„Baigėsi 2021-ieji metai. Pats laikas peržvelgti, ką visi kartu nuveikėme, ir padėkoti, kad mūsų susitelkimo, kompetencijų bei darbštumo dėka šiuo sudėtingu metu išliekame arčiausiai paciento. Darėme viską, kad grįžtume į priešpandeminį lygį ir kuo didesniam pacientų srautui būtų suteikta ne tik skubi, bet ir planinė pagalba. Negaliu sakyti, kad pandemija neturėjo įtakos mūsų veiklai. Ji labiau sutelkė ir subrandino kolektyvą, privertė ieškoti naujų galimybių, saugių sprendimų tiek kalbant apie pacientus, tiek apie darbuotojus. Darbai nesustojo – pacientai ir toliau renkasi mūsų įstaigą.

Ligoninėje jau nuo 2022 metų pradžios vyksta aktyvus darbas. Pluša ne tik medikai. Statistikos tarnyba skaičiuoja veiklos rezultatus, finansinė tarnyba – finansus, padaugėjo skaičiavimų Personalo, Viešųjų pirkimų skyrių darbuotojams. Analizuojami įstaigos veiklos ir finansiniai rodikliai, kas nuveikta per 2021 metus. Tai susisteminę pristatysime įstaigos stebėtojų tarybai, darbuotojams ir ligoninės savininkui – Sveikatos apsaugos ministerijai.

Labai svarbus vadybos aspektas – finansinės rizikos vertinimas ir valdymas. Galiu tik pasidžiaugti, kad 2021 metus baigėme teigiamu finansiniu rezultatu. Nuolatos skaičiuojame iš ligonių kasų gaunamas pajamas už suteiktas paslaugas ir įstaigos veiklos sąnaudas, atsisakėme pirkimų, kurie 2021 metais nebuvo būtiniausi, sutaupytas lėšas panaudojome 2021 metų gale visiems ligoninės ir jos padalinių darbuotojams į sąskaitas pervesdami 200 eurų kalėdinę dovaną, o nuo 2022 metų sausio 1 dienos dėl minimalaus atlyginimo didėjimo, visiems ligoninės ir jos padalinių darbuotojams padidinome algas“, – teigė pašnekovas.

– Ar pandeminis laikotarpis neatėmė iš jūsų galimybės atlikti tiesioginės savo misijos – padėti ne tik COVID-19, bet ir kitomis ligomis sergantiems žmonėms? Juk dėl „kovidinės“ situacijos teko sumažinti pacientų skaičių.

– Norėčiau pasidžiaugti, kad, nepaisant pandemijos, pavyko užtikrinti tinkamą pagalbą pacientams. Jų pas mus atvyksta ne tik iš Klaipėdos regiono, bet ir iš Šiaulių, Telšių, Plungės, Mažeikių, Tauragės. Stacionaruose 2021 metais buvo gydomi per 13 tūkst., o ambulatoriškai apsilankė per 80 tūkst. pacientų. Ligoninėje operuota daugiau nei 3 300 ligonių, atlikta per 300 širdies operacijų. Pernai stacionaruose gydėme 553 COVID-19 infekcija užsikrėtusius pacientus. Pandemijos metu mums sunkiau valdyti pacientų srautus, nes visas paslaugas, tarp jų ir susijusias su „kovidu“, teikiame viename pastate – Klaipėdoje atskirų korpusų ligoninė neturi. Tad iššūkių ir ribojimų būta, tačiau šiuo metu visos paslaugos – ir stacionarinės, ir ambulatorinės – yra atnaujintos. Pernai didelį dėmesį skyrėme šiuolaikinei susirgimų diagnostikai. Radiologijos skyriuje atnaujinome radiologijos kabinetus, kuriuose sumontuoti du nauji rentgeno aparatai. Įsigijome diagnostinių ultragarsinių sistemų, hemodializės aparatų, dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų, reanimacijos lovų, medicinos konsolių.

Net 76 proc. visų ligoninės stacionare teikiamų paslaugų yra aukščiausio (tretinio) lygio. Džiugina ir tai, kad ligoninėje teikiamų skubiosios ir planinės pagalbos lygis, lyginant su priešpandeminiais 2019 metais, jau pasiekė 93 procentus.

– Jūsų ligoninė neturi infekcinių ligų skyriaus ir nebuvote „kovidine“ ligonine, tačiau gydėte išties nemažai COVID-19 infekcija užsikrėtusių pacientų. Kodėl jie patekdavo į jūsų gydymo įstaigą?

– Visada siekiame, kad Vakarų Lietuvos gyventojas čia, savo krašte, gautų visapusišką, kvalifikuotą ir specializuotą aukščiausio lygio sveikatos priežiūrą. Pandeminis laikotarpis dar labiau pateisino prieš keletą metų mūsų ligoninėje įkurtų ūminio insulto bei miokardo infarkto centrų (klasterių) veiklą. Ištikus infarktui ar įvykus ūminiam insultui gydytojai ar greitosios medicinos pagalbos darbuotojai žino, kur nukreipti pacientą, net ir sergantį COVID-19 liga, kad jam nedelsiant būtų suteikta aukščiausio lygio pagalba. Klasterinių pacientų skaičius auga, nes jie nebegydomi daugiaprofilinėse ligoninėse, o gabenami pas mus. Klaipėdos jūrininkų ligoninėje yra visa diagnostikos ir gydymo įranga, profesionalūs specialistai. Svarbiausia, kad pacientai patektų kuo greičiau nuo pirmųjų simptomų atsiradimo pradžios – per vadinamąsias „auksines“ valandas. Niekada netaupome pacientų sveikatos sąskaita. Mums svarbu laiku ir kokybiškai suteikti aukščiausio lygio paslaugą, diagnozuoti susirgimą, paskirti reikiamą gydymą.

