Klaipėdai gėda dėl išviečių

Šiandien minima Tarptautinė tualetų diena badyte bado akis uostamiesčio valdžiai – mieste gamtos prispirtas žmogus turi klaidžioti arba maldauti įleidžiamas į kavines.

Diena, skirta apsikuopti

Pasaulinė diena prieš homofobiją, poezijos, dietų, be triukšmo, mikčiojimo supratimo, nepirkimo, gyvybės, už orų darbą, kontracepcijos, kaimo moterų, atsakingo vartotojo, pelkėtų vietovių, veganų, tango, sveikinimosi ir daugybė kitų švenčių skirtos tam tikrai žmonių grupei.

Tačiau lapkričio 19-oji, Tarptautinė tualetų diena, ko gero, galėtų būti minima visų Žemės gyventojų. Per dieną tualete kiekvienas žmogus vidutiniškai praleidžia apie šešias minutes, per savaitę – 42 minutes, per mėnesį – 168 minutes, o per metus 33 valandas ir 36 minutes.

Prieš aštuonerius metus Tarptautinės tualetų organizacijos steigėjas Džekas Simas, paskelbęs šią dieną tarptautine, tikėjosi, kad ji bus ne tik švenčiama, bet ir paminima sutvarkant apleistus lauko tualetus.

Už tupyklą – lengvatos

Dažniausiai su užsienio turistais bendraujantys uostamiesčio Turizmo informacijos centro (TIC) darbuotojai tikino, kad viešieji tualetai yra opiausia problema priimant svečius iš užsienio. Šio centro direktorę laikinai pavaduojanti Jurgita Neniškienė aiškino, kad išviečių mieste visada trūko ir dabar labai trūksta.

"Kai anksti rytą atplaukia kruizinis laivas ir didelis būrys turistų iš jo plūsteli tiesiai į miestą. Tačiau gamtos prispirti jie neturi kur nueiti. Tie keli biotualetai ne tik netenkina poreikio, bet ir atbaido svečius smarve ir nepatogumais, – pasakojo J.Neniškienė. – Septynios senamiesčio kavinės yra gavusios leidimą teikti viešojo tualeto paslaugas. Įsileisdami nemokamai žmones į savo tualetus, verslininkai gauna mokesčių lengvatų. Tačiau bėda ta, kad turistai užplūsta miestą anksti rytą, kai kavinės dar neveikia."

Autobusais atvykstančių turistų vadovams TIC darbuotojai pataria keliautojus nuvežti į "Akropolį", kur jie gali ne tik apsiprekinti, bet ir nemokamai pasinaudoti tualetais.

Įleidžia tik keleivius

Vienai dienai į Klaipėdą atvažiuojantys miesto svečiai galėtų būti įspėjami, kad patogiausia ir higieniškiausia tualetu pasinaudoti Geležinkelio arba Autobusų stotyje.
"Visoje autobusų stotyje gražiausia vieta – tualetas, – tikino stoties viršininkė Danutė Kubilienė. – Prieš keletą metų jis suremontuotas. Dabar už simbolinį 50 centų mokestį žmogus gauna šilto vandens rankoms nusiplauti, tualetinio popieriaus ir skysto muilo."
Autobusų stoties tualetas be pertraukų veikia nuo 4 iki 21 valandos.

Geležinkelio stoties tualetas – dar gražesnis. Neseniai suremontuotas ES pinigais turi dušą, neįgaliųjų kabiną, čia sumontuota moderni santechnika. Tačiau jis atidaromas ne visą dieną, o tik likus pusvalandžiui iki kiekvieno traukinio išvykimo, o jam išvykus vėl užrakinamas.

"Kitos išeities neturime. Pinigų remontui išleista daug, o norinčių jį nusiaubti – daugybė. Tuoj po remonto tualete buvo nusukinėti čiaupai. Jei jo nerakintume, čia ne tik lankytųsi vagys, bet ir apsigyventų benamiai. Juk senajame tualete taip ir buvo. Valkatų ir narkomanų negalėjome atsiginti, – tikino Geležinkelio stoties keleivių aptarnavimo centro vadovas Tomas Gulbinas. – Šitas tualetas skirtas ne praeiviams, o mūsų klientams. Žinoma, jei kreiptųsi normalus žmogus, įleistume."

Po gaisro rado lavoną

Iš buvusių mūrinių tualetų keli, buvę įrengti centrinėje miesto dalyje, nebeveikia. Lietuvininkų aikštės pašonėje esantis požeminis tualetas uždarytas jau daug metų. Čia bėdos prispirtas žmogus neturi kitos galimybės, kaip tik prašytis į greta veikiančią kavinę.

Prie Klaipėdos universiteto Menų fakulteto buvęs panašus tualetas buvo tikras studenčių siaubas. Prie jo merginas šiurpindavo ekshibicionistai. Prieš metus jame kilo gaisras, o jį užgesinus rastas lavonas. Vėliau paaiškėjo, kad žmogus buvo nužudytas. Dabar įėjimas į buvusį tualetą užmūrytas.

