- Indrė Kiseliovaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jau šį savaitgalį, lapkričio 25–26 d., Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčia minės svarbią sukaktį – bažnyčios atgavimo 35-metį. Bus ne tik mišios, bet ir koncertai, skambės giesmės, bus prisimenami lemtingi istoriniai įvykiai.
Dalyvavo šventinime
Klaipėdos ir krašto gyventojai ištisus metus kviečiami atvykti į bažnyčią ir pasidalinti liudijimais apie jos atgavimą.
Priimama ne tik istorinė medžiaga, bet ir žodiniai pasakojimai, jie – užrašomi.
„Žmonės dalijasi savo prisiminimais, fotografijomis. Vienas žmogus, dar būdamas vaikas, su savo tėvais dalyvavo bažnyčios kertinio akmens šventinime. Akmuo buvo pašventintas 1957 m., o leidimas statyti bažnyčią gautas 1956 m.“, – pasakojo Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės klebonas Mindaugas Šlaustas.
Kadangi medžiagos sukaupta nemažai, manoma, kad, atsiradus galimybei, pavyktų išleisti ir atskirą leidinį, kuriame būtų surašyti visi žmonių liudijimai, prisiminimai kartu su fotografijomis.
„Ėmė, ką davė“
„Turime liudijimų, kaip po darbo žmonės grįždavo namo ir su šeima eidavo statyti savo bažnyčią. Žmonių meilės dėka šita bažnyčia pastatyta. Jiems ji buvo kaip švyturys“, – apie bažnyčios atsiradimo pradžią kalbėjo M. Šlaustas.
Kviečiame kiekvieną žmogų išgyventi džiaugsmo šventę.
„Nuotraukos liudija, kad čia buvo baisus sklypas, pelkė. Galbūt jį davė su viltimi, kad čia bažnyčios nestatys. Bet žmonės ėmė, ką davė. Pelkė buvo užpilta labai greitai, per žiemą“, – pasakojo Marijos Taikos Karalienės bažnyčios referentė Goda Povilaitytė.
Iki Marijos Taikos Karalienės bažnyčios atsiradimo uostamiestyje buvo tik viena – Kristaus Karaliaus bažnyčia.
Marijos Taikos Karalienės bažnyčia buvo pastatyta vos per trejus metus ir per naktį prieš pat jos atidarymą atimta iš tikinčiųjų. Jos statytojams – šviesaus atminimo kunigams Bronislovui Burneikiui (1923–1991) ir Liudvikui Poviloniui (1910–1990) sovietų nomenklatūra sukurpė baudžiamąją bylą, o pati bažnyčia buvo paversta „liaudies filharmonija“.
Surinko per 140 tūkst. parašų
„Žmonės vis dėlto kovojo dėl šios bažnyčios, visą tą laikotarpį nuo pat atėmimo. Buvo renkami parašai, kad bažnyčia būtų grąžinta. Vienas didžiausių parašų rinkimų vyko 1979 m., kai buvo surinkti 143 869 parašai“, – pasakojo M. Šlaustas.
„Vienas kunigas, kuris yra parašęs magistro darbą apie bažnyčios istoriją, suskaičiavo, kad peticijos visoje Lietuvoje buvo organizuojamos apie 15 kartų. Kartais keli šimtai, o kartais – keliasdešimt tūkstančių parašų, kaip jau pasisekdavo. Net devynis kartus delegacijos po tris ar keturis žmones važiuodavo į Maskvą, veždavo parašus tiems, kas tuo metu buvo valdžioje. Drąsos turėjo tikrai daug“, – pažymėjo G. Povilaitytė.
Net mažiausiose parapijose buvo renkami parašai. Tie, kurie nemokėjo rašyti, dėdavo kryžiukus.
M. Šlaustas užsiminė, kad lankėsi Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje, jame turėjo galimybę pavartyti knygą, kurioje – ne tik istorinė medžiaga, bet ir minėti parašai.
„Mums leido ją pavartyti ir padarė kiekvieno lapo fotokopijas. Turime šitą medžiagą bažnyčioje“, – sakė klebonas.
Atėję pasimelsdavo
Kadangi bažnyčia laikinai buvo virtusi „liaudies filharmonija“, kai kurie tikintieji į ją neidavo, o jei ateidavo – persižegnodavo, pasimelsdavo.
„Turime liudijimą, kai žmogus ateina į koncertą ir įėjęs pirmiausia pasimeldžia“, – pasakojo M. Šlaustas.
Paskutinis koncertas užgrobtos bažnyčios patalpose buvo surengtas 1988 m. lapkričio 24-ąją. Jau kitą dieną, lapkričio 25-ąją toje pačioje salėje B. Burneikis su kunigais aukojo pirmąsias mišias.
Kviečia visus
Prabėgus 35 metams istoriniai įvykiai – vis dar gyvi daugelio atmintyje. Siekiant paminėti šią svarbią sukaktį, lapkričio 25 d. 18 val. Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius aukos mišias.
