Atgimimo aikštėje jau „dygsta“ fontanas

Didžioji Jūros šventės naujiena - Atgimimo aikštės transformacija, kurios pokyčiai ir nuotaika kvies žaviems susitikimams ir poilsiui. Teigdami, jog gerų dalykų turi būti daug, šventės organizatoriai „Klaipėdos šventės“ vieną didžiausių Klaipėdos senamiesčio aikščių keičia į didelę, gaivią, jaukią ir draugišką poilsiui zoną. Aikštės epicentre – elegantiškas miesto fontanas, kurio atspindžiai ir vandens kalba žada nustelbti miesto šurmulį.

„Būkite drąsūs ir naują erdvę išbandykite kaip jums patinka: surenkite iškylą ant žolės su draugais, pagrokite gitara praeiviams, išdrįskite lyg skaitovų konkurse padeklamuoti mylimiausią eilėraštį, arba Jūros šventėje tiesiog skaitykite knygą“, – sakė „Klaipėdos šventės“ direktorius Romandas Žiubrys.

Išskirtinę atmosferą Atgimimo aikštėje kurs pirmą kartą Klaipėdoje rengiamas festivalis „Klaipėda Piano Masters“, kurio baigiamieji koncertai dovanos net 25 talentingų pianistų pasirodymus. Jūros šventės svečių lauks ir unikalus muzikinis projektas pagal Antoine de Saint-Exupéry išminties, jausmo ir draugystės knygą „Mažasis princas“ („Le Petit Prince“).

Tautinio paveldo krantinė „Tai, kas tikra“

Išskirtinė ir savita Lietuvos etninė kultūra ir jos tautinis paveldas Jūros šventės dienomis bus pristatomi krantinėje „Tai, kas tikra“. Iš kartos į kartą perduodami amatai, autentiški rankų darbo maisto gaminiai suburs geriausius savo srities specialistus. Šiauriniame rage įsikūrusioje krantinėje „Tai, kas tikra“ užsukę lankytojai ras tik laiko patikrintus, sertifikuotus, Lietuvoje gyvenančių tautų tradiciją atitinkančius, nemasinės gamybos amatininkų dirbinius iš keramikos, medžio, tekstilės; rankų darbo mėsos gaminius, duonos.

„Esu įsitikinęs, jog pasaulis ieško ne tautų panašumo, o savitumo, todėl tradiciniai kaimiški gaminiai ir amatai – ideali vietinio savitumo išraiškos forma. Autentiški, kaimiški gaminiai ir produktai gražiai dera su vis labiau populiarėjančiomis ekologijos, natūralizmo idėjomis. Didžiuokimės ir vertinkime „Tai, kas tikra“, – Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas.

Daugiau jūrinių pramogų

Pakeliui į Kruizinių laivų terminalą – spalvinga ir ryški, skambi ir kvapni, vaikams ir visada jauniems – šeimų erdvė „Burinuko uostas“. Mažojo Jūros šventės herojaus vardu pavadinta pramogų erdvė – gausesnė nei bet kada. Čia lauks begalės žaidimų ir edukacinių veiklų: šventinis molbertas, jūreiviškų atvirukų kūrimas, dekupažo ir vėlimo pamokėlės, mažas ir didesnes rankas papuoš draugystės juostos, o besišypsančius veidus – linksmi piešiniai. Viena jūriškiausių veiklų, skirta vaikams ir jų tėveliams - popierinių ir medinių burlaivių gamyba.

O kur dar daugybė sportinių rungčių, vėjo malūnėlių, muilo burbulų, smėlio skulptūrų, o svarbiausia – smagumas plukdyti burlaivius milžiniškame Jūros šventės baseine. Šaunioje pievelėje įsikūręs „Burinuko uostas“ jūsų lauks liepos 27–30 dienomis, stadione Priešpilio g., pakeliui į Kruizinių laivų terminalą.

„Skonių aikštėje“ ir rekordinis duonos švyturys

Skaniausia Jūros šventės erdvė sugrįžta - automobilių stovėjimo aikštelėje Pilies g. įsikurs SKONIŲ AIKŠTĖ.  Antrus metus čia smaguriauti kvies skaniausio maisto prekybiniai furgonai (Food truck). Tris Jūros šventės dienas skirtingų skonių ir aromatų jūroje lankytojų lauks žaidimai, siurprizai, akcijos, degustacijos.

