Lietuvos vandenys – be anomalijų

Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atliks teritorinių vandenų Baltijos jūroje ir Kuršių mariose gravimetrinius matavimus.

Oficialiai teigiama, kad tai yra žemės formos laisvojo kritimo pagreičio matavimai žemės gelmių ir viršutinio sluoksnio sandarai nustatyti. Tokie matavimai yra reikšmingi ir jūrinei navigacijai.

Tiek Kuršių marios, tiek Baltijos jūra yra palyginti ramūs vandens telkiniai. Neatrodytų, kad juose vyksta kokios nors anomalijos ar intensyvūs aplinkos pokyčiai. Nors kartais Baltijos jūra ir pateikia kokių nors netikėtumų.

Pasirinks kontrolinius taškus

Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos teigia, kad gravimetriniai matavimai Baltijos jūros šelfe ir Kuršių marių Lietuvos vandenyse atliekami norint parengti tokių matavimų katalogą.

Tokie matavimai atliekami tam tikro ilgio linijose pasirenkant kontrolinius taškus. Po to atliekamas matematinis matavimų apdorojimas.

Praeityje yra kilę diskusijų, kad Lietuvos vandens telkinius reikėtų gerai išžvalgyti ir jei jų žemės gelmėse yra naudingų iškasenų, jas įsisavinti.

Įprastai matuojama geodeziniais GNSS imtuvais ir batimetriniu matavimu, pastarasis fiksuoja vandens telkinio dugno formą, gylį, nustatomos ir geodezinės koordinatės, elipsoidės ir paviršiaus aukščiai.

Dar 2015 m. Lietuva yra perėjusi prie naujos teritorijos aukščių sistemos LAS07 ir sunkio sistemos LSS07. Aukščio sistema Lietuvoje susijusi su Baltijos jūros aukščių sistema. Jei apie kokią nors vietovę Lietuvoje teigiama, kad ji yra tiek ir tiek metrų virš Baltijos jūros lygio, tai apie pačios Baltijos ir Kuršių marių konkrečios vietos gylius bus teigiama, kad yra tiek ir tiek metrų žemiau Baltijos jūros lygio.

Žvalgyba dėl naudingų iškasenų?

Gali kilti klausimas, kodėl dabar prireikė atlikti Baltijos jūros šelfo ir Kuršių marių Lietuvos vandenų gravimetrinius matavimus?

Viena iš gravimetrijos tyrimų priežasčių arba siekių būna ir žvalgybinio pobūdžio, kai jūros dugne siekiama surasti naftos, dujų, druskų ir kitų naudingų iškasenų telkinius.

Kol kas bent oficialiai nenuskambėjo, kad Lietuva turi kokių nors tikslų Baltijos jūroje ar Kuršių mariose išgauti naftos produktų ar kitų iškasenų.

Praeityje yra kilę diskusijų, kad Lietuvos vandens telkinius reikėtų gerai išžvalgyti ir jei jų žemės gelmėse yra naudingų iškasenų, jas įsisavinti. Buvo teigiama, kad jei to nepadarys Lietuva, tą gali padaryti Rusija iš Kaliningrado srities. Mat žemės gelmėse, skirtingai nei ant jos paviršiaus, nėra jokių valstybių sienų, o naftos telkiniai gali būti susijungę.

Lietuva maždaug prieš 20 metų, tiksliau 2002 m., yra vykdžiusi palyginti primityvius geologinius matavimus Kuršių mariose. Tuomet iš Rusijos Kaliningrado srities buvo samdomas specialus laivas, kuris į žemės gelmes siųsdavo impulso signalus ir gaudydavo juos atgal grįžtančius. Pagal signalus buvo galima spręsti apie kiaurymes žemės gelmėse po Kuršių mariomis, kur ir gali būti naftos ar kitų naudingų iškasenų telkiniai.