Atlaisvino daugiabučių kiemus

Tvarkant Debreceno ir Pempininkų gyvenamųjų rajonų, Karlskronos aikštes, atnaujinti ir želdiniai. Jie taip pat sutvarkyti Klevų gatvėje.

Tvarkant šaligatvius, seni medžiai pašalinti, o nauji pasodinti Vytauto gatvės dalyje nuo Manto iki S.Šimkaus gatvės, S.Daukanto ruože nuo Manto iki K.Donelaičio gatvės.

Nemažai apleistų teritorijų sutvarkyta Sportininkų, Švyturio gatvėse, o M.Mažvydo alėjoje formuotos gudobelių lajos.

Didelis dėmesys praėjusiais metais skirtas daugiabučių namų kiemų želdiniams tvarkyti. Darbai vyko visų valdų teritorijose. Buvo pašalintas 1 241 medis ir 561 nugenėtas.

Pabrėžta, kad šalinti avarinės būklės, persenę, pavojingi, palinkę, arti prie pastatų augę medžiai. Visais atvejais buvo sulaukta gyventojų prašymų juos nukirsti.

"Žmonės dėkojo, kad tvarkome želdinius. Ypač pirmų aukštų gyventojai, kuriems medžiai užstoja šviesą", – teigė vedėja.

Planuoja naują inventorizaciją

Pagal 2010–2011 m. atliktą miesto želdinių inventorizaciją, mieste auga 26,8 tūkst. pavienių medžių. Dar 84 tūkst. grupėse – parkuose, skveruose.

Klaipėdiečiai savivaldybės internetinėje svetainėje pateiktame miesto žemėlapyje gali pasižiūrėti, kur ir koks medis auga. Nurodyta ir pavienių medžių būklė, kamieno skersmuo.

Klaipėdos savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė sakė, kad mieste yra apie 5 tūkst. patenkinamos būklės, 3 tūkst. – blogos, 280 – sausuolių. Visų likusių būklė – gera.

"Nuo želdinių inventorizacijos praėjo jau daugiau nei penkeri metai. Ją reikia atnaujinti kas 10 metų. Manome, jog reikėtų išskirti visus parkuose augančius medžius, kad matytųsi jų būklė. Tada rangovas mus įtikino, jog to daryti nereikia. Aplinkos ministerija leidžia nenurodyti grupėse augančių medžių būklės", – kalbėjo vedėja.

R.Jievaitienė teigė, kad, atliekant aplinkos monitoringą, buvo stebima keturių parkų būklė. Pasak vedėjos, išvados – neblogos. Tik 10 proc. medžių buvo pažeisti puvinių ar sergantys.

"Didžiausias minusas, kad parkuose yra vietų, kur medžiai susodinti per tankiai. Jie užgožia vieni kitus. Dalį parkų ir skverų praretinome. Pernai valytas ir Dviračių treko skveras", – priminė vedėja.

Trūksta bendros sistemos

Klaipėdos savivaldybės Teritorijų planavimo poskyrio vedėja Edita Pilibaitienė atkreipė dėmesį, kad nėra bendros želdinių formavimo tvarkos. Vilnius ir Kaunas tokią turi.

"Realybės neatitinka ir želdynų schema. Ją reikia atnaujinti. Nėra nustatytų prioritetinių želdinių, neužregistruoti visi žalieji plotai. Trūksta bendros sistemos, kurioje dalyvautų visi specialistai, atsakingi už želdinių planavimą, tvarkymą, priežiūrą, saugojimą", – dėstė vedėja.

E.Pilibaitienė teigė, kad tokią sistemą planuojama kurti. Joje dalyvautų visi departamentai – Urbanistinės plėtros, Miesto ūkio, Investicijų ir ekonomikos.

Vedėja teigė, kad Latvijos savivaldybėse yra vyriausiojo sodininko etatas. Jis koordinuoja darbus, susijusius su želdiniais. Atkreiptas dėmesys, kad Lietuvos savivaldybėse tokio etato nėra. Tačiau, pavyzdžiui, Vilnius turi visą departamentą, besirūpinantį miesto želdiniais.