Liepos 29-ąją, šeštadienį, Skonių aikštėje iškils didžiausias šalies istorijoje, sumuštinių duona dekoruotas, simbolinis Klaipėdos švyturys. Įspūdingą rekordą inicijuoja Lietuvos duonos rinkos lyderė „Vilniaus duona“ ir Lietuvos barbekiu kepėjų asociacija. 15 žmonių komanda pagamins 3000 sumuštinių. Planuojamas švyturio aukštis – 3,5 m, plotis – 1,5 m. Užfiksavus rekordą, Jūros šventės dalyvių lauks didžiausia Lietuvoje sumuštinių dalijimo šventė.

Turizmo skveras

Atostogoms reikia ruoštis vasarą, o jų maršrutus ir kryptis galima surasti Jūros šventėje, ypač jei jūsų tikslas pažinti savo kraštą.  Turizmo skveras – tai staigmenos, žaidimai, nuolaidos poilsiui Lietuvoje, kelionių žemėlapiai ir pramogų planas kiekvienam vasaros savaitgaliui. Šį kartą Turizmo skveras įsikurs Dienovidžio skvere (Tomo g. 10). kurios idėją paskatino pačios Jūros šventės atsiradimo istorija – nuo pirmųjų dienų Jūros šventė buvo visos Lietuvos šventė. Turizmo skvere savo miestą, kultūrą ir veiklas pristatys dalyviai iš Alytaus, Druskininkų, Kauno, Vilniaus, Anykščių, Liepojos, Birštono, Kauno, Klaipėdos regiono, ir žinoma, Lietuvos turizmo departamentas.  Turizmo skvere bus kepamas šventinis šakotis, o pačiame centre lankytojus džiugins stilizuotas Jūros šventės fontanėlis.

Link Jono kalnelio „Dizaino jūra“

Besidomintiems mada bei stilingais daiktais – Jūros šventės atskira dizainerių bei kūrėjų erdvė „DIZAINO JŪRA“. Turgaus g. atkarpa, vedanti Jono kalnelio link, šiais metais taps dizaino gatve, kurioje įsikurs ne tik kūrėjai ir dizaineriai, bet ir „auGalybės“ maisto zona bei „mackis“ vaikų žaidimų aikštelė. „Dizaino jūra“ buria dizainerius ir kūrėjus po vienu stogu, tad čia – ypač patogu užsukti ramiai pasivaikščioti ir apžiūrėti kruopščiai parengtas dizainerių ekspozicijas. Pastaroji erdvė ypatinga tuo, kad čia savo ekspozicijas pristato patys kūrėjai, tad užsukus ir susidomėjus vienu ar kitu kūriniu, galima ne tik jį įsigyti, bet ir sužinoti jo atsiradimo istoriją bei gamybos subtilybes tiesiai iš kūrėjo lūpų. Čia įsikurs drabužių, aksesuarų, papuošalų, galanterijos, interjero, keramikos kūrėjai ir net juvelyrai.

Šokiai ir kilnios idėjos įsikurs greta

Jūros šventės šokiai keliasi į naują erdvę Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus kieme (Didžioji Vandens g. 2). Tris šventinius vakarus čia skambės dainos, vyks šokių pamokos, įdomūs susitikimai. Penktadienį, liepos 28 d., 20.00–22.30 val., čia vyks šokių pamokos „Judam Jūros šventės ritmu“ su linijinių šokių klubais – „Linedance LT“, „Gargždė“, „Treelegs“, „Canto“; šokių studijomis – „Tavo šokis“, „Akredus“, „Fuego“, „Rytų deivė“, „Duende“, SFINX, flamenko šokių atlikėja Rosalinda. Vakarą 22.30 val. baigs „GJAZZ Quartet“ grupės koncertas.

Šeštadienį, nuo 13 iki 16 val., vyks Lietuvos pensininkų sąjungos BOČIAI Klaipėdos bendrijos kolektyvų ir svečių koncertas. 20 val. prasidės liaudiška vakaronė su kapelomis - „Šeduvos bernai“, „Radvija“, „Santaka“, „Joldija“, „Prūsai ilgi ūsai“. Baigiamasis vakaro akcentas – grupės „Nerija“ koncertas.

Rimstančios Jūros šventės nuotaikos „Šokių ir dainų kiemo“ neskubės apleisti. Sekmadienį, liepos 30-ąją, 11–13.30 val. visus pakvies šokių festivalis „Senjorų šokių pynės“, kuriame - „Klaipėdos zunda“, svečių kolektyvai iš kitų Lietuvos miestų, Čekijos, Estijos, Latvijos.  Nuo 13.30 iki 17 val. Klaipėdos pagyvenusių žmonių asociacijos kolektyvų koncertas