Kas skatina psichologinį smurtą?

Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro įkūrėja bei ilgametė vadovė Dalia Puidokienė kol kas negali džiaugtis mažėjančiais smurto atvejais artimoje aplinkoje, nors statistikos duomenys ir rodo šioje srityje pozityvesnes tendencijas. Maža to, auga prieš artimuosius smurtaujančių moterų bei paauglių skaičius.

Džiaugtis nėra kuo

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, matyti, jog nuo 2019 m. iki pernai smurto atvejų artimoje aplinkoje mažėjo, tačiau su smurto aukomis dirbantys specialistai džiaugtis neskuba.

„Negalėčiau teigti, kad akivaizdžiai tų smurto atvejų artimoje aplinkoje mažėja. Alkoholio problema ir su tuo susijęs smurtavimas išlieka, o dabar ryškėja kita tendencija. Dabar ženkliai daugiau identifikuojama psichologinio smurto. Anksčiau psichologinis smurtas likdavo užribyje, nes jis sunkiau nustatomas ir sunkiau įrodomas. Aukai teisiškai įrodyti psichologinį smurtą vis dar labai sudėtinga“, – teigė D. Puidokienė, kurios vadovaujamo centro veiklos zoną apima Klaipėdos miesto, Palangos ir Neringos teritorija.

Neretas atvejis, kai teisme nukentėjusysis pralaimi bylą, nes nepakanka įrodymų dėl psichologinio smurto.

„Psichologinio smurto, skirtingai nei fizinio, ženklai sunkiau matomi. Sunkiau įrodyti, kad auka išgyvena didelį nerimą, baimę, nesaugumo jausmą. Tokie įrodymai ar specialistų išvados teismui dažnai būna nepakankamos, ir nukentėjęs žmogus pralaimi bylą“, – kalbėjo D. Puidokienė.

Dalia Puidokienė / V. Balkūno / BNS nuotr.

Teroro aukos neatlaiko

Bėda ta, kad visos valstybinės institucijos, turinčios ginti auką, formaliai tarsi įgyvendina įstatymą, tačiau žmogus ir įstatymas neretai yra lyg dvi skirtingos teritorijos.

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, pastebima, kad nuo 2021 m. ženkliai padaugėjo smurtaujančių moterų.

„Ne paslaptis, moterys irgi smurtauja. Moterys įvardijamos kaip smurtautojos, bet neretai tai būna ilgai užsitęsusio, sisteminio smurto išdava. Ir tai būna gintis, kai ilgai terorizuotos aukos neatlaiko įtampos. Nors tokie dalykai traktuojami kaip smurtas, niekas nesigilina, kad ta smurtautoja pati ilgą laiką gyveno įtampoje ir neištvėrusi davė atkirtį“, – dėstė D. Puidokienė.

Daugėja smurtaujančių vaikų

Ryškėja dar viena tendencija – vaikai ir paaugliai smurtauja prieš suaugusiuosius – tėvus ar senelius.

Įstatymas realybėje neretai negina nukentėjusio žmogaus interesų.

„Smurtas gimdo smurtą. Nieko nuostabaus. Tai problema, kurią labai svarbu spręsti, nes dar po kelerių metų tai atsisuks prieš mus pačius. Reziumuodama negalėčiau teigti, kad smurto atvejų artimoje aplinkoje mažėja. Bet mes pastebime žmonių sąmoningėjimą, jie netoleruoja smurto ir dažniau išdrįsta kreiptis pagalbos“, – pabrėžė D. Puidokienė.

2021 m. atlikta gyventojų apklausa parodė, kad apie 60 proc. smurtą artimoje aplinkoje patyrusių asmenų pagalbos neieško.

Pasak D. Puidokienės, šį tyrimą reikėtų pakartoti, tada būtų galima daryti aiškesnes išvadas dėl smurto atvejų artimoje aplinkoje augimo ar mažėjimo.


Nusikaltimai artimoje aplinkoje

Asmenys, įtariami (kaltinami) padarę nusikaltimus artimoje aplinkoje Lietuvoje: 2019 m. tokių buvo 5 022, 2020 m. – 5 815, 2021 m. – 4 478, 2022 m. – 4 388, 2023 m. užfiksuoti 4 333 atvejai.

Klaipėdos apskrityje asmenys, įtariami (kaltinami) padarę nusikaltimus artimoje aplinkoje: 2019 m. – 473, 2020 m. – 566, 2021 m. – 480, 2022 m. – 411, 2023 m. – 393.

Asmenys, nuteisti už smurtą artimoje aplinkoje: 2019 m. buvo 2 112 (iš jų 148 moterys, 4 nepilnamečiai), 2020 m. – 1 888 (iš jų 132 moterys, tarp jų 2 nepilnametės merginos (14–17 m.)), 2021 m. – 2 080 ( iš jų 210 moterų), 2022 m. – 1 808 (iš jų 179 moterys), 2023 m. – 1 935 (iš jų 227 moterys).