Keli senieji mūriniai tualetai tebeveikia. Poilsio parke ir prie Vasaros estrados jie ypač reikalingi šiltuoju metų laiku. Visus metus dirba ir Melnragėje įrengtas brangiai kainavęs tualetas.

Marijos Taikos Karalienės bažnyčios kieme išmūrytas tualetas žmonių dažnai lankomas, nes šioje šventovėje vyksta ir koncertai. Savaitgalį čia lankęsis pagyvenęs klaipėdietis piktinosi, kad iš lauko gražiai atrodantis pastatas viduje atrodo seniai bevalytas.

Smaginasi laužydami

Greta Menų fakulteto, Skulptūrų parko pradžioje jau kuris laikas veikia modernus, tvarkingas mokamas tualetas. Toks Klaipėdoje kol kas – vienintelis. Tiesa, vakar ir jo moterų pusės durys neatsidarė. Apsilankymas čia kainuoja litą.

Kitas panašus mokamas tualetas Žvejų gatvėje neišlaikė išbandymo. Uostamiesčio chuliganai sugadino jo pinigų kaupyklą ir suniokojo patį įrenginį. Tad prie Senosios perkėlos teko pastatyti mėlynuosius biotualetus, kurie žmonėms yra nepatogūs.
Siauros, nepakankamai kvapaus skysčio pripildytos, be tualetinio popieriaus mėlynos būdelės gali tapti tik išsigelbėjimo nuo netikėtų pilvo problemų vieta.

Bendrovės "TOI TOI Sanitarinės sistemos" vadybininkas Vaidas Kazlauskas teigė, kad klaipėdiečiai naudojasi 33 tokiais biotualetais. Dauguma jų stovi galinėse miesto autobusų maršrutų stotelėse.

Vandalai dažnai nuverčia mėlynąsias būdeles, sulaužo jų duris, padega. Pernai Klaipėdoje chuliganai nepataisomai suniokojo 32 tokius tualetus.

Politikai higienistų neremia

Savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus Sanitarinės kontrolės poskyrio vedėja Nina Gendvilienė pasakojo, jog bandyta į miesto tvarkymo taisykles įtraukti nuostatą, kad kiekviena didesnė nei 300 kvadratinių metrų ploto parduotuvė turėtų viešą tualetą. Tačiau politikai šios idėjos nepalaikė.

"Mano akimis, kiekvienoje didesnėje parduotuvėje bei turgavietėse turi būti nemokami tualetai. Miesto taryba turi galios priimti sprendimus šia tema, o ir higienos taisyklės numato tam tikrą tualetų skaičių. Tačiau tų normų nesilaikoma, – tikino specialistė. – Kelių senamiesčio kavinių savininkai gavo leidimus teikti viešųjų tualetų paslaugas, tačiau, mano įsitikinimu, kavinės nepritaikytos dideliam tualeto naudotojų srautui. Tinkamą sanitarinę būklę jose palaikyti sunku."

N.Gendvilienė prisiminė, kad prieš keletą metų lankydamasi Vatikane turėjo progą pasinaudoti biotualeto paslauga. Nors išoriškai jie panašūs į mūsiškius, bet palyginti juos būtų sunku. Italijoje matyti tualetai – kur kas erdvesni, iš jų nesklinda smarvė, ir juose nepritrūksta tualetinio popieriaus.


Šiame straipsnyje: tualetai Klaipedoje

NAUJAUSI KOMENTARAI

Kodėl

Kodėl portretas
Nepriklausomybės apyaušry maždaug 1991-1993 metais didžiausias ir geriausias biznis buvo mokami tualetai. Ir ne tik Lietuvoje bet ir Latvijoje, Estijoje ir t.t. Prie durų sėdėdavo kasininkė kuri paimdavo centus ir paduodavo kvadratėlį tualetinio popieriaus. Tualetai buvo švarūs, iškvėpinti. O paskui kažkoks "cunamis" ėmė ir nušlavė tuos tualetus. Kas atsitiko. Gal buvę tų tualetų savininkai ar samdomi kasininkai galėtų paaiškinti kodėl ta gera idėja taip staiga buvo sunaikinta, ar lietuviai atsisakė kai kurių savo įpročių?

eko

eko portretas
lietuviai nes...a,del to jiems ir nebereikia viesu tualetu .

rama

rama portretas
Na lietuviai nuo senų senovės ignoruoja visa tai kas vyksta žemiau bambos, ten mums nekyla jokių problemų, juk tam yra krūmeliai ar šiaip koks užkampis. O užsieniečiai gali ir ,, apsidirbę" naujomis Danės pakrantėmis grožėtis. Šis naujas miesto veidas kompensuos iš kelnių kylančią smarvę.
VISI KOMENTARAI 7

Galerijos

Daugiau straipsnių