Ši problema tapo itin aktuali 2017 m., kai visos tarptautinės keltų linijos buvo perkeltos į Centrinį Klaipėdos terminalą.

Baltijos pr. nuolat susidaro didelių krovininių mašinų spūstys, aplinkinių teritorijų gyventojai kenčia nuo padidėjusio triukšmo, oro taršos, nesaugių eismo sąlygų.

Anot tarnautojų, savivaldybė viena pati nėra pajėgi išspręsti sunkiojo transporto patekimo į uostą problemų, dėl to tikimasi sulaukti valstybės institucijų dėmesio labai svarbiems Klaipėdai transporto projektams – pietinės jungties tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir estakadai įrengti bei Baltijos pr. žiedinėms sankryžoms rekonstruoti.

Anot pašnekovų, įgyvendinus minėtus projektus, gerokai sumažėtų spūsčių, pagerėtų gyventojų gyvenimo kokybė, į uosto teritoriją būtų galima patekti greičiau ir patogiau, o tai darytų teigiamą įtaką šalies ekonominiams rodikliams.

2017 m. buvo parengti Baltijos prospekto žiedinių sankryžų projektiniai pasiūlymai, o šiemet pradėtas rengti techninis projektas, kurį planuojama užbaigti kitais metais. 2020–2021 m., sulaukus valstybės investicijų, bus pradėta rekonstrukcija.

Klaipėda pozicijų neužleidžia

"Manau, svarbus ir dar vienas aspektas, kuris turi užtikrinti Klaipėdos, kaip vieno didžiausių Lietuvos miestų, statusą. Tai – konkurencingumas. Siekiant jį padidinti, dirbama keliomis kryptimis – investicijų pritraukimas, gyventojų verslumo skatinimas, turizmo vystymas, patrauklių kultūros produktų kūrimas. Labai svarbus veiksnys yra susisiekimas su kitais Europos miestais, todėl džiugu, kad, bendradarbiaujant su Klaipėdos regiono savivaldybėmis bei valstybės įmone Lietuvos oro uostais, pavyko pritraukti į regiono tarptautinį oro uostą papildomas skrydžių kryptis", – tikino S.Budinas.

Mieste norima išugdyti jaunųjų verslininkų kartą, todėl bus vykdomos jaunimo verslumo priemonės, siekiant sudominti mokinius, studentus ir kitus asmenis galimybėmis veikti savarankiškai, turėti savo verslą.

Asmenys, norintys pradėti verslą ar neseniai jį pradėję, turės galimybę įsikurti verslo inkubatoriuje, kur lengvatinėmis sąlygomis galės nuomotis patalpas, įrangą bei gauti konsultacijas. Smulkiojo verslo subjektai galės dalyvauti ir per Klaipėdos miesto integruotų investicijų teritorijos vietos veiklos grupės 2016–2022 m. vietos plėtros strategiją įgyvendinamus verslo srities projektus, kurių įgyvendinimo metu bus galima gauti mokymų, konsultavimo, mentorystės paslaugas, taip pat paramą verslo pradžiai.

Maža to, uostamiestis šiemet, po trijų metų pertraukos, Lietuvos savivaldybių indekse, kurį rengia Lietuvos laisvosios rinkos institutas, aplenkė Vilnių. Klaipėda pirmą vietą laimėjo dėl efektyviai valdomo turto, žemesnių mokesčių, mažiausios skolos ir kito išskirtinumo. Iš viso – remiantis 53 rodikliais.

Iškils pilies bokštas

Anot pašnekovų, dar vienas svarbus konkurencingumą didinantis veiksnys – kultūra. Tiek šalies, tiek tarptautiniu mastu.

2015 m. išrinkta Klaipėdos miesto taryba kultūros sritį pripažino prioritetine ir numatė, kad jai finansavimą reikėtų didinti du kartus. Jog įsipareigojimas yra vykdomas, iliustruoja skaičiai – 2014 m. kultūrai skirta 2,6 mln. eurų, 2019 m. planuojama atseikėti 7,5 mln. eurų savivaldybės biudžeto lėšų.

Po vienuolikos metų pertraukos į Klaipėdą sugrįš "Europiada". Tai spalvingas Europos šalių tautinės kultūros festivalis. Jis mūsų miestą džiugins 2020-aisiais.

Dėl galimybės priimti 57-ąją "Europiadą" paskutiniame etape varžėsi Klaipėda ir Italijos miestas Sardinijoje Nuoras. Dar po metų, 2021-ųjų vasarą, į Klaipėdą vėl suplauks didieji burlaiviai. Tarptautinė buriavimo mokymo organizacija (Sail Training International) patvirtino, kad Klaipėdai suteikiama teisė priimti "The Tall Ships Races 2021" dalyvius. Lietuvos uostamiestis šį kartą bus didžiųjų burlaivių lenktynių starto uostu. Burlaiviai mieste viešės birželio 27–30 d.

Tęsiama investicija į kultūros infrastruktūrą, vienas svarbiausių projektų – Klaipėdos pilies ir bastionų komplekso restauravimas ir atgaivinimas.

"Šiemet restauravus šiaurinę kurtiną ir atlikus bastionų tvarkybos darbus, 2019–2020 m. patalpose bus įrengta nauja moderni muziejaus ekspozicija apie Klaipėdos miestą XVI–XVII a.", – pasakojo Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys.

Neseniai savivaldybės interneto svetainėje buvo paskelbta gyventojų apklausa dėl piliavietės bokšto atstatymo, kurioje dalyvavo per tūkstantis asmenų. Dauguma jų pritarė šiems planams. Šiemet planuojama pradėti rengti techninį projektą, o statybos darbus atlikti 2021–2022 m.