- Asta Dykovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Jonas Paulikas, Audronė Žiūraitytė, D.Kšanienė, Jonas Domarkas, Milda Kazakevičienė ir Putinas Fledžinskas – Klaipėdos kultūrinio elito dalis.
-
Elitas elitui nelygu
-
Elitas elitui nelygu
-
Šviesuolis: mokytojas, poetas, vertėjas, Sibiro tremtinys, Mažosios Lietuvos praeities žinovas V.Nausėdas.
-
Elitas elitui nelygu
-
Elitas elitui nelygu
-
Elitas elitui nelygu
-
Elitas elitui nelygu
-
Elitas elitui nelygu
-
Elitas elitui nelygu
-
Elitas elitui nelygu
-
Elitas elitui nelygu
-
Elitas elitui nelygu
-
Elitas elitui nelygu
-
Elitas elitui nelygu
-
Elitas elitui nelygu
Tarybiniais laikais Klaipėda pramoniniu, išskirtinai proletarų miestu nevirto vien todėl, kad čia susitelkė meno, kultūros ir intelektualinis elitas. Ir jei ne šie, anot marksistų, "beklasiai elementai", suformavę kultūringos Klaipėdos įvaizdį, uostamiestis šiandien atrodytų labai liūdnai.
Pavogtas statusas
Sąvoka "visuomenės elitas" šiandien ne tik prarado pradinę savo prasmę, bet neretai sukelia ir pasibjaurėjimą. Šį žodį nūnai diskreditavo apsišaukėliai, tuščiagarbiai ir visokios pseudožvaigždutės, nepelnytai siekiančios visuomenės pripažinimo.
Jie esą ir yra šiandieninis elitas (pranc. geriausias, rinktinis). Nesvarbu, kad nieko nesugebantys ir nesukūrę, išskyrus savo pačių apgailėtiną įvaizdį, neretai sunkiai mokantys net gimtąją kalbą, apie knygų skaitymą ar kitokius išmanymus neverta nė kalbėti.
Tačiau šie apsimetėliai šventai įtikėjo, kad yra ta nedidelė, dominuojanti visuomenės grupė, kuriai būdingi tam tikri išskirtiniai bruožai, savybės, ir suvokia save kaip elitą. Dar elitas Lietuvoje dažnai tapatinamas su turtingiausia visuomenės dalimi.
Vis dėlto nei tie, nei anie nėra tikrasis elitas ir šitaip negali nei vadintis, nei būti vadinami, nes šis apibrėžimas šiuo atveju neatitinka tikrovės. Jie nelemia šalies ateities, nepajėgūs prisiimti už tai atsakomybės, kad ir šviečiant bei mokant visuomenę ar formuojant tam tikras moralines vertybes.
Ar galime lyginti kokią nors dunduliukę gražiuoliukę iš feisbuko platybių su profesoriumi Liudu Mažyliu ar šviesaus atminimo Leonidu Donskiu (1962– 2016).
Nepaisant sąvokos deformacijos, tikrasis elitas vis dar egzistuoja, tačiau yra nustumtas į šalį, dažniausiai kaip "nereprezentatyvus". Jo statusą šiuo metu įžūliai nusavino apsišaukėliai. Tokia iškreipta situacija yra šiandien. To nebuvo tarybiniais laikais.
Keli nesusisiekiantys indai
Būtent šviesuomenė – mokytojai, menininkai, medikai, teatro aktoriai, muzikai tarybinėje Klaipėdoje ir neleido miestui užrūgti pramonės dulkėse. Tarp jų sukinėjęsis klaipėdietis Algirdas Guzauskas išskiria tris to meto elito kategorijas – politinį arba nomenklatūrinį, sportinį ir kultūrinį.
Anot A.Guzausko, visi šie žmonės beveik nekontaktavo tarpusavyje, tai yra partiniai bendravo savo rate, sportininkai – savo, kultūros žmonės – savo. Ir svetimų neįsileisdavo. Jūrininkai ir tarybiniai kariškiai ar milicininkai, taip pat prekybininkai buvo dar atskira kategorija, jie prieš tai įvardytųjų bičiuliais taip pat netapo.
