Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Aurelija Maslauskienė teigė, kad visus metus vykdo prevencines akcijas dėl dūmų detektorių įrengimo.

„Būna atvejų, kai žmonės neįsileidžia. Bet mūsų tikslas yra ne tiek apžiūrėti patalpas, ar ten yra įrengtas dūmų detektorius, o pabendrauti su žmonėmis, labiausiai tais, kurie dar neturi įsirengę detektorių. Pabandome įtikinti, kad tai reikalingas daiktas“, – kalbėjo A. Maslauskienė.

Pasak specialistės, lyginant su tuo laikotarpiu, kai tik įsigaliojo teisės aktai, pagal kuriuos namuose turi būti įrengti dūmų detektoriai, dabar situacija yra daug geresnė.

Ugniagesių atstovai dažniau susiduria su kitokiomis problemomis, pavyzdžiui, dūmų detektoriuose būna išsekusios baterijos, kurias reikia pakeisti.

„Būna atvejų, kai detektorius suveikia, tai vyresnio amžiaus žmonės jį nuima, kad garsas jų neerzintų, ir pasideda kažkur. Tada tenka konsultuoti, kaip pakeisti baterijas ir kaip tą dūmų detektorių naudoti. Tačiau yra tokių, kurie neturi detektorių ir neplanuoja jų įsigyti. Esą nemato prasmės, teigia, kad jų namuose nerūkoma, kad elektros instaliacija tvarkinga ir panašiai. Juos įkalbėti įsirengti dūmų detektorių būna neįmanoma“, – neslėpė A. Maslauskienė.

Kai kurių žmonių nuomonę keičia geroji praktika, ypač kai detektorius suveikia kaimynystėje.

„Tada žmonės pripažįsta, kad tai reikalingas dalykas. Būna atvejų, kai po gaisro žmonės apgailestauja, jog pagailėjo kelių eurų, neįsirengė dūmų detektoriaus, dėl kurio būtų pavykę išvengti didelių nuostolių ar net žmonių žūčių. O pavyzdžių, kai dūmų detektoriai išgelbsti žmones ir turtą, yra dešimtys. Mes matome prasmę, kad būtina įsirengti dūmų detektorius. Dauguma žmonių irgi tos pačios nuomonės, bet tikrai dar ne visi“, – teigė A. Maslauskienė.