Klaipėdiečiai švenčia Pasaulinę švyturių dieną. Tokia šventė uostamiestyje rengiama antrąkart. Nors Klaipėdą jau keletą dienų skalbia lietus, tačiau norinčiųjų artimiau pažinti švyturį jis neatbaidė. Visą šeštadienį klaipėdiečiai ir miesto svečiai gali užsukti ir patys pasidairyti po laivų kelrodį.

Šventė Klaipėdoje iškilmingai prasidėjo šeštadienį perpiet. Nuo pat švyturio viršaus, pritariant Palangos dūdų orkestrui, klaipėdiečius bei miesto svečius sveikino uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas. Miesto vadovas pastebėjo, kad jam yra tekę groti ir didesniame aukštyje, tačiau sveikinti žmones iš Klaipėdos švyturio – ypatingas jausmas.

„Jausmas, užlipus į švyturį  nenusakomas. Tą aurą, tą dvasią, tą nusiteikimą galima jausti tik būnant tarp dangaus ir žemės, tarp jūros, marių ir Klaipėdos“, – išėjęs iš švyturio, kur grodamas sveikino susirinkusiuosius, įspūdžiais dalijosi V.Grubliauskas.

Miesto vadovo teigimu, visi, kurie netiki, jog Lietuva yra jūrinė valstybė, turėtų įkopti į Klaipėdos švyturį.

Kinai tiki, kad vyras, neįkopęs į tris aukščiausius kinų sienos bokštus, negali vadinti savęs tikru vyru, V.Grubliauskas šmaikštavo, kad lietuvis, norintis save vadinti tikru jūrinės valstybės piliečiu, privalo bent kartą įkopti į švyturį.

Planuojama, kad švyturys duris atvertų ne tik kartą metuose, bet kur kas dažniau.

Šiandien iki pat 18 val. klaipėdiečiai ir miesto svečiai gali pasisvečiuoti seniausiame Lietuvoje Klaipėdos švyturyje. Lankytojai turės unikalią galimybę pažvelgti į Baltijos jūrą, Kuršių neriją bei marias, į Klaipėdos miestą iš 45 metrų aukščio, visą dieną čia vyks koncertai, bus pristatyta paroda,

Šventės organizatoriai tikisi, kad ši šventė taps tradicija ir ateityje plėsis dar labiau, tikimasi, kad Pasaulinė švyturių diena būtų švenčiama ir Palangoje bei Šventojoje.

Pirmoji panaši šventė buvo surengta 1996-aisiais, kai Klaipėdos švyturiui sukako 200 metų, tuomet laivų kelrodžiui buvo atliktas ir kapitalinis remontas. Šiemet švyturys švenčia 218-ąjį gimtadienį.

„Tuomet šventė buvo žymiai didesnė. Idėja kilo Aidui Jurkšui, prisidėjo savivaldybė“, – pasakojo Lietuvos saugios laivybos administracijos hidrografijos ir navigacinių įrenginių skyriaus vedėjas Viktoras Liulys.