Retas atvejis, bet kai kurie pramonės įmonių vadovai įsiliedavo į kultūrinį elitą. Toks buvo tuometis mėsos kombinato direktorius Kazimieras Vizbaras.
"Kultūrinis elitas nors jokios valdžios ir neturėjo, bet diktavo tam tikrą dvasinį toną. Buvo dar ir tautinis elito susiskirstymas. Rusakalbiai, žydai ir lietuviai rinkdavosi atskirai. Tiesiog taip buvo todėl, kad jie tada neturėjo bendrų sąlyčio taškų", – mano A.Guzauskas.
Injekcija iš Kauno
Pasak A.Guzausko, Klaipėdoje 1960–1970 m. dominavo smetoninės Kauno kultūros atgarsiai, nes dauguma inteligentų, skleidusių šią aurą, buvo atvykę iš laikinosios sostinės. Jie prieškariu mokslus buvo baigę užsienyje ar ten kurį laiką dirbę, pavyzdžiui, Kęstutis Elertas dainavo Vienos operoje.
Ne paslaptis, kad pokariu žmonės, vengdami suėmimų, trėmimų ir šiaip nemalonumų su represinėmis struktūromis, nes inteligentams šios visada turėjo nepatogių klausimų, stengėsi įsikurti kuo atokiau nuo didžiųjų miestų, kad netyčia neužkliūtų kam nors iš praeities.
Taip daug žavių asmenybių atsidūrė Klaipėdoje, tarp jų – ir artistas Vytautas Kancleris (1925–1997).
"Tik štai vakarėliuose jie apie save, asmeninių dalykų beveik nepasakodavo. Būdavo gana tylūs, vengdavo pokalbių, kodėl čia atvyko. Tik mielai prisimindavo apsilankymus Kauno prieškario kavinėje "Tulpė" ar darbą teatruose, pasakodavo, kaip važinėdavo į užsienį, su kuo susitikdavo, kaip elgdavosi. Jų ne tik klausytis, bet ir juos stebėti buvo malonumas. Aš iš tų žmonių išmokau elgesio manierų prie stalo. Stebino išlaikytas jų saikas", – pasakojo A.Guzauskas.
Pašnekovo teigimu, bendraujant vengta chamizmo, vyravo santūrumas. A.Guzauskas pabrėžė, kad to meto elito atstovai pasižymėjo erudicija ir išprusimu.
Jie, kreipdamiesi į kitus, niekada netardavo sovietų pamėgto žodžio "draugas", sakydavo – tamsta. Būtent smetoniniai inteligentai ir įnešė į tarybines mokyklas kreipinį "tamsta mokytojau".
"Jie nuolatos kalbėdavo apie prieškario Kauną. Dabar suprantu, kad šie žmonės jautė didelę nostalgiją ir nuoskaudą dėl Lietuvos ir savo pačių dabarties. Būtent kauniečiai inteligentai praėjusio amžiaus 6–7 dešimtmetyje Klaipėdą pavertė kultūringu miestu. Jie populiarino savo vertybes, bendraudami tarpusavyje ir su jaunuomene, jautė, kas yra tikra. Ir jie mus mokė negalvoti garsiai, nes laikai buvo nesaugūs", – prisiminė A.Guzauskas.
Pašnekovas paminėjo ir kitus tarybinės Klaipėdos šviesuolius – mokytoją Vladą Nausėdą (1911–1983), dėsčiusį literatūrą, inžinieriaus Juozo Fabijonavičiaus, kuris čia kūrė "Sirijaus" gamyklą, šeimą.