Probacijos tarnybos priežiūroje esantiems asmenims, kurie buvo nuteisti už smurtą artimoje aplinkoje, 2023 m. skirti viešieji darbai (337 žmonėms), laisvės apribojimas – 1 828, bausmės vykdymas atidėtas 640 asmenų, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų – 206 žmonėms, 1 599 nusikaltusiems paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, 5 nepilnamečiams paskirta auklėjimo poveikio priemonė.

Legalių alkoholinių gėrimų suvartojimas, tenkantis vienam šalies gyventojui, – 2019 m. – 9,5 litro, 2020 m. – 9,7 litro, 2021 m. – 10,3 litro, 2022 m. – 9,5 litro, 2023 m. – 9,3 litro.

Šaltinis: Statistikos departamentas



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Kretingos rajone atšaukta ekstremali situacija dėl potvynio
    Kretingos rajone atšaukta ekstremali situacija dėl potvynio

    Kretingos rajono Ekstremaliųjų situacijų operacijų centras ketvirtadienį atšaukė penkiose seniūnijose prieš savaitę dėl potvynio paskelbtą ekstremalią situaciją. ...

  • Uostamiestyje – kelio remonto darbai: bus tam tikrų eismo ribojimų
    Uostamiestyje – kelio remonto darbai: bus tam tikrų eismo ribojimų

    Nors žiemą kelio remonto darbai uostamiestyje neplanuojami, vis dėlto kai kur šį mėnesį jie vyksta. Bus ir tam tikrų eismo ribojimų. Taip pat, esant būtinybei, tvarkomos avarinės būklės duobės, apie kurias praneša klaipėdiečiai. ...

  • Klaipėdoje išaugo sergamumas kvėpavimo takų infekcijomis
    Klaipėdoje išaugo sergamumas kvėpavimo takų infekcijomis

    Klaipėdoje sumažėjo sergamumo gripu ir COVID-19 rodikliai, bet išaugo sergamumas ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Nors epideminis sergamumo lygis nebuvo pasiektas, sveikatos specialistai ragina laikytis higienos taisykli...

  • Pėsčiųjų perėja prie Žvejų rūmų – nesaugi
    Pėsčiųjų perėja prie Žvejų rūmų – nesaugi

    Į Žvejų rūmuose vykstančius renginius klaipėdiečiai atvyksta ir automobiliais, tačiau važiuodami į stovėjimo aikštelę jie neretai įsuka per pėsčiųjų perėją. Šiuo metu jau planuojami pokyčiai pagrindinėse uostamiesčio gatvės...

  • Sausio 13-ajai – teatralizuota inscenizacija
    Sausio 13-ajai – teatralizuota inscenizacija

    Artėjančio sekmadienio vakarą, minint Sausio 13-osios įvykius, Klaipėdoje bus siekiama atkurti to meto atmosferą neįprastu renginiu – teatralizuota inscenizacija „Sausio liepsnų užgrūdinti“. ...

  • Katedros bokšto mūrų statyba – jau šiemet?
    Katedros bokšto mūrų statyba – jau šiemet?

    Tris dešimtmečius rusenusi viltis pamatyti vėl iškylančius Šv. Jono bažnyčios mūrus šiemet turėtų virsti realiais veiksmais. Galbūt 2025-aisiais kylančių bažnyčios bokšto sienų dar nepamatysime, bet yra reali ti...

  • Uostamiestyje nuvirtusių medžių – apstu
    Uostamiestyje nuvirtusių medžių – apstu

    Praūžus audringam vėjui, uostamiestyje – nemažai nuvirtusių medžių, nulaužtų didelių šakų. Jų daugiau pastebima parkuose ir skveruose. ...

  • Krepšyje – šiurpūs radiniai
    Krepšyje – šiurpūs radiniai

    Dviračių, telefonų, automobilių raktelių, žiedų, įrankių, vaikų vežimėlių ir daug kitų dalykų galima rasti uostamiesčio policijos rastų daiktų skyriuje. Tačiau vienas pastarųjų radinių – labai jau neįprastas. ...

    8
  • Bendrovė „Tilsta“ rekonstruos Klaipėdos uosto krantines
    Bendrovė „Tilsta“ rekonstruos Klaipėdos uosto krantines

    Klaipėdoje, šalia žiemos uosto krantinių ketinant statyti naują kruizinių laivų terminalą, uosto krantines už 43,9 mln. eurų (su PVM) rekonstruos konkursą laimėjusi statybos bendrovė „Tilsta“. ...

  • Klaipėdos policijai vadovaus Gintautas Pocevičius
    Klaipėdos policijai vadovaus Gintautas Pocevičius

    Klaipėdos miesto policijos komisariato viršininku paskirtas Gintautas Pocevičius, jis naujas pareigas pradės eiti nuo pirmadienio. ...

Daugiau straipsnių