- Asta Aleksėjūnaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Klaipėdoje jau ne vieną dešimtmetį trunka diskusijos, kaip atgaivinti senamiestį. Įvairių kadencijų politikai siūlė neįtikėtinų būdų – svajota apie tramvajų, siūlyta dalį senamiesčio uždengti kupolu, o kojas klaipantį grindinį panaikinti. Norėta senamiestyje įrengti pramogų parką ir leisti per pietus statyti mašinas nemokamai.
Erzina koncertai ir kvapai
Naujoji automobilių statymo tvarka senamiesčio centre ir siūlymas įvesti vienpusį eismą sukėlė audringas diskusijas.
Kažkodėl iniciatyva senamiestyje įrengti daugiau automobilių stovėjimo vietų sukėlė senamiesčio gyventojų atstovų kritiką.
Kai kuriems kliuvo tai, kad automobilius dabar kai kur galima statyti statmenai, o ne išilgai gatvės.
Kai kuriems centro gyventojams nepatinka per miesto šventes senamiestyje sklindantys rūkyklų ir kepyklų kvapai, erzina viešųjų renginių ir koncertų keliamas triukšmas.
Vietinius nervina ir mugių metu prekybininkų naudojami elektros generatoriai.
Stebint senamiesčio gyventojų atstovų viešąsias diskusijas su savivaldybės atstovais, kartais susidaro įspūdis, kad senamiesčio gyventojai yra absoliučiai viskuo nepatenkinti.
„Ir aš šių diskusijų metu žiūrėdama į šiuos jaunus veidus stebiuosi. Lyg tai būtų senyvo amžiaus žmonės. Sunku paaiškinti šių jaunų žmonių mintis. Gal jiems norėtųsi, kad automobilių senamiestyje iš viso nebūtų ir jie čia galėtų ramiai vaikščioti, kaip po parką? Bet miestui juk reikia gyvybės“, – kalbėjo verslininkė Inga Česnakienė.
Pastarojoje viešoje diskusijoje, vykusioje Eismo saugumo komisijos posėdyje, senamiesčio gyventojai vardijo tokius argumentus – pakeitus automobilių stovėjimo tvarką, pablogėjo eismo saugumas centre.
Esą vietiniams tapo nesaugu vaikščioti šaligatviais. Vienas senamiesčio gyventojas smulkiai pasakojo, kaip jis stovėjo ant šaligatvio ir stebėjo automobilį norintį pastatyti vairuotoją. O šis, išvydęs akis išpūtusį pėsčiąjį, neva net nusistebėjo, kodėl sulaukė dėmesio, lyg darytų kažką neleistino.
„Aš girdėjau tuos argumentus. Na, man jie juoką kelia. O kažkam viskas atrodo labai rimta. Nerandu net prasmės šioje neargumentuotoje kritikoje“, – pastebėjo I. Česnakienė.
Justas Liubinskas / Stop kadras
Nuomoja savo butus
Tik mažoji vietinių senamiesčio gyventojų dalis aktyviai dalyvauja diskusijose su miesto valdžia.
Dalis jų, kaip aiškėja, tyliai daro biznį – užsiima savo būstų nuoma.
Vienoje populiarioje interneto platformoje galima suskaičiuoti apie 120 privačių asmenų, nuomojančių būstus trumpalaikiam ar ilgalaikiam poilsiui.
Butus ir apartamentus tik nuomai laikantys gyventojai neretai gyvena net ne Klaipėdoje.
Tad kyla klausimas – kokie tikrieji yra Klaipėdos senamiesčio gyventojų interesai ir pageidavimai?
„Aš nemanau, kad užsieniečiui labai nepatiks triukšmas ar rūkomų žuvų kvapai. Kiti to kaip tik ir ieško – triukšmo, linksmybių. Man šis nepasitenkinimo reiškimas panašesnis į lipimą ant „bačkos“. Labai viskas keista. Diskusijos keliamos net ten, kur klausimų niekam kitam nekyla. Vis reiškiamas amžinas nepasitenkinimas“, – svarstė I. Česnakienė.