Po jų 19 val. vyks koncertas „Totus tuus“. Koncertuos operos solistas Mindaugas Zimkus, smuikininkė Ilona Klusaitė, pianistė Audronė Juozauskaitė, vokalinis ansamblis „Veritas“.
Taip pat skambės giesmės iš ciklo „Begalinė meilė“ pagal Jono Pauliaus II tekstus.
„Simboliška, nes prieš 30 metų Jonas Paulius II lankėsi Lietuvoje. Vienuolė Liucija iš Kauno išvertė jo tekstus į lietuvių kalbą, sudėliojo juos poetiškai. Pagal šituos tekstus skambės giesmės“, – užsiminė G. Povilaitytė.
Sekmadienį 11.15 val. vyks sakralinės muzikos koncertas, jame pasirodys svečiai iš Rygos – operos solistas Juris Vizbulis, pianistas Maris Trejs.
12 val. vyks šventinės mišios.
„Kviečiame kiekvieną žmogų išgyventi džiaugsmo šventę. Laikotarpis – kai pasaulis yra neramus, kai reikia gręžtis į Dievą. Ši bažnyčia – kaip gyvas įrodymas – ne tik tikėjimo, bet ir žmogaus identiteto išsaugojimas“, – akcentavo M. Šlaustas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaipėdoje esančios Tauralaukio progimnazijos teritorijoje prasidės rekonstrukcija1
Klaipėdos miesto savivaldybė praneša, kad senosios Tauralaukio progimnazijos teritorijoje artimiausiu metu prasidės rekonstrukcijos darbai. ...
-
Savaitgalį „The Tall Ships Races 2024“ burlaiviai įveikė pirmąjį lenktynių etapą Helsinkyje
Birželio 30 d. „The Tall Ships Races“ didieji burlaiviai iškilmingai išskleidė „The Tall Ships Races“ bures ir gavo lenktynių startą atviroje Baltijos jūroje. Išplaukė 41 burlaivis, iš kurių –&nb...
-
Šauliai padėkojo vadui už tarnybą2
Atsisveikinimas su vado pareigas tris kadencijas ėjusiu Rolandu Lukšu Klaipėdos šauliams tapo ir iškilmėmis, ir šiokiu tokiu išbandymu. Iškilminga rikiuotė vyko būtent tuo metu, kai pliaupė lietus. ...
-
Istorikams dovana – iš už Atlanto4
Klaipėdos sukilimo vado Jono Polovinsko-Budrio asmenybės ir veiklos tyrimai jo palaikų perlaidojimu Klaipėdoje nesibaigė. Priešingai, šis faktas atvėrė naują istorikų tyrimų kryptį, o medžiagos jiems tik daugėja. ...
-
Dėl S. Nėries gatvės pavadinimo keitimo atsiklaus klaipėdiečių nuomonės22
Uždegta žalia šviesa gyventojų apklausai dėl Salomėjos Nėries gatvės pavadinimo pakeitimo Klaipėdoje. Siekiama, kad apklausoje, kuri bus surengta tiek internetu, tiek gyvai, dalyvautų kuo daugiau klaipėdiečių. Vienas variantų – gatvei...
-
Kviečia surasti geriausią vadovą Palangos senajai gimnazijai
Palangos meras Šarūnas Vaitkus kviečia surasti Palangos senajai gimnazijai patį geriausią vadovą. ...
-
Pajūrio miškuose – nemalonūs pėdsakai: neretai poilsiautojai čia atlieka gamtinius reikalus12
Miškai prie Klaipėdos, kurių takais klaipėdiečiai kasdien pėdina prie jūros, yra ir kvapnūs, ir gražūs. Tik kai kuriems jie – dar ir vieta nusilengvinti. ...
-
Poilsis palapinėje – dar neužmirštas
Žmonės renkasi atostogas praleisti skirtingai: vieni poilsiauja sodybose, kiti išskrenda į šiltuosius kraštus, treti renkasi ekstremalų poilsį. Vienintelis Klaipėdoje esantis kempingas vis dažniau sulaukia poilsiautojų, kurie atvyk...
-
Vaikų ir jaunimo dienos centras „Liberi“ atidaro filialą pietinėje Klaipėdos dalyje1
Klaipėdos miesto savivaldybės administracija kartu su partnere nevyriausybine organizacija VšĮ „Liberi“ 2020 m. pateikė ir laimėjo paraišką pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8 prio...
-
Klaipėdos kultūros magistrai – B. Lauciuvienė, B. V. Karaciejus ir K. Pūdymas3
Paskelbti trys Klaipėdai nusipelnę kultūros žmonės – ilgametė bibliotekos direktorė Bronislava Lauciuvienė, fotografas Bronius Vytas Karaciejus ir skulptorius Klaudijus Pūdymas. Jiems šiemet per miesto gimtadienį, rugpjūčio 1-ąją, bu...