- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dažnai kyla klausimas, ar yra Klaipėdoje jūrinė bendruomenė, ar daroma tiesiog taip, kaip nurodo valdžia iš Vilniaus ar to norisi ambicijų apimtiems vietiniams vadams.
Jūrininkų ligoninės analogija
Prieš kurį laiką kažkada už žvejų ir Lietuvos jūrinio sektoriaus pinigus pastatyta Jūrininkų ligoninė Klaipėdoje kėlė didelį susižavėjimą. Tai buvo aukščiausio lygio naujausią įrangą turėjusi ligoninė.
Jau ir seniau Klaipėdoje buvo bandymų ją prijungti prie kito medicinos padalinio. Tuo metu Klaipėdoje dar buvo jūrinė bendruomenė, kuri aiškiai pasisakė, kad nenori, jog būtų naikinamas Jūrininkų ligoninės pavadinimas.
Dabartinė valdžia ėmėsi Klaipėdos ligoninių pertvarkos ir jokios reakcijos dėl Jūrininkų ligoninės pavadinimo keitimo iš jūrinės bendruomenės nesulaukė.
Todėl palyginti lengvai Jūrininkų ligoninė prarado savarankiškumą, tapo Klaipėdos universiteto ligoninės filialu. Tiesa, pavadinimas „Jūrininkų ligoninė“ lyg ir liko. Buvusi ligoninė vadinama taip – VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninės filialas Jūrininkų ligoninė.
Guodimasis: kai Jūreivystės mokykla taps Vilniaus įstaigos filialu, jos bazė vis tiek liks Klaipėdoje. / LAJM nuotr.
Jautėsi nepakankamai įvertinta
Buvusios savarankiškos Jūrininkų ligoninės pavadinime dar išliko dalis senojo jos pavadinimo. Minima ir Klaipėda, tai apibrėžia, kur yra ši ligoninė.
Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos pavadinime po jos jungimosi žodžio „Klaipėda“ nebus. Valdžios spausta jungtis prie Klaipėdos universiteto, pati Jūreivystės mokykla pasirinko jungimąsi prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto.
Kyla klausimas, kaip po tokio jungimosi vadinsis ši mokykla. Vilniaus Gedimino technikos universiteto filialas Jūreivystės mokykla? O gal Vilniaus Gedimino technikos universiteto filialas Jūreivystės akademija? Aliuzija į tai, kad Jūreivystės mokykla Klaipėdoje nepakankamai įvertinta, jai nesuteiktas akademijos statusas, nors panašios jūrininkų rengimo aukštosios mokyklos daugelyje Europos šalių vadinamos akademijomis.
Apie tai, kad Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla nepakankamai įvertinta Klaipėdoje ir regione, yra kalbėjęs jos vadovas Vaclavas Stankevičius.
Jūreivystės mokyklos jungimasis prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto sukėlė diskusijų bangą Klaipėdoje. Nemaža dalis žmonių, tarp jų ir jūrininkų, jūrų verslo atstovų, pasisakė prieš jungimąsi prie Vilniaus mokymo įstaigos, nors ši ir esanti stipri. Baiminamasi, kad nuo pokario laikų savarankiškai Klaipėdoje veikusi jūrininkų rengimo mokykla gali ištirpti. Įvardinta, kad kartu su Jūreivystės mokyklos jungimusi prie Vilniaus aukštosios mokyklos iš Klaipėdos slysta dalis jos jūrinės tapatybės.
Į diskusiją įsitraukė ir Klaipėdoje rinkti Seimo nariai. Anot Audriaus Petrošiaus, Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos jungimasis su Vilniaus Gedimino technikos universitetu yra klaida, nes Klaipėda tarsi tampa Vilniaus filialu. Jis ragino Jūreivystės mokyklą jungti prie Klaipėdos universiteto. Tai neva būtų leidę Klaipėdos regiono politikams ir jūrų verslui siekti ambicingesnių rezultatų.
Seimo narė Ligita Girskienė siūlė palikti ramybėje Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą ir gerbti jos apsisprendimą. Ji pripažino, kad Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla politikų tarsi buvo prievartaujama jungtis prie Klaipėdos universiteto. Anot L. Girskienės, nors jūrinio sektoriaus atstovai prieštaravo Jūreivystės mokyklos prisijungimui prie Vilniaus įstaigos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje sudaryta speciali komisija tam pritarusi.
Iš Klaipėdos slysta dalis jos jūrinės tapatybės.
Lėmę asmeniniai interesai
Žvelgiant iš Klaipėdos pozicijų, Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos jungimasis su Vilniaus Gedimino technikos universitetu, nors tai iš dalies lėmė ir panašios mokymo programos, atrodo tarsi išdavystė.
Nors Jūreivystės mokykla ir liks Klaipėdoje tose pačiose patalpose, toje pat mokymo bazėje, bet teoriškai ji jau lyg ir nebebus Klaipėdoje. Seimo narys A. Petrošius pastebėjo, kad tiek akademijos statuso suteikimui, tiek magistrantūros programų diegimui, tiek galimybei studijuoti doktorantūroje jungimosi prie Vilniaus aukštosios mokyklos nereikėjo. Jis linkęs manyti, kad jungimąsi galėjo lemti asmeniniai interesai, vidinis atskirų asmenų menkavertiškumo jausmas, siauros ambicijos.
Vertėtų prisiminti ir tai, kad dar tuo laiku, kai Susisiekimo ministerijai kurį laiką vadovavo Rokas Masiulis, buvo bandymų jūrininkų rengimą ir egzaminavimą iš Klaipėdos perkelti į Kauną. Tuomet sukilo jūrininkai ir bandymas iš Klaipėdos išstumti jūrinį mokslą baigėsi.
Dabar jau aišku, kad Jūreivystės mokyklos jungimosi proceso prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto sustabdyti nebepavyks. Per pastaruosius metus ir jūrinė bendruomenė yra gerokai susilpnėjusi, ir pagarba valdžioje esantiems politikams sumenkusi, ir požiūris į Klaipėdą kaip uostamiestį, jo jūrinę tapatybę gerokai keičiasi.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Eglutės žaisliukai – gyvenimo atspindys: kokias istorijas jie pasakoja?
Žiemos sode pastatyta Kalėdų eglutė antrus metus gaivina primirštą, bet prieš šimtmetį gyvavusią tradiciją. Mat grafai Tiškevičiai savo Kretingos rezidencijos Kalėdų eglę visuomet puošdavo Žiemos sode. Po ja dova...
-
Be jų neįsivaizduojamos Kalėdos, o toks čempionatas – vienintelis pasaulyje?2
Kretingoje pakvipo mandarinais. Čia surengtos pirmosios mandarinų valgymo varžybos. ...
-
Kariai sugrįžo namo8
Lietuvos karinių jūrų pajėgų kariai šiandien, gruodžio 21-ąją, grįžo iš penkis mėnesius trukusios NATO vykdomos tarptautinės operacijos „Brilliant Shield“ (liet. „Briliantinis skydas“). Džiaugsmingais sveikini...
-
Kariškių užmojai kelia klausimų dėl turizmo5
Kairių poligone kariškių ketinimai įrengti tolimojo šaudymo pratybų poligoną sukėlė klausimų Klaipėdos rajono savivaldybei dėl turizmo infrastruktūros plėtros. ...
-
„Grigeo Klaipėda“ Kuršių marių taršos byloje bus apklausiami užsienio specialistai
Artimiausiuose bendrovės „Grigeo Klaipėda“ Kuršių marių taršos bylos posėdžiuose bus apklausiami specialistai iš užsienio, penktadienį pranešė Šiaulių apygardos teismas. ...
-
Kalėdos bus be sniego
Šių metų Kalėdas švęsime be sniego. Anot sinoptikų, orai per šventines dienas anaiptol neprimins žiemos. Laikysis teigiama oro temperatūra, protarpiais palis, labiau vėjuota bus tik šį savaitgalį. Šventinėmis dieno...
-
Vakarų laivų gamyklos direktorius šventinėje skuboje linki neišbarstyti to, kas svarbiausia
Šventinėje skuboje neišbarstykime to, kas svarbiausia: te artėjančios šv. Kalėdos brangių žmonių artumu užpildo visas širdies kerteles. Stabtelėjimas metų sandūroje tebūna prasmingas ir įkvepiantis, belaukiant, kol atsi...
-
„Klaipėdos vandens“ direktorius: iššūkių būta įvairių
Vakar vykusiame susitikime įmonės „Klaipėdos vanduo“ atstovai žurnalistams atskleidė, su kokiais iššūkiais šiemet teko susidurti ir kokie pokyčiai laukia kitąmet. ...
-
Vietoj namų šurmulio – linksmybės restorane10
Klaipėdoje keičiasi švenčių tradicijos – vis daugiau žmonių Kūčių vakarienės patiekalus užsisako iš mėgstamų kavinių, o Kalėdas ir Naujuosius mieliau švenčia restoranuose. Tuomet nereikia rūpintis svečių priėmimu,...
-
Šventinė nuotaika kasmet vis ryškesnė: klaipėdiečiai miestą puošia patys
Klaipėdiečiai nelaukia, kol kas nors kitas papuoš jų aplinką – šventinės puošmenos mieste atsiranda gyventojų ir čia veikiančių įmonių ir įstaigų pastangomis. Žmones vienijantis siekis, kad tamsiausias metų laikas mies...