J.Fabijonavičius išsiskyrė tuo, kad taip ir netapo komunistų partijos nariu, nors jį labai spaudė. Tai buvo jo tylus protestas dėl sovietinių represijų prieš Lietuvos žmones. Jo žmona Elena dirbo lietuvių kalbos mokytoja.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Palangos alėjai – skautų lyderio vardas
Palangoje vėl bus skautų įkūrėjo Roberto Baden-Powello vardu pavadinta alėja. Tokį sprendimą priėmė kurorto taryba. R. Baden-Povelio alėjos vardas suteiktas S. Dariaus ir S. Girėno gatvės ruožui nuo Meilės alėjos iki Birutės alėjos. ...
-
Žuvusio šokėjo gedi ir klaipėdiečiai: vaikino ryžtas imti ginklą buvo gilus ir tvirtas
Karas, už tūkstančio kilometrų daužantis likimus, mus, klaipėdiečius, ypač skausmingai paliečia tada, kai sužinome apie pažįstamo žmogaus netektį. To, kurio šypsena, kalbą ar darbus prisimename. ...
-
„Tavo idėja“: lapkritį Klaipėdos rajono gyventojai galės balsuoti už labiausiai patikusias idėjas
Du mėnesius trukęs gyventojų idėjų priėmimas – baigėsi. Šiais metais iš viso sulaukta 32-jų idėjų, kurių bendra vertė – daugiau kaip du milijonai eurų. Spalį vyks pateiktų idėjų vertinimas, o jau lapkritį Klaipėdos ...
-
Klaipėdos Atgimimo aikštė – užminuota: tai, kas rasta, yra labai pavojinga5
Klaipėdos Atgimimo aikštę ruošiant renovacijai, atidengtas didelis kiekis Antrojo pasaulinio karo laikų sprogmenų. Tiek vokiški, tiek ir sovietų sprogmenys paslėpti atkastuose pastatų pamatuose. Dalis jų – su sprogdikliais, t...
-
KRATC informuoja: Klaipėdoje keičiami maisto atliekų surinkimo iš individualių valdų grafikai
Nuo 2024 m. rugsėjo 30 dienos maisto atliekos iš Klaipėdos miesto individualių valdų bus surenkamos kitu grafiku, bet ištuštinimo dažnumas nesikeis. Kaip ir iki šiol, maisto atliekos Klaipėdoje bus surenkamos kartą per savait...
-
Tradicija tęsiasi: kviečiama registruotis „Švyturio Klaipėdos ateities stipendijos“ konkursui
Šiemet jau vienuoliktą kartą skelbiamas konkursas „Švyturio Klaipėdos ateities stipendijai“ gauti, kuriame bus išrinktas dar vienas talentingas jaunosios kartos atstovas, prisidedantis prie Klaipėdos ir pajūrio region...
-
Tarnyboms tenka skirti daugiau dėmesio Klaipėdos regionui: ten ir nuotaikos truputį kitokios3
Po pastarosios nakties išpuolio prieš Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis pripažįsta, kad tarnyboms tenka skirti daugiau dėmesio uostamiesčio region...
-
Atgimimo aikštės rekonstrukcija – su trukdžiais: kasti čia tapo pavojinga18
Jau trečią kartą per savaitę rekonstruoti ketinamoje reprezentacinėje Klaipėdos Atgimimo aikštėje archeologų darbus trikdo sprogmenys. Spėjama, kad rusai pokariu čia buvusius pastatus valydami aikštę užminavo. Aikštės rekonstr...
-
Klaipėdiečiams nerimą sukėlė pratybų vaizdai29
Klaipėdiečių emocijas kaitina vaizdai prie buvusio uostamiesčio policijos komisariato pasų poskyrio. Čia praeiviai stebi dideles policijos pareigūnų ir ugniagesių pajėgas. ...
-
Vakarų laivų gamyklos vadovas: laivas „Ruby“ tikrai nevyks į Klaipėdą1
Klaipėdos įmonės Vakarų laivų gamykla vadovas Arnoldas Šileika yra įsitikinęs – 20 tūkst. tonų rusiškos amonio salietros gabenantis laivas „Ruby“ į Klaipėda nevyks. Jis pridūrė, kad šiuo metu vis dar net ne...