Pasigirdus siūlymams, kad Klaipėdos senamiestį vertėtų iš viso uždaryti automobilių eismui, verslininkė stebėjosi.
„Žmogui turi likti nors menka galimybė įvažiuoti į senamiestį. Kitaip jis čia iš viso neužsuks. Jis važiuos ir nuvažiuos pro šalį. Galimybė pasiekti senamiestį automobiliu yra vienas argumentų gaivinant senamiestį“, – pastebėjo I. Česnakienė.
Ji senamiesčio gaivinimui mato tik vienintelį kelią.
„Senamiestis turi būti gyvas, o tokį jausmą suteikia kavinės, barai, linksmybės, pramogos. Kodėl visi veržiasi į Vilniaus senamiestį? Todėl, kad ten vyksta šurmulys. Žmogų traukia žmogus“, – patikino I. Česnakienė.
Įvaizdis: I. Česnakienė prisiminė atvejį, kai senamiesčio centre sutikti užsieniečiai jos klausė, kaip pagaliau surasti Klaipėdos senamiestį. / Vytauto Liaudanskio nuotr.
Suvokia, kur gyvena
Klaipėdos senamiesčio gyventojų bendruomenės pirmininkas Justinas Liubinskas, paklaustas, kiek iš tiesų senamiesčio gyventojų gyvena jame, o kiek tik užsiima butų nuoma, patikino, kad tokį skaičių būtų sudėtinga įvardinti.
„Mūsų bendruomenę sudaro apie 80 narių. Kiek jų užsiima nuoma, sunku atsakyti. Tokia informacija niekas nelinkęs dalintis. Yra ir tokių, kurie yra išsikraustę į užmiestį, o būstą senamiestyje nuomoja“, – kalbėjo J. Liubinskas.
Kyla klausimas – kas tie senamiesčio gyventojai? Ar apartamentus nuomojantys ir užmiestyje gyvenantys žmonės yra tikrieji senamiesčio atstovai?
Tačiau J. Liubinskas tikino, kad kritika valdžios sprendimams nėra jau tokia bereikšmė.
„Juk buvo minėta, kad pagal projektą visai kitaip turėjo būti organizuotas automobilių stovėjimas. Už europines lėšas vykdytas projektas. Buvo išsakytas siūlymas padaryti vienpusį eismą senamiestyje – Teatro ir Sukilėlių gatvėse. Gal tai ir būtų sprendimas. Bet prasidėjus remontams kitose gatvėse, gyventojai galės įvažiuoti tik per vieną pusę“, – aiškino J. Liubinskas.
Tačiau ko nori patys senamiesčio gyventojai, aiškiai ir paprastai J. Liubinskas negalėjo sudėlioti.
„Viešbučiai ir kavinės nori terasų ir kuo mažiau automobilių. Iki 2030 m. numatyta, kad senamiestyje iš viso nebeliks automobilių. Kelerius metus dar grūsime automobilius į senamiestį, o po to jų turės nelikti“, – kalbėjo bendruomenės pirmininkas.
Tačiau J. Liubinskas pripažino, kad ir jis pats neturi kur pasistatyti automobilio.
„Mes suprantame, kur mes gyvename. Neįmanoma išvengti triukšmo, pramogų ar dar kažko. Mes siūlėme restoranų ir kavinių terasas perkelti į Teatro aikštės centrinę dalį. Didžiąją metų dalį aikštė būna tuščia“, – pastebėjo J. Liubinskas.
Vis tik bendruomenės pirmininkas įsitikinęs, kad automobilių senamiestyje neturi likti.
Jei žinotume, kaip atgaivinti senamiestį, nebūtume tiek metų įstrigę.
„Visi įpratę privažiuoti prie pat durų. Reikėtų keisti tokią kultūrą. Kažkas bijo pabranginti automobilių stovėjimą senamiestyje, nes niekas nevažiuos. Tačiau paskaičiuota, kad leidimų gyventojams yra išduota daugiau, nei realiai yra vietos jų mašinoms senamiestyje. Jei žinotume, kaip atgaivinti senamiestį, nebūtume tiek metų įstrigę“, – pripažino J. Liubinskas.
