- Asta Dykovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kone kiekvieną vasaros savaitgalį po visą Lietuvą išsibarsčiusiose evangelikų liuteronų kapinėse, kurių daugiausia yra Klaipėdos krašte, vyko Kapinių šventės – neįprasta tradicija, sutvirtėjusi sovietmečiu, kai iš šių tikinčiųjų buvo atimtos bažnyčios ir jie atrado vienintelę šventą vietą bendrai maldai – kapines.
Maldai rinkosi klaipėdiškiai
Lietuvoje nuo vasaros pradžios iki pat rudens Kapinių šventės švenčiamos net 92 liuteronų evangelikų kapinėse. Ypač gili ši tradicija Klaipėdos krašte.
Sekmadienį bendrai maldai žmonės rinkosi Svencelės, Vainuto, Liepynės, Alkiškių, Kretingos ir Vanagų kapinėse.
Į Vanagų kapinių šventę Klaipėdos rajone atvyko net trys evangelikų liuteronų kunigai – Remigijus Šemeklis, Reincholdas Moras ir Gediminas Kleinas.
Ir maldos, ir vaišės
Tai ne bažnytinė šventė, bet ji vyksta kunigo paskirtą, su parapijiečiais sutartą, dažniausiai nusistovėjusį sekmadienį.
Tai – ir proga aplankyti kapus, pašventinti naujai pastatytus paminklus, susitikti gimines, bendrai pasimelsti.
Vien Klaipėdos rajone per metus vyksta 10 Kapinių švenčių.
Vis dėlto šio susibūrimo eiga išlaiko žodžio liturgijos elementus: psalmes, skaitinius, pamokslą, tikėjimo išpažinimą, tačiau forma nėra griežtai apibrėžta – giedamos giesmės, skaitomi eilėraščiai, dalijamasi mintimis, giedoti padeda bažnyčios choristai.
Po pamaldų šalia kapinių žmonės dar lieka pabendrauti, pasivaišinti.
Pamaldos: Vanagų kapinių šventėje Klaipėdos rajone dalyvavo net trys kunigai – G. Kleinas (kairėje), R. Šemeklis ir R. Moras. Ryčio Laurinavičiaus nuotr.
Stiprus emocinis įspūdis
Manyta, kad Kapinių šventė radosi sovietmečiu, kai dauguma bažnyčių buvo atimtos, uždarytos, o veikiančiose daug kam vis tiek nevalia buvo melstis, bet kapus lankyti leista.
Sovietmečiu ši tradicija ypač sustiprėjo ir net įgavo kitą prasmę, nes tikintieji buvo netekę savo maldos namų.
Vis dėlto ši tradicija yra gerokai ankstesnė.
Protestantiškoji bažnyčia neturėjo mirusiųjų pagerbimo šventės, kaip katalikai turi Vėlines.
Galvota, kaip pagerbti iškilius žmones, taip ilgainiui susiformavo tradicija ateiti į kapines ir išreikšti jiems pagarbą.
„Mes manome, kad, pavyzdžiui, Kisiniuose, Klaipėdos rajone, kur palaidota ne viena garbi asmenybė, Kapinių šventės tradicija siekia netgi XIX a. O sovietmečiu ši tradicija ypač sustiprėjo ir net įgavo kitą prasmę, nes tikintieji buvo netekę savo maldos namų. Nuo to laiko ši tradicija – pamaldos ne bažnyčioje – labai paplito ir vasarą švenčiamos skirtingose kapinėse vis kitu metu“, – kalbėjo Dovilų etnokultūros centro vadovas Jonas Tilvikas.
Į Kapinių šventes susirenka ne tik tie, kurių artimieji tose kapinėse palaidoti, bet ir atskirų apylinkių gyventojai atvažiuoja vieni pas kitus.
