- Asta Dykovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiandien, minint jau keturioliktąsias buvusio šalies prezidento Algirdo Brazausko mirties metines, aštrėja priešprieša tarp paminklu jį įamžinti siekiančių šalininkų ir tų, kurie Desovietizacijos komisijos prašo įvertinti politiko veiklą komunistų partijoje. Klaipėdoje esą paminklo buvusiam valstybės vadovui gal ir nereikėtų.
Idėja kilo Kaune
Praėjusią savaitę Kauno miesto taryba pritarė siūlymui statyti paminklą buvusiam šalies prezidentui A. Brazauskui.
Šį pasiūlymą iškėlė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Mero iniciatyva sulaukė kritikos tiek iš Seimo, tiek iš Vyriausybės, o Prezidentas Gitanas Nausėda tikino, kad prieš įamžinant tokias politines asmenybes, reikia turėti aiškią strategiją.
A. Brazauskas ėjo Lietuvos prezidento pareigas 1993–1998 m. Jis buvo pirmasis tiesiogiai išrinktas šalies vadovas.
Komisija sulaukė prašymo
Panašu, jog paminklo A. Brazauskui nenorėtų ne tik dalis valdžios atstovų, bet ir paprastų piliečių.
„Elta“ rašė, jog desovietizacijos komisiją ir Lietuvos gyventojų genocido bei rezistencijos tyrimų centrą pasiekė gyventojo laiškas, kuriuo prašoma įvertinti „A. Brazausko veiklą okupuotoje Lietuvoje veikusioje komunistų partijoje“.
Į institucijas kreipęsis asmuo pažymėjo, kad A. Brazausko sekretoriavimo komunistų partijos Centriniame komitete metu buvo persekiojami ir terorizuojami okupuotos Lietuvos piliečiai.
„Todėl, kaip teigiama gyventojo kreipimesi, A. Brazausko pergalė demokratiniuose prezidento rinkimuose neatperka jo ankstesnės nusikalstamos veiklos, veikiant Lietuvos komunistų partijoje“, – rašė „Elta“.
A. Brazauskas nebuvo Lietuvos priešas.
Komunistų buvo daug
Klaipėdietis politikas, psichologas ir rašytojas Vytautas Čepas mano, jei kauniečiai nori to paminklo ir taryba tam pritarė, tegul stato.
„Klaipėdoje kažin, ar tokio paminklo reikėtų, yra kitų pagerbimo formų. Tačiau įamžinti jį kaip prezidentą gal ir vertėtų. Jis vis dėlto buvo šalies vadovas, išrinktas žmonių. Kaip bebūtų, A. Brazauskas nebuvo Lietuvos priešas. Daug yra buvusių komunistų, bet reikia vertinti, ką tas žmogus padarė. O šiaip tai mes visi esame nusidėję Lietuvai“, – dėstė klaipėdietis.
Anot V. Čepo, šis klausimas dabar yra pernelyg sureikšmintas. Tačiau, kalbant apie vieno ar kito asmens įamžinimą, turi praeiti tam tikras laikas.
„Man teko su A. Brazausku ne kartą bendrauti ir Klaipėdoje, ir Maskvoje, ir Vilniuje. Kai buvau Klaipėdos miesto tarybos pirmininku, jis buvo tuometės premjerės Kazimiros Prunskienės pavaduotojas. Buvo labai kvalifikuotas, jis palaikė Klaipėdos universiteto steigimą. K. Prunskienei jis patarė, kad pritartų steigimui, ir dokumentai buvo pasirašyti“, – prisiminė V. Čepas.
Daug ką reikėtų įamžinti
Klaipėdiečio manymu, uostamiestyje ir be A. Brazausko yra nemažai iškilių vietinių asmenybių, kurios nepelnytai pamirštos ir vertos didesnės pagarbos.
„Jaunimas dabar mažai žino net apie 30 metų senumo įvykius. Įamžinti daug ką vertėtų, bet reikėtų pagalvoti apie laiką, vietą ir formą. Kodėl neįamžiname legendinio aktoriaus Vytauto Paukštės? Kodėl neįamžiname režisieriaus Povilo Gaidžio atminimo? Juk tai žmonės, kurie buvo šviesuliai visą sovietmetį, jie kėlė mūsų dvasią, neleido visiškai sulįsti į alaus bokalą. Tokių asmenybių buvo ir daugiau, tai buvo žmonės, kurie formavo klaipėdiečių mentalitetą“, – kalbėjo V. Čepas.
Jo teigimu, labai nenusidėtume, kokia nors forma įamžindami ir A. Brazausko atminimą, juolab kiek Lietuvoje stovi paminklų karaliams ar kunigaikščiams, kurie šiandien, ko gero, būtų teisiami dėl padarytų nusikaltimų.
„Laikas keičia istorijos sampratą. Atsisakykime kunigaikščių Vytauto, Gedimino, visų didikų, kurie vienas kitą nuodijo ir žudė, ir kas liks? Istorine prasme ir taip esame skurdoki. Tad įamžinti tam tikrus asmenis reikia atsargiai ir reikėtų tai daryti su tam tikra pagarba“, – įsitikinęs V. Čepas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Specialiųjų poreikių turinčių vaikų integracijai – milijoninė investicija
Klaipėdos savivaldybė pritraukė 1 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) lėšų, kurios bus panaudotos didinant specialiųjų poreikių turinčių vaikų integracijos galimybes. ...
-
Paukštyne – gripo protrūkis: nugaišo per 30 tūkst. vištų
Praėjusią savaitę Lietuvoje nustačius pirmąjį šiemet paukščių gripo atvejį laukinėje faunoje, gripo protrūkis jau užfiksuotas Šilutės rajono Vilkyčių paukštyne, iš daugiau nei 246 tūkst. ten laikomų vi&scaron...
-
Gėlės – ant sovietų karių kapų
Sausio 28-oji dabartinių klaipėdiečių vertinama skirtingai. Vieni šią dieną su gėlėmis skuba prie tarybinių karių kapų. Kiti kalba apie tai, kad šią dieną neliko senosios Klaipėdos, miestas ištuštėjo ir nuo šio...
-
Bevardei gatvei Nidoje siūlomas naujas pavadinimas
Bevardei gatvei Nidoje siūloma suteikti rašytojo Tomo Mano gatvės pavadinimą, skelbia Neringos savivaldybė. ...
-
Klaipėdos universitete – diskriminacijos atvejis: skundą pateikė buvęs karys
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba Klaipėdos universitete nustatė diskriminacijos atvejį socialinės padėties pagrindu. Pasak tarnybos, į aukštąją mokyklą norėjęs įstoti buvęs karys savanoris negavo pusės papildomo konkursinio balo u...
-
Iškeltas „Saulės“ mokyklos vainikas
Klaipėdos rajone Trušeliuose vyko statomos „Saulės“ mokyklos vainiko iškėlimo ceremonija. Renginio vedėjai priminė, kad lietuviai tokį statybų etapą, kai keliamos gegnės, vadindavo kazilinėmis. Jų metu ant stogo buvo i&scar...
-
Klaipėdiečiai sunerimo: kokiu tikslu kertami krūmai?
Įvairiose uostamiesčio vietose rangovai ėmėsi menkaverčių krūmų šalinimo. Tačiau akylūs klaipėdiečiai sunerimo – kokiