- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiuo metu prie Baltijos jūros yra apie 200 uostų. Klaipėdos santykiai su jais ne visada buvo patys geriausi.
Mėmelis ordino globoje
Vertinant Baltijos jūros vystymąsi iš Klaipėdos miesto ir uosto taško, aktualiausias yra laikas po XIII a., kai Dangės upės žiotyse įkurta Memelburgo pilis ir šalia jos pradėjo kurtis uostas.
Baltijos jūros pakrantėse tuo metu jau buvo tokie uostai kaip Visbis, Šlėzvigas, Elbingas, Dancigas, Liubekas, Ryga. Atsiranda atskirų uostamiesčių prekybos ir gynybos organizacija, kurią sukūrė pirkliai, vadinamoji Hanzos sąjunga.
Pradžioje Hanzos centras buvo Visbis, XIII a. pabaigoje juo tapo Liubekas.
Mėmelis (dabar Klaipėda) buvo gana jaunas, mažai įtakingas miestas, todėl nei Hanzos statuso, nei šių miestų bendros gynybos apsaugos jis negavo. Formaliai Mėmelis buvo ordino įtakoje, kuris rėmė Hanzos sąjungos veiklą.
Prekės iš Lietuvos per Klaipėdą keliaudavo į Baltijos jūros regiono šalis. Iš Klaipėdos buvo išvežama miško medžiaga, pelenai, grūdai, kailiai, vaškas. Tas nepatiko netoli buvusiems Rygos ir Dancigo uostams, bet dėl ordino globos jie nieko negalėjo padaryti Klaipėdai.
Blogiau buvo Šventosios (Heligav) uostui, kuris nebuvo Hanzos sąjungoje, neturėjo užtarėjų, todėl, mėgindamas vystytis, buvo nuolat niokojamas.
Praeitis: tarp Hanzos laikų pagrindinių uostų ir prekybos kelių Mėmelio miesto nebuvo. "Wikipedia.org" nuotr.
Užpuolikų netrūko
Nors Hanzos sąjunga ir vykdė griežtą politiką jai nepriklaususių uostų atžvilgiu, laikomasi nuostatos, kad jos veikla XII–XV a. žymiai prisidėjo formuojant Baltijos jūros uostų tinklą. Dauguma tų uostų išliko iki mūsų dienų.
Iki XVI a. susiformavo Kylio, Liubeko, Vismaro, Rostoko, Štralzundo, Greifsvaldo uostai dabartinės Vokietijos dalyje, Ščecinas, Goleniovas, Trzebiatovas, Kolobžergas, Koszalinas, Darlovas, Slupskas, Gdanskas, Elblongas, Branievo uostas dabartinės Lenkijos dalyje, Kenigsbergas (dabar Kaliningradas) – Rusijoje, Vindava (Ventspilis) ir Ryga – Latvijoje, Pernu ir Ravelis (Talinas) – Estijoje, Vypuris (dabar Rusijos Vyborgas) – Suomijoje, Visbis – Švedijoje.
Nepaisant konkurentų "išpuolių", savos Prūsijos valdžios draudimų, Karaliaučiaus inspiruotų Mėmelio uostui nepalankių mokesčių, šis uostas vis tiek vystėsi.
XV a. Hanzos miestų žemėlapyje nėra nė vieno Hanzos miesto dabartinės Lietuvos teritorijoje. Tai aiškinama ir tuo, kad dabartinės Lietuvos pakrantėse dominavo Kryžiuočių ordinas, kuris nuolat vykdė kovas su lietuviais. Todėl Lietuvos Baltijos jūros dalyje didesnis uostas, įskaitant ir Klaipėdą, taip ir neiškilo.
Tai galėjo nulemti ir Mėmelio (Klaipėdos) uosto vystymąsi. Kai tik jis, susiklosčius palankesnėms aplinkybėms, bent kiek pradėdavo stotis ant kojų, tuoj jam kas nors iškrėsdavo šunybę. Įvairiais laikotarpiais Klaipėdos pilį, uostą ir miestą yra puolę, netgi jame šeimininkavę ir žemaičiai, ir švedai, ir Rusijos imperijos kariai, ir konkuruojančių uostų samdyti plėšikai.
Vieta: XX a. pradžios Dangės upės krantinė su laivais. "Wikipedia.org" nuotr.
Dancingo "pokštas"
Įsimintiniausia istorija, kai Dancigo miesto pirkliai 1520 m. pasamdė laivus, kurie atplaukė ir užvertė Dangės upės žiotis akmenimis. Taip buvo padaryta konkurenciniu sumetimu, nes tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos su Kryžiuočių ordinu sudarius Melno sutartį, Klaipėdos uostas buvo atsigavęs.
Užvertus jo žiotis dideliais akmenimis, kurių Mėmelio gyventojai nepajėgė pašalinti, uostas vargo daugiau nei tris šimtmečius. Į Dangės upę galėjo įplaukti tik maži laivai, į kuriuos nebuvo galima pakrauti daug prekių. Dideli laivai būdavo kraunami Klaipėdos sąsiauryje, į juos kroviniai plukdyti valtimis.