Išguis generatorius?
Klaipėdos miesto taryboje dar turėtų būti svarstomi pakeitimai dėl renginių organizavimo taisyklių viešose teritorijose.
Panašu, kad linkstama iš tiesų uždrausti elektros generatorių naudojimą senamiestyje renginių metu.
„Jūros šventės metu juk tokie generatoriai nebenaudojami. Tačiau sprendimas dar ruošiamas, negaliu iš anksto įvardinti, koks jis bus. Kiek teko domėtis, kuo galingesnis ir šiuolaikiškesnis generatorius, tuo jis tyliau veikia. Bet kaip suprantu, valdžios noras yra, kad mieste nebeliktų dyzelinu varomų generatorių“, – tikino Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Marius Poimanskis.
Kol kas aiškinamasi, kaip praplėsti elektros jungčių skaičių vietose, kur vyksta lauko prekyba.
„Jei Jūros šventės metu pavyksta įgyvendinti tai, tada ir mugių metu tikrai turi pavykti. Bet štai M. Mažvydo alėjoje nėra galimybės jungtis prie elektros tiekimo“, – kalbėjo M. Poimanskis.
Renginių organizatoriai jau išreiškė nepasitenkinimą, kad generatoriai bus gujami iš renginių vietų.
Dar vienas siūlymas – nukelti vidaus degimo generatorius ir maisto rūkyklas 25 metrus nuo pastatų – kelia rūpesčių taisyklių projekto rengėjams.
„Yra vietų, kur net nebūtų tų reikalaujamų 25 metrų. O jei stovės kas už 24 metrų? Kaip jam reikėtų liepti pasitraukti, jei nebūtų jau kur trauktis? O kas eis ir matuos metru? Nežinau, kaip čia reikėtų įgyvendinti. Suraskite 25 metrus kur nors Turgaus ar Tiltų gatvėje, kur nebūtų gyvenamojo namo“, – svarstė M. Poimanskis.
Vis tik yra gerų žinių dėl amžino ginčo, kaip gaivinti senamiestį.
„Šiais metais numatyta 300 renginių. Būta metų, kai vykdavo vos 150. Prieš porą mėnesių buvome ausis suglaudę, nes neturėjome nė vienos paraiškos kokiam nors renginiui. Nebežinojome, kas čia vyksta. Dažniausiai vasario gale jau viskas paaiškėja. Tačiau net tada, kai kažkas kažką daro, vis tiek atsiras toks, kuris sakys, kad blogai viskas padaryta. Nežinau, tai gal iš viso nešvęsti miestui jokių švenčių?“ – svarstė M. Poimanskis.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Stovės nemokamai
Paklaustas, kokių vizijų turi dėl senamiesčio gaivinimo, Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Andrius Žukas tikino, kad neišnaudotų galimybių dar yra.
„Visame pasaulyje miestų senamiesčiai yra gyvi. Tik Klaipėdoje jis verčiamas miegamuoju rajonu. Bet mes ieškome bendrų sąlyčio taškų tarp verslo ir gyventojų. Kitaip nieko nebus. Negali būti tik vieniems ar kitiems geras“, – pastebėjo A. Žukas.
Direktorius patikino, kad miesto valdžia pritaria idėjai keisti automobilių stovėjimo apmokestinimo tvarką.
„Žvejų gatvėje, į dešinę nuo Pilies tilto iki pasukamojo tiltelio ne sezono metu galėtų būti nemokamas stovėjimas. Stovėjimas nemokamas būtų savaitgaliais. Tai būtų paskata žmonėms atvažiuoti į centrą ir čia lankytis, nes už stovėjimą nereikėtų mokėti. Reikia kavinių ir renginių. Kam žmogui važiuoti į senamiestį, jei nėra kur pavalgyti? Ko čia keliauti iš kitų miestų, jei nėra renginių? Žmonės nori paprastų dalykų“, – teigė A. Žukas.
