Apsupę atakavo petardomis

Žodinis drausminimas daugeliui jaunuolių – nė motais, o bet koks fizinis kontaktas su nusikalstamą veiką darančiu vaiku gali būti laikomas smurtu prieš jį.

Tad manoma, kad tokiais atvejais vaiko teisių gynėjai, pareigūnai ar vaiko tėvai veikiausiai gintų savo atžalą, o ne nuo jo nukentėjusią auką.

Klaipėdietė Rasa pasidalijo savo istorija, kuri jai nutiko ties Laukininkų g. 13-uoju namu.

Laukdama savo draugės pastebėjo penkių vaikų grupelę, šie vienas į kitą mėtė „bambioškes“ – manoma, kad jos buvo savadarbės. Anot klaipėdietės, atrodė kaip maži, susukti rutulėliai, kurie krisdami į žemę skleidžia didelį sprogimo garsą.

„Grupelė vaikų priartėjo ir ėmė mėtyti į mane „bambioškes“. Paprašiau, kad liautųsi, tačiau jiems nerūpėjo. Jų buvo penki, iki dešimties metų. Vaikai gal ėjo iš mokyklos, gal norėjo tiesiog pažaisti, bet toks žaidimas man visai nebuvo smagus. Negana to, jie mane apstojo ratu, nepraleido, juokėsi, keikėsi. Vienas jų ir mano ranką norėjo apipaišyti flomasteriu. Kad ir ką jiems sakiau, jiems nerūpėjo“, – pasakojo mergina.

Į automobilius skriejo kiaušiniai

Naujakiemio g. 19–27 daugiabučių namų kieme, pro ketvirtajame aukšte esančio balkono langus į gatvėje stovinčius automobilius vaikai mėtė kiaušinius ir obuolius.

Klaipėdietis dalijosi šia žinia socialiniuose tinkluose, veikiausiai vildamasis, kad tėvai sureaguos ir pasikalbės su atžalomis apie tokio elgesio pasekmes.

Galbūt taip ir įvyko – įrašas netrukus buvo pašalintas.

Žmonės į šį įvykį sureagavo įvairiai. Vieniems atrodė, kad toks elgesys – joks nusikaltimas, kadangi visi kadaise buvo maži ir krėsdavo išdaigas.

Kiti priminė, kad už tokius veiksmus turėtų atsakyti tėvai, ypač, jei automobiliui padaryta žala. O treti tikino, kad net ir norint tokius vaikus sudrausminti, galima pačiam atsidurti bėdoje.

„Dabar jaunimas turi teises laisvai elgtis. Gali pats atsisėsti į kalėjimą, net jei žodžiu sudrausminsi, kad daugiau taip nedarytų“, – tąkart komentavo vienas vyriškis.

Tokių įvykių, kai vaikai mėto kokius nors daiktus į svetimą turtą ar žmones, pastebima vis dažniau.

Neseniai Baltijos prospekte maždaug dešimties metų amžiaus berniukas buvo pastebėtas sviedžiantis stiklinį butelį į stovintį automobilį.

O Dragūnų gatvės kvartale dvi mergaitės vaizdo kamerų buvo užfiksuotos laužančios visureigio anteną.

Paaugliai fiksuojami ir terliojantys grafičiais sienas: požeminėse perėjose, ant naujai renovuotų daugiabučių namų sienų, autobusų stotelėse esančių informacinių stendų, parduotuvių, gydymo įstaigų ir kitur.

Taisyklės: visų paauglių elgesyje yra agresijos apraiškų, tačiau ne visi ją moka tinkamai suvaldyti. / „Shutterstock“ nuotr.

Baudžiami nuo 16-os metų

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) Komunikacijos poskyrio vyriausioji specialistė Asta Kažukauskienė teigė, kad pavojų aplinkiniams ar turtui keliantį nepilnamečių elgesį rekomenduojama pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.