Nuo akmenų Klaipėdos uosto Dangės upės įplauka galutinai buvo išlaisvinta tik 1820 m.
Karaliaučiaus įtaka
Kitas ne mažiau aršus Mėmelio uosto konkurentas buvo Karaliaučiaus uostas.
Šio miesto pirkliai pasiekė, kad Mėmelio uostui būtų įvesti papildomi draudimai. Prūsijos kunigaikštis Albertas Fridrichas 1580 m. išleido įsakymą, kuriuo uždraudė Mėmelio gyventojams užsiimti laivyba. Šis draudimas buvo panaikintas tik 1657 m.
Nepaisant konkurentų "išpuolių", savos Prūsijos valdžios draudimų, Karaliaučiaus inspiruotų Mėmelio uostui nepalankių mokesčių, šis uostas vis tiek vystėsi.
Nei XVIII, nei XIX a., kai buvo Klaipėdos uosto veiklos pakilimas, jis nėra tarp svarbiausių Baltijos jūros uostų. Klaipėdos uosto vystymui Prūsijoje buvo skiriama mažiau dėmesio nei Karaliaučiui. Šalia Klaipėdos uosto kaip didelis konkurentas ėmė kilti ir Libavos (dabar Liepojos) uostas.
Pagal uosto techninius parametrus, Mėmelio uostas XIX ir XX a. pradžioje 1–2 m atsilikdavo nuo aplinkinių konkuruojančių uostų. Šis parametras buvo ganėtinai svarbus, nes tuo metu pagrindiniuose Baltijos jūros uostuose buvo privalomas užtikrinti 8 m gylis. Klaipėdos uoste buvo 6–6,5 m gylis, o 8 m gylis atsirado tik XX a., kai uostą jau perėmė Lietuvos respublika.
Publikacija parengta įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės iš dalies finansuojamą 2022 m. kultūros ir meno sričių projektą "Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-metis – atverti jūrų vartai į pasaulį", skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaipėda Kalėdoms puoš besisukančią eglę
Klaipėdos miestas Teatro aikštėje Kalėdoms įrengs besisukančią eglę, pranešė savivaldybė. ...
-
Kariškiai Atgimimo aikštėje pradės žvalgybą1
Jau netrukus sustingusioje dėl rastų sprogmenų Atgimimo aikštėje sukinėsis kariškiai. Čia bus vykdoma žvalgyba, o po to sprendžiama dėl jų neutralizavimo. ...
-
Pagarsėjusiuose Klaipėdos baruose uždraus alkoholį
Klaipėdoje ketinama visiems metams uždrausti dviejuose naktiniuose baruose pardavinėti alkoholį. Tokio sprendimo savivaldybė priversta griebtis dėl nesibaigiančių gyventojų skundų. ...
-
Švyturys: remonto finalas1
Vakar Klaipėdos švyturyje lankėsi techninės priežiūros atstovai, kurie turėjo įvertinti atliktų remonto darbų kokybę ir užbaigtumą. Tik tada švyturį valdanti Lietuvos transporto saugos administracija teigė parengsianti vidines tvark...
-
Dėl eurų – erzelis rajone
Sendvario gyventojai renka parašus dėl kreipimosi į Klaipėdos rajono savivaldybę dėl esą neteisingo lėšų paskirstymo seniūnijoms. Gyventojams užkliuvo tai, kad lėšų skyrimo seniūnijoms skaičiavimuose jie išvydo didesne...
-
Eglutės įžiebimo šventėje – aibė staigmenų
„Kelk Kalėdų burę – nerk į stebuklų upę“ – šiuo šūkiu šiemet Klaipėdos rajono gyventojai bus kviečiami į Kalėdų eglutės įžiebimo šventę, kuri vyks Gargžduose gruodžio 6 d. 18 val. Kartu bus ...
-
Klaipėdoje kauks sirenos1
Šiandien prieš vidurdienį mieste kauks sirenos. Gyventojams bus išsiųsti trumpieji perspėjimo pranešimai į mobiliuosius telefonus apie sistemos patikrinimą. Šie pranešimai siunčiami visiems mobiliojo ryšio...
-
Klaipėdos žydų bendruomenės pirmininkas: smerkiame R. Žemaitaičio antisemitinius pasisakymus11
Klaipėdos žydų bendruomenės pirmininkas Feliksas Puzemskis viešai pasmerkė į valdančiąją koaliciją patekusios „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio antisemitinius pasisakymus. ...
-
Primena: miesto įmonių darbuotojai neprašo grynųjų
Dėl nesibaigiančių aferų pareigūnai dar kartą įspėja gyventojus į savo namus neįsileisti įtartinų asmenų. Nepaisant aibės įspėjimų, patiklūs žmonės toliau atiduoda savo pinigus bet kam. ...
-
Kalėdinė puošmena – ir kėnis
Artėjant Kalėdoms, daugėja skelbimų apie galimybę rezervuoti kalėdinį kėnį – įvairaus dydžio į kalėdinę eglutę panašų medelį. Oficialiai rezervacija startuos nuo lapkričio 25-osios ir truks beveik iki pat Kūčių – gruod...