, kuria baigiasi šis aklagatvis, taip pat yra valstybinėje žemėje. Gatvė registruota Klaipėdos mieste, tačiau eismą čia reguliuoja privatūs kelio ženklai.
Aikštelėje – pasitarimas
A.Kačalinas pabrėžė, kad kelio gale esanti automobilių aikštelė yra skirta labai ribotam naudojimui.
„Pagal techninį projektą, kuris buvo suderintas su visomis institucijomis, tai aikštelė specialiajam autotransportui. Ji skirta ugniagesių automobiliui apsisukti – taip įvardinta techniniame projekte. Ji nėra automobilių stovėjimui“, – pabrėžė A.Kačalinas.
Dienraščio „Klaipėda“ žurnalistai antradienį prieš pietus šioje aikštelėje rado ne vieną stovintį automobilį.
Pasukus gatvele iš S.Daukanto gatvės, šalikelėje stovėjo apsaugos tarnybos automobilis.
Žurnalistams fotografuojant kelio ženklą, iš šio automobilio išlipo apsaugos darbuotojas ir ėmė klausinėti, kodėl ir ką jie fotografuoja. Atsakius, kad viešoje vietoje žurnalistai gali fotografuoti viską, darbuotojas mandagiai pasitraukė.
Žingsniuojant toliau, kelio gale, buvo matyti šeši automobiliai. Prie jų vyko penkių vyrų pasitarimas, vienas jų dėvėjo statybinį šalmą.
Uždavus klausimą dėl kelio ženklo, vienas iš vyriškių atsakė, kad šiuo metu pokalbis vyksta dėl statybų eigos privačiame sklype.
„O ką? Mes negalime čia stovėti ir kalbėti?“ – paklausė vienas pasitarimo dalyvių.
Iš tiesų kyla klausimas, kam leidžiama patekti automobiliais į aikštelę, kertant du eismą draudžiančius ženklus?
Reikėjo kviesti pareigūnus?
Žurnalistų nuotraukose matyti, kad, aikštelę užėmus šešiems automobiliams, jokia ugniagesių mašina negalėtų čia sukinėtis.
„Jei ten statomi automobiliai, o gaisrininkų mašina negalėtų apsisukti, kyla klausimas – kas atsakys už tai, kad gaisro metu į aikštelę negali patekti ugniagesiai? Kas paaiškins, ar privačiame sklype paslaugas teikiantys rangovai nepažeidžia taisyklių? Gal už tai juos reikėtų bausti? Reikėtų kviesti policiją ir jie turėtų aiškintis, ar nėra piktnaudžiaujama tokia situacija? Rangovai ar statybininkai, kitas paslaugas privatininkams teikiantys asmenys gal turėtų automobilius statyti kitoje vietoje? Jei taip yra, kaip jūs užfiksavote, tai yra blogai“, – patikino A.Kačalinas.
Jis pažymėjo, kad situacija tikrai nėra normali dar ir dėl to, kad siauroje gatvelėje dvi transporto priemonės negali prasilenkti.
„Kelias ir aikštelė skirta specialiajam autotransportui, ne privatiems automobiliams. Mano galva, tai yra piktnaudžiavimas situacija. Akcentuotina, kad sklypo horizontaliajame plane nurodyta, kad aikštelėje nėra numatyta automobilių stovėjimo vietų, o aikštelė skirta gaisriniams automobiliams apsisukti. Gaisrinių automobilių apsisukimui numatytas 12 m diametro plotas, aikštelės plotis yra 12 m. Aikštelėje stovinčios transporto priemonės gali trukdyti aptarnaujančiam transportui atlikti numatytas užduotis, todėl kelio ženklas „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“ reikalingas aptarnaujančio ir spec. transporto sklandžiam darbui“, – akcentavo A.Kačalinas.
Policija pritarimą davė
Klaipėdos savivaldybės Teisės skyriaus vedėjas vis dėlto pripažino, kad kelio ženklų atsiradimą laimino Klaipėdos Kelių policijos tarnyba. Tikėtina, klausimų pareigūnams nekilo dėl to, kad dokumentuose aikštelė net ir įvardinta kaip gaisrininkų automobiliams skirta aikštelė.
„Nežinau, kodėl prokuratūra tokio suderinimo nerado, mes jį radome. Iš pradžių su policija buvo suderintas net ir griežtesnis ženklas, vadinamoji plyta. Dabartinis ženklas leidžia važiuoti aptarnaujančiam transportui ir neįgaliesiems. Suderinimą dėl kelio ženklų įrengimo policija pasirašė 2016 m. rugsėjo 27 d. Va, čia ir yra visa esmė“, – tikino A.Kačalinas.
Savivaldybės turimi dokumentai byloja, kad suderinimo dėl kelio ženklo buvo kreiptasi tada, kai viename šių sklypų buvo pradėtas statyti namas, kurio statytojas – įmonė „Ferteksos transportas“.
Griauti nesiruošia
Įmonės „Ferteksos transportas“ dienraščiui pateiktame atsakyme pažymėta, kad du ženklai, dėl kurių kilo ginčas, yra pastatyti 2011 ir 2016 m.