Klaipėdos AVPK Komunikacijos poskyrio vedėja Andromeda Grauslienė informavo, kad gavus pranešimą ir užfiksavus, kad automobilis apgadintas tyčiniais veiksmais (subraižytas, įlenktas kėbulas, išdaužti stiklai, apgadintas apipilant ar apipaišant dažais ar kitokiu skysčiu ir pan.), jei žala yra didesnė nei 150 eurų, pradedamas ikiteisminis tyrimas, jei mažesnė – administracinė teisena.

Už tokio pobūdžio pažeidimą ar nusikalstamą veiką atsakomybė gali būti taikoma asmenims nuo 16 metų amžiaus.

Jei asmuo yra jaunesnis – tyrimas jo atžvilgiu nutraukiamas, nukentėjusysis patirtą žalą gali išieškoti civiline tvarka iš nepilnamečio tėvų ar globėjų.

Agresijos moko aplinka

Viešosios įstaigos „Vaikų linija“ psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė tikino, kad agresyvus vaikų elgesys nėra mažėjantis ar dažnėjantis reiškinys.

Niekas iš vaikų nenori būti blogas.

„Mes visi iš vaikystės turime begalę tokių pavyzdžių ir patys esame atsidūrę panašiose situacijose. Pavyzdžiui, klasikinis atvejis, kai yra sniego – sniego mūšis, kai niekas tavęs neklausia, nori ar nenori kovoti, arba kokių nors objektų mėtymas pro balkoną, langą. Man atrodo, kad čia nieko nėra naujo, gal mes naujai pamatome tuos reiškinius, ir tai sukelia nerimą, kad vaikai turi agresyvių impulsų ir juos nukreipia į kitus žmones. Bet nebūčiau tikra, kad yra koks nors gausėjimas ir paaugliai yra agresyvesni negu prieš 20–30 metų“, – pastebėjo psichologė.

Anot jos, visi vaikai ir paaugliai turi agresyvaus elgesio bruožų, kaip ir apskritai bet kuris žmogus.

O po tuo, kas yra matoma ir suvokiama kaip agresija ar smurtinis elgesys, esą slepiasi visas spektras emocijų ir tokio elgesio priežasčių.

„Pradedant tuo, kad tai yra išmoktas elgesio modelis. Pavyzdžiui, kad vaikai linkę elgtis agresyviau, jeigu stebi tos agresijos pavyzdžių savo aplinkoje, ir baigiant tuo, kad tai yra kokia nors sunki savijauta. Nes bendrąja prasme, niekas iš vaikų nenori būti blogas, nubaustas, pavadintas nusikaltėliu ar panašiai, bet kai nesuvaldo agresyvių impulsų, jis tokiu tampa matomas“, – akcentavo J. S. Jasiulionė.

Veikia grupinis mechanizmas

Taip pat pastebima, kad dažniau vaikai imasi agresyvių veiksmų būdami grupėse, tad, anot psichologės, ir norą elgtis agresyviau skatina grupinis mechanizmas.

„Grupės nariai vieni kitus ne tik palaiko, bet ir „užveda“, tad tai gali virsti netikėtai stipriu reiškiniu ir vaikai ar paaugliai gali stipriai išgąsdinti žmones arba sukelti žalą – ar apmėtydami objektais automobilius, ar išdauždami langus. Be to, kad yra asmeninis kiekvieno žmogaus impulsas agresyviai išreikšti emocijas, tai prisidėjus grupei gali virsti vos ne vandalizmo atveju“, – teigė J. S. Jasiulionė.

Tad svarbu brėžti ribas ir nedrąsinti, neskatinti, o laiku stabdyti nederamą vaiko elgesį. Psichologė pataria atvirai pasikalbėti su vaiku ir stengtis išgirsti, dėl kokių priežasčių jis ėmėsi tam tikrų veiksmų. Kartais to priežastys – ne smurtauti, o jaustis galingesniu už kitą.

