Paskatins laivybą

Vidaus vandens transporto kodeksas įsigalios šiemet nuo lapkričio 1 d. Manoma, kad jis Lietuvoje turėtų dar labiau paskatinti pramoginę laivybą, ypač nedideliais laivais.

Didžiausia naujovė, kad nebereikės registruoti sportinių laivų, vandens dviračių, irklinių valčių, iki 6 m ilgio jachtų, nedidelių plaustų.

Nemažai naujovių atsiras laivų techninių apžiūrų srityje. Asmeniniams ir pramoginiams laivams, kai jie naudojami ne komerciniams tikslams ir plaukioja tik vidaus vandenyse, apžiūrų nebereikės. Liks tik pačių savininkų įsipareigojimas laikytis nustatytų techninių standartų. Transporto saugos inspektoriai tokius plaukiančius laivus bet kuriuo metu galės patikrinti.

Įvedama naujovė dėl jachtų techninės apžiūros. Jas tikrins ne transporto saugos inspektoriai, o atestuoti juridiniai asmenys. Tai buriuotojų bendruomenėje sukėlė tam tikro erzelio.

Iki šiol jachtas tikrino ir technines apžiūras atliko Lietuvos buriuotojų sąjungos atstovai.

Kodekse apibrėžti vidaus vandenų transporto priemonių plaukiojimo rajonai, kurie numatė galimybę jachtoms, pramoginiams laivams, kurie nėra pripažinti jūriniais laivais, išplaukti į jūrą.

Nauji maršrutai Dangėje

Kodekso pataisos atvėrė galimybę išplėsti Lietuvos vietinės reikšmės vidaus vandens kelių sąrašą nuo 7 iki 9. Vietinių vandens kelių ilgis nuo 48 km pailgėjo iki 71,5 km.

Klaipėdoje, Akmenos – Dangės upėje vietinis vidaus vandens kelias pailgėjo nuo 1 km iki 12,8 km. Dabar tas kelias (4,3 km) bus nuo Dangės žiočių iki Liepų gatvės tilto. Kita jo dalis (8,5 km) bus nuo minėto tilto iki Klaipėdos miesto ribos ties Tauralaukiu. Iš esmės tai atvertų galimybes ateityje ilgesnę Dangės upės dalį pritaikyti laivybai.

Numatyta, kad visoje Dangės upės atkarpoje būtų 1,5 m gylis.

Sąraše yra ir naujų maršrutų Kuršių mariose. Dar 2009 m. į vietinės reikšmės vidaus vandens kelių sąrašą buvo įtrauktas 7,3 km ilgio kelias tarp Juodkrantės ir Drevernos. Dabar sąraše atsirado ir 19,7 km ilgio vandens kelias tarp Drevernos ir Ventės.

Šie vandens keliai gana platūs, iki 25 m, bet probleminiai dėl gylio. Tarp Drevernos ir Juodkrantės numatomas 1,2 m gylis, o tarp Drevernos ir Ventės dar mažesnis – 1 m.

Idealu, kai pramoginei laivybai skirto vidaus vandens kelio gylis yra ne mažiau nei 1,5 m. Tuomet į tokius uostelius dar gali atplaukti ir jūrinės jachtos. Drevernos, nors čia atsirado poilsio centras, jos kol kas negali pasiekti. 

Iš vietinės reikšmės kelių sąrašo 1998 m. dingo tuomet planuota laivyba Krokų lankos ežere ir Kniaupo įlankoje, nes šie vandens telkiniai pripažinti draustiniais.

Sąrašas – ilgėjo, kelių – mažėjo

Pakoreguotas ir valstybinės reikšmės vidaus vandens kelių sąrašas. Kelių ilgis sutrumpėjo nuo 827,8 iki 822 km. Dalis kelių sutrumpėjo Nemune ties Birštonu, Kauno hidroelektrine, dalis Kuršių mariose. Tačiau pačių kelių skaičius išaugo nuo 12 iki 14.

Palyginti su tuo, kas buvo prieš 10 metų, atsirado ir nauji keliai – 4 km ilgio atkarpa nuo Nidos iki Kaliningrado srities sienos ir 1,9 kilometrų atkarpa Drevernos upe nuo Karaliaus Vilhelmo kanalo iki Drevernos.

Į valstybinės reikšmės vidaus vandens kelių sąrašą neįtraukta 19 km laivyba Minijos upe iki Lankupių šliuzo. Šiame sąraše yra ir 22 km Karaliaus Vilhelmo kanalo nuo Klaipėdos uosto iki Minijos žiočių. Teoriškai tame kanale turėtų būti palaikomas 1,5 m gylis. Tačiau realiai laivybai naudojama mažiau nei pusė kanalo ilgio – nuo Lankupių iki Drevernos upės.

Neseniai viena visuomeninė organizacija parengė studiją, kurioje analizavo vandens turizmo maršrutus Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje, pabandė nustatyti kliūtis, kurios trukdo pramoginei laivybai. Pagrindinės kliūtys – per maži gyliai ir kai kuriose vietose katastrofiškai blogos prieplaukos. Beveik nenaudojamas vandens kelias iš Nidos į Kaliningrado sritį, nes pramoginė laivyba su kaimynine šalimi taip ir neišvystyta. 

Reguliarūs maršrutai

Šiomis dienomis Lietuvos saugios laivybos administracija patvirtino keturis reguliarius vidaus vandens kelių keleivinės laivybos susisiekimo maršrutus.

Visi jie eina iš Kauno senamiesčio mobiliosios prieplaukos. Maršrutai iš Kauno numatyti į Vilkiją, Jurbarką, Rusnę, Nidą ir atgal. Nurodoma, kad visur, išskyrus Nidą ir Rusnę, laivams priimti įrengtos mobilios prieplaukos. Nidoje ir Rusnėje yra stacionarios prieplaukos.

Šie maršrutai – tarsi atsakas į vasarą vykusį skandalą, kai keleivinis laivas „Raketa“ niekaip negalėjo pradėti plaukioti Nemune iš Kauno į Nidą. Ir greičiausiai jau nebepradės.

Dabar tokių kliūčių tarsi ir nebeliktų. Nurodyti ir 4 atvejai, ką turi atitikti laivai ir ką turi padaryti jų savininkas, kad galėtų pradėti plaukioti reguliariais maršrutais.

Bendrovė „Nemuno turas“ dar šiemet antroje rugpjūčio pusėje planuoja kelis maršrutus laivu „Deima“ iš Kauno į Rusnę, taip pat iš Kauno į Nidą ir atgal.