„Kelio ženklai pastatyti teisėtai, laikantis visų būtinųjų procedūrų ir normatyvinių reikalavimų. Domėjimasis šiais ženklais yra nesuprantamas, iki šiol per 10 metų laikotarpį šie ženklai niekam nebuvo įdomūs. Klaipėdos apygardos prokuratūros reikalavimas nuimti ženklus prieštarauja galiojantiems Lietuvos Respublikos įstatymams ir, kaip neteisėtas, nebus vykdomas“, – pabrėžiame komentare.
Įmonės manymu, važiuoti pro ženklus pagal Kelių eismo taisykles turi teisę S.Daukanto g. 40A ir 40B namų gyventojai, taip pat organizacijų, aptarnaujančių šiuos namus, mašinos.
„Todėl remontininkų mašinos važiuoja pro ženklus teisėtai. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus šiame konkrečiame akligatvyje, kaip ir bet kokiame kitame, esančiame gyvenamųjų namų zonoje, negali būti įrengtos viešosios automobilių stovėjimo vietos, nes tai yra vieta, skirta ugniagesių mašinų apsisukimui, savivaldybė dėl to yra visiškai teisi. Šio sklypo detaliajame plane būtent tokia paskirtis ir yra numatyta“, – paaiškinta komentare.
Komentaras
Viktorija Raštutytė
Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė
Pažymime, jog Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro nutarimas, kuriuo uostamiesčio savivaldybės administracijos buvo reikalaujama imtis priemonių nurodytiems teisės pažeidimams pašalinti, savivaldybės administracijos buvo apskųstas ir toliau perduotas nagrinėti Generalinei prokuratūrai. Tyrimas šiuo metu yra tęsiamas. Remiantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo organizavimas (įskaitant ir techninių eismo reguliavimo priemonių – kelio ženklų statymą) yra viena iš savarankiškųjų savivaldybės funkcijų, kurią savivaldybė turi vykdyti, vadovaudamasi vietos savivaldos veiklos skaidrumo, priimamų sprendimų teisėtumo, žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo ir gerbimo bei kitais principais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Eglutės žaisliukai – gyvenimo atspindys: kokias istorijas jie pasakoja?
Žiemos sode pastatyta Kalėdų eglutė antrus metus gaivina primirštą, bet prieš šimtmetį gyvavusią tradiciją. Mat grafai Tiškevičiai savo Kretingos rezidencijos Kalėdų eglę visuomet puošdavo Žiemos sode. Po ja dova...
-
Be jų neįsivaizduojamos Kalėdos, o toks čempionatas – vienintelis pasaulyje?2
Kretingoje pakvipo mandarinais. Čia surengtos pirmosios mandarinų valgymo varžybos. ...
-
Kariai sugrįžo namo8
Lietuvos karinių jūrų pajėgų kariai šiandien, gruodžio 21-ąją, grįžo iš penkis mėnesius trukusios NATO vykdomos tarptautinės operacijos „Brilliant Shield“ (liet. „Briliantinis skydas“). Džiaugsmingais sveikini...
-
Kariškių užmojai kelia klausimų dėl turizmo5
Kairių poligone kariškių ketinimai įrengti tolimojo šaudymo pratybų poligoną sukėlė klausimų Klaipėdos rajono savivaldybei dėl turizmo infrastruktūros plėtros. ...
-
„Grigeo Klaipėda“ Kuršių marių taršos byloje bus apklausiami užsienio specialistai
Artimiausiuose bendrovės „Grigeo Klaipėda“ Kuršių marių taršos bylos posėdžiuose bus apklausiami specialistai iš užsienio, penktadienį pranešė Šiaulių apygardos teismas. ...
-
Kalėdos bus be sniego
Šių metų Kalėdas švęsime be sniego. Anot sinoptikų, orai per šventines dienas anaiptol neprimins žiemos. Laikysis teigiama oro temperatūra, protarpiais palis, labiau vėjuota bus tik šį savaitgalį. Šventinėmis dieno...
-
Vakarų laivų gamyklos direktorius šventinėje skuboje linki neišbarstyti to, kas svarbiausia
Šventinėje skuboje neišbarstykime to, kas svarbiausia: te artėjančios šv. Kalėdos brangių žmonių artumu užpildo visas širdies kerteles. Stabtelėjimas metų sandūroje tebūna prasmingas ir įkvepiantis, belaukiant, kol atsi...
-
„Klaipėdos vandens“ direktorius: iššūkių būta įvairių
Vakar vykusiame susitikime įmonės „Klaipėdos vanduo“ atstovai žurnalistams atskleidė, su kokiais iššūkiais šiemet teko susidurti ir kokie pokyčiai laukia kitąmet. ...
-
Vietoj namų šurmulio – linksmybės restorane10
Klaipėdoje keičiasi švenčių tradicijos – vis daugiau žmonių Kūčių vakarienės patiekalus užsisako iš mėgstamų kavinių, o Kalėdas ir Naujuosius mieliau švenčia restoranuose. Tuomet nereikia rūpintis svečių priėmimu,...
-
Šventinė nuotaika kasmet vis ryškesnė: klaipėdiečiai miestą puošia patys
Klaipėdiečiai nelaukia, kol kas nors kitas papuoš jų aplinką – šventinės puošmenos mieste atsiranda gyventojų ir čia veikiančių įmonių ir įstaigų pastangomis. Žmones vienijantis siekis, kad tamsiausias metų laikas mies...