Bylą laimėjo

Ginčas kilo dėl daugiau nei 7 ha ploto žemės sklypo, priklausančio vienai gyventojai.

Moteris su sutuoktiniu norėtų statyti namą vaizdingoje vietovėje, tačiau valstybės saugomose teritorijose galima tik atstatyti buvusias sodybas.

Šioje teritorijoje sodybų būta ir net nemažai, tačiau konkrečiame sklype įrodymų apie buvusią sodybą kartografiniuose žemėlapiuose nepavyko rasti.

Sklypo savininkai pagal įstatymais jiems numatytą teisę kreipėsi į teismą dėl tokio juridinio fakto nustatymo, ir teismas tenkino gyventojų prašymą.

"Sprendimą būtinai skųsime, tačiau verta atkreipti dėmesį, jog susidaro keista situacija. Kol teisėsauga narplioja net du ikiteisminius tyrimus, kur suabejota archeologiniais įrodymais, kurių pagrindu buvo mėginta įtvirtinti sodybų egzistavimo faktą, kiti teismai tokius faktus patvirtina", – pastebėjo Pajūrio regioninio parko direkcijos vadovas Darius Nicius.

Kreipėsi į STT

Tačiau teisme sodybos egzistavimą įrodinėję gyventojai teismą tikino, jog, norint nustatyti tokius duomenis, jie turi teisę kreiptis į archeologus, kurie atliko du tyrinėjimus šiame sklype.

Tyrimų metu šiame sklype rastas geležinis raktas, pavieniai plytų fragmentai.

Antrą kartą tyrimus atliko tas pats archeologas Donatas Zubrickas, kurio archeologiniais tyrinėjimais užsiimanti įmonė "Statybų archeologija" yra minima kituose skandalą sukėlusiuose tyrinėjimuose.

Jų metu kitame sklype esą buvo rasta molinių šukių, riedulių, kurie, archeologų manymu, turėtų patvirtinti, jog čia turėjo stovėti sodyba.

Pajūrio regioninio parko direkcija tą kartą kreipėsi į Kultūros paveldo departamento Mokslinę archeologijos komisiją (MAK), paprašydama įvertinti archeologų veiklą Šaipių draustinio teritorijoje.

Komisijos specialistus tyrimai pašiurpino – konstatuota, jog pagrindinė archeologų išvada dėl vieno Šaipių draustinyje jau iškilusio namo gali būti, kaip įtarta, sąmoningas kartografinių duomenų falsifikavimas siekiant įteisinti sodybų atstatymą ten, kur jų niekada nebuvo.

"Paaiškėjus tokiems faktams, mes kreipėmės į Specialiųjų tyrimų tarnybą ir prokuratūrą. Tačiau tarnyboms užteko to, kad archeologai pareikštų suklydę, esa neklastojo duomenų, o padarė klaidą", – stebėjosi D.Nicius.

Pakvietė ir antstolę

Aiškėja, jog (turint omenyje šią konkrečią situaciją) sklypo savininkų pasamdytas archeologas D.Zubrickas, kurio 2017 metais rastais daiktais buvo remtasi teismo posėdyje, nebuvo teikęs Kultūros paveldo departamentui prašymo leidimui atlikti tokius tyrimus.

Pats archeologas teisme aiškino, jog jokių leidimų tokiems tyrinėjimams nereikia.

Sklypo savininkai, be minimo archeologo, pasisamdė dar vieną specialistą – architektą restauratorių, turintį licenciją atlikti natūros tyrimus.

Šis ir parašė išvadą pagal radinius.

Iš bylos medžiagos matyti, jog sklypo savininkai  kaip įrodymus teismui teikė šio archeologo  radinius – esą kasinėjimų metu sklype rasta ne tik molinių plytų, anglių, kurios turėtų įtikinti, jog šioje vietoje esą stovėjo gyvenamasis namas su krosnimi.

Archeologas teikia įrodymus, jog čia jam pavyko aptikti pastato pamatų fragmentus ir net gyvenamojo namo molinę aslą.

Šių tyrinėjimų autentiškumą patvirtina antstolės, kuri buvo pakviesta dalyvauti kasinėjimuose, raštas faktinėms aplinkybėms patvirtinti.

Leidimo nebuvo?

Tačiau Kultūros paveldo departamentas tvirtina, jog pagal nustatytą tvarką archeologas nebuvo teikęs departamentui prašymo išduoti leidimą tokiems tyrinėjimams.

"Yra tvarka, kuria remiantis leidimai tam tikriems archeologams gali būti neišduoti. Jei archeologas nėra atsiskaitęs už vykdytus tyrimus, jam toliau dirbti neleidžiama. Licencija gali būti atimta tik tuomet, jei padaroma žala, tačiau šiuo atveju už tyrimus nebuvo atsiskaityta, todėl ir leidimas nebuvo duotas", – situaciją prisiminė žinomas archeologas, Mokslinės archeologijos komisijos pirmininkas Gintautas Zabiela.