– Pandeminiu laikotarpiu daugelis gydymo įstaigų susidūrė su personalo stoka. Kaip jūsų įstaigai pavyko spręsti šią problemą?

– Suprantama, moderniausia diagnostikos ir gydymo įranga, naujai suremontuotos ligoninės patalpos būtų bevertės, jei ne čia dirbantys žmonės. Jų įstaigoje – per 1 200. Teikiant pagalbą pacientams, kiekvienas iš jų yra svarbus, nes kokybiška paslauga priklauso nuo visos komandos darbo. Džiaugiuosi maža darbuotojų kaita ir vykstančiu nuolatiniu personalo atsinaujinimu – kasmet mūsų įstaiga sulaukia jaunų gydytojų, slaugytojų, kuriems sudaromos puikios sąlygos dirbti ir tobulėti. Pernai prie mūsų komandos prisijungė 7 jaunieji gydytojai neurologijos, kardiologijos, diagnostikos, skubiosios pagalbos skyriuose.

– Jūsų gydymo įstaiga mėgstama pacientų, tačiau kartais ir plakama, kad į ją labai sunku patekti.

– Šituos skundus girdime ir mes. Noriu pasakyti, kad ne tik girdime, bet ir ieškome būdų situaciją keisti. Klaipėdos jūrininkų ligoninė pastatyta daugiau nei prieš 30 metų, todėl dalis patalpų jau neatitinka šiuolaikinių poreikių. Ambulatorinių konsultacijų skyrius statant ligoninę iš viso nebuvo numatytas, nes tokie padaliniai prie stacionaro anuomet neegzistuodavo. Vėliau teko ieškoti patalpų ir jas pritaikyti specialistų konsultacijoms. Tačiau, kasmet didėjant konsultacijų poreikiui, mūsų patalpos tapo per ankštos.

Pernai pradėjome Priėmimo – skubiosios pagalbos skyriaus rekonstrukciją bei priestato statybą. Mūsų steigėjui – Sveikatos apsaugos ministerijai – pritarus, dar prieš keletą metų pradėjome projektuoti vieno aukšto priestatą, kuriame iki 1 000 kv. m išsiplės Ligonių priėmimo – skubiosios pagalbos skyrius. Rekonstruoti ir išplėsti šį skyrių buvo būtina siekiant dar kokybiškiau ir greičiau teikti medicinos paslaugas pacientams. Prieš kelis dešimtmečius projektuotos Ligonių priėmimo – skubiosios pagalbos skyriaus patalpos nebeatitinka šios dienos poreikių. Per dešimtmečius pasikeitė ligoninės profiliai, pacientų srautai, techninės galimybės. Skyriaus patalpos tapo ankštos, trūksta apžiūrų ir konsultacijų kabinetų, erdvesnių koridorių, šiuolaikiškų laukimo erdvių pacientams ir jų artimiesiems. Pastačius priestatą atsiras naujų kabinetų ir dabartiniams, ir naujai įdarbintiems konsultuojantiems specialistams. Tikimės, kad dėl to sumažės eilės pas konsultantus ir pagerės paslaugų prieinamumas. Pagal sutartį su rangovu, rekonstrukcijos darbai turėtų būti baigti iki 2023 metų vasaros.

– Kokie jūsų ateities planai?

– 2022 metais neketiname sustoti, siekdami ir toliau teikti bei plėsti aukščiausio lygio paslaugas pacientams, rengiamės įsigyti modernios diagnostikos ir gydymo įrangos. Planuojame atnaujinti magnetinio rezonanso kardiologijos programą, pritaikant ją šiuolaikiniams širdies ligų diagnostikos poreikiams. Rengiamės ir dar vienam dideliam iššūkiui – vėdinimo ir rekuperacinės sistemos įrengimui visoje ligoninėje – kiekvienoje palatoje, kiekviename kabinete. Manau, kad įgyvendinę šį projektą ne tik taupysime lėšas patalpų šildymui ir vėdinimui, bet ir sukursime komfortiškesnę gydymo ir darbo aplinką. Kaip minėjau, didžiausia ligoninės vertybė – čia dirbantys žmonės, todėl, naudodamasis proga, nuoširdžiai jiems dėkoju. Gydytojams ir slaugytojams – už tai, kad savo kilniu ir pasiaukojančiu darbu gydo ir suteikia viltį pasveikti mūsų pacientams. Dėkoju ir ne medicinos personalui. Be jų indėlio ligoninės darbas taip pat neįmanomas. Ir ateityje didžiulį dėmesį skirsime darniam komandos darbui.