Jis priminė, kad šiais metais buvo atsisakyta rengti Šviesų festivalį.
„Netenkino koncepsija ir kaina. Renginių reikia ne dėl paukščiuko, o tam, kad jie pritrauktų daugiau žmonių“, – kalbėjo A. Žukas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po incidento progimnazijoje prabilo apie mokyklų saugumą: reikia daryti du dalykus
Klaipėdoje vyrui patekus į progimnaziją ir pavogus moksleivių telefonus, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas teigia, kad stiprinant ugdymo įstaigų saugumą, svarbiausia užtikrinti aplinkos stebėjimą ir patekimo į pastat...
-
Mokslininkai įminė 80 metų senumo mįslę: nustatė senojo Nidos švyturio vietą
Baigiantis Švyturių metams Neringoje ir Klaipėdoje bei minint senojo Nidos švyturio įžiebimo 150 metų sukaktį, Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius tech“) mokslininkai nustatė tikslią senojo švyturio viet...
-
Modernus „Vaikystės sodo“ darželis: naujos erdvės vaikams Klaipėdos centre1
Įvairūs moksliniai tyrimai rodo, kad kokybiškas ankstyvasis ugdymas yra itin svarbus ikimokyklinio amžiaus vaikų raidai ir jų ateities sėkmei. Šis ugdymas yra tvirtas pamatas, ant kurio formuojasi vaikų intelektinis, emocinis ir socialinis...
-
Eglučių kiemelio konkurse – 45 dalyviai
Į gruodį vyksiantį Kalėdų eglučių kiemelio konkursą užsiregistravo net 45 klaipėdiečių organizacijos. Lapkričio 20-oji buvo paskutinė registracijos diena, tačiau dar devynių dalyvių sulaukta kitą dieną, terminui jau oficialiai pasibaigus. ...
-
„Pražuvusi Klaipėda“ nukeliavo į sandėlį3
Ne vienerius metus klaipėdiečiams rodęs, kaip šiame mieste gyventa prieš kelis šimtus metų, kūrinys dingo iš įprastos vietos. Šioje tvirtovės įtvirtinimų vietą ženklinančiame plote netrukus bus įrengtas kitas akc...
-
Lietuvos kariams – padėka ir pagarba
Žvarbų penktadienio vidurdienį klaipėdiečiai kartu su kariais atžygiavo į Kruizinių laivų terminalą, kuriame vyko Lietuvos kariuomenės 106-ųjų atkūrimo metinių ceremonija. Skambėjo sveikinimo kalbos, aidėjo salvės, virš susirinkusiųj...
-
Terminalo pavadinimas – ne vienas
Kruizinių laivų terminalas gali būti vadinamas dvejopai – ne tik visiems įprastu oficialiu pavadinimu, bet ir kitu – Karo ir kruizinių laivų terminalu. Taip esą nuspręsta dėl to, kad šiame terminale švartuojasi ne tik kruizin...
-
Uostamiestyje lapus šluos ir gruodį1
Rudeninių lapų šlavimo ir išvežimo darbai vyks iki gruodžio vidurio. Šią savaitę vien iš Skulptūrų parko išvežta net 20 tonų lapų. Didžioji dalis šaligatvių – nuvalyti, pamažu valomi ir kiti parkai ...
-
Kam važiuoti į Laplandiją, jei turime Palangą?!3
Nuo jaukių vakarienių, pramogų šeimai iki energingų renginių ir fejerverkų – šventiniu laikotarpiu Palanga stengiasi patenkinti kiekvieno poreikius. Šiųmetis švenčių laukimas mylimiausiame kurorte prie jūros bus pers...
-
Lapkričio pabaiga – nežiemiška
Sinoptikų pranešimai pajūryje gyvenantiems žmonėms neleidžia tikėtis nei didesnių šalčių, nei ypatingos šilumos. Viskas bus taip, kaip ir paprastai būna lapkričio gale – stiproki vėjai vaikys debesis, o kai jie nurims, ga...