„Negalime atmesti ir žinome, kad Lietuvoje yra aukšti patyčių rodikliai ir patyčios turi vieną tokių apraiškų – grupės galios naudojimas, panaudojant fizinę jėgą, nepraleidžiant, užsipuolant. Kartais tai tampa būdu paaugliams pasijausti galingiems“, – priminė J. S. Jasiulionė.

Jurgita Smiltė Jasiulionė. / Asmeninio archyvo nuotr.

Patarimas – netylėti

Pasak psichologės, kartais jaunuoliai ne sąmoningai elgiasi siekdami blogo, bet siekdami susijaudinimo, adrenalino, aštrių pojūčių.

O atsidūrus pavojingoje situacijoje specialistė pataria imtis veiksmų – šauktis pagalbos, stengiantis atkreipti praeivių dėmesį arba kviesti policiją, nes įprastai vaikai vengia neigiamų pasekmių, tad tai gali paskatinti juos atsitraukti.

„Bet kokiu atveju, jei tai yra situacija, kai galiu nukentėti, būti sužeistas, tai pirmas dalykas – pasirūpinti saugumu. Tai gali būti arba kreipimasis pagalbos į kitus žmones, arba atsitraukimas, arba skambutis policijai, yra įvairių variantų. Kas tikrai neveiktų tokioje situacijoje, kai, pavyzdžiui, mūsų daiktą ar mus pačius apmėtė kokiais nors objektais, tai bandymas kalbėtis“, – pažymėjo J. S. Jasiulionė.

Veiksmingesnis – asmeninis pokalbis su kiekvienu vaiku atskirai, o ne grupe.

Dėl etikečių sunku keistis?

Į „Vaikų liniją“ dažniau kreipiasi nukentėjusieji nuo smurtautojų, o ne smurtauti linkę vaikai.

Tam esą taip pat yra priežasčių, viena jų – gėdos dėl savo elgesio jausmas.

„Tikrai yra daug besikreipiančių dėl fizinio smurto ar patyčių nukentėjusių paauglių, kurie susiduria su tuo ir ieško, kaip gyventi, apginti save ir panašiai, tad šis skaičius yra ženkliai didesnis negu tų vaikų, kurie kreipiasi, kai patys jaučia, kad su jų elgesiu kažkas negerai“, – tikino J. S. Jasiulionė.

O gėdos, nepriėmimo ir kitokie jausmai apninka ne tik vaikus, bet ir jų tėvus.

„Dažnai būna, kad net jeigu žmogus gailisi, jam atleisti nėra paprasta. Jis patenka į uždarą ratą, kada tampa smurtautoju, blogiečiu, tada nusimesti tą etiketę sudėtinga. Dėl to labai svarbu brėžti ribą ir pabandyti suprasti bei suteiki antrą, trečią šansą agresyviai pasielgusiam paaugliui“, – aiškino J. S. Jasiulionė.

Pranešimų daugėja

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Gintarė Noliūtė akcentavo, kad daugėja atvejų, kai vaiko teisių gynėjai vyksta susitikti ir pasikalbėti su vaiku ir jo tėvais, kai gauna signalą dėl vaiko netinkamo elgesio viešumoje.

Pavyzdžiui, konfliktuojant su bendraamžiais, gadinant svetimą turtą, pastebėjus psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą ir pan.

Į kiekvieną tokio pobūdžio situaciją vaiko teisių gynėjai reaguoja – susitinka su šeima, individualiai pabendrauja su kiekvienu jos nariu bei išklauso vaiko nuomonę.

„Bendraujant su smurtiniu elgesiu pasižymėjusiu vaiku, visuomet svarbu surasti priežastis, kurios galbūt paskatino vaiką taip elgtis. Tad visuomet aiškinamasi, kokie išgyvenimai ir emocijos vaiką lydi, kokius problemų sprendimo būdus vaikas matė savo artimiausioje aplinkoje, ar anksčiau vaikas yra patyręs smurtą, kokia pagalba buvo suteikta jam ir jo šeimai“, – sakė G. Noliūtė.