„Kapinių šventėje – labai stiprus gyvosios tradicijos įspūdis, kai net tokią karštą dieną žmonės susirenka, bendrai meldžiasi, gieda, prisimena anapilin išėjusiuosius, tai labai jaudina“, – tokias emocijas Klaipėdos rajono Kultūros skyriaus specialistei Indrei Sliužinskaitei sukėlė Vanagų kapinių šventė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po incidento progimnazijoje prabilo apie mokyklų saugumą: reikia daryti du dalykus
Klaipėdoje vyrui patekus į progimnaziją ir pavogus moksleivių telefonus, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas teigia, kad stiprinant ugdymo įstaigų saugumą, svarbiausia užtikrinti aplinkos stebėjimą ir patekimo į pastat...
-
Mokslininkai įminė 80 metų senumo mįslę: nustatė senojo Nidos švyturio vietą
Baigiantis Švyturių metams Neringoje ir Klaipėdoje bei minint senojo Nidos švyturio įžiebimo 150 metų sukaktį, Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius tech“) mokslininkai nustatė tikslią senojo švyturio viet...
-
Eglučių kiemelio konkurse – 45 dalyviai
Į gruodį vyksiantį Kalėdų eglučių kiemelio konkursą užsiregistravo net 45 klaipėdiečių organizacijos. Lapkričio 20-oji buvo paskutinė registracijos diena, tačiau dar devynių dalyvių sulaukta kitą dieną, terminui jau oficialiai pasibaigus. ...
-
Lietuvos kariams – padėka ir pagarba
Žvarbų penktadienio vidurdienį klaipėdiečiai kartu su kariais atžygiavo į Kruizinių laivų terminalą, kuriame vyko Lietuvos kariuomenės 106-ųjų atkūrimo metinių ceremonija. Skambėjo sveikinimo kalbos, aidėjo salvės, virš susirinkusiųj...
-
Kam važiuoti į Laplandiją, jei turime Palangą?!3
Nuo jaukių vakarienių, pramogų šeimai iki energingų renginių ir fejerverkų – šventiniu laikotarpiu Palanga stengiasi patenkinti kiekvieno poreikius. Šiųmetis švenčių laukimas mylimiausiame kurorte prie jūros bus pers...
-
Lapkričio pabaiga – nežiemiška
Sinoptikų pranešimai pajūryje gyvenantiems žmonėms neleidžia tikėtis nei didesnių šalčių, nei ypatingos šilumos. Viskas bus taip, kaip ir paprastai būna lapkričio gale – stiproki vėjai vaikys debesis, o kai jie nurims, ga...
-
Į svečius pas merą – „pasimatuoti“ kėdės1
Klaipėdos vadovo Arvydo Vaitkaus feisbuko paskyroje atsirado šmaikštus vaizdo įrašas, kuriame visiems žinomas aktorius klaipėdietis Giedrius Savickas prašo „pasimatuoti“ mero kėdę. Šiuo vaizdo įrašu ...
-
Dėl keistos antenos – spėlionės3
Žmones šią savaitę stebino neįprastas objektas. Jie nepatikliai dairėsi į vieną automobilį, pastatytą Gargžduose prie prekybos centro. Mat iš transporto priemonės stogo netikėtai į orą iškilo stovas su grybo formos įrenginiu...
-
Vakarų Lietuvoje – sniego pusnys: dalis žmonių liko be elektros
Vakarų Lietuvą penktadienio rytą pasitiko žiema. Socialiniuose tinkluose žmonės dalijosi įvairiuose miestuose užfiksuotais sniego pusnių vaizdais. ...
-
Paskelbtas konkursas sparčiai kylančios Sendvario „Saulės“ mokyklos vadovo pareigoms
Savivaldybė paskelbė konkursą Klaipėdos rajono Sendvario „Saulės“ mokyklos direktoriaus (-ės) pareigoms eiti. Nauja švietimo, kultūros ir sporto įstaiga Trušeliuose duris atvers jau 2025-aisiais, o pretendentų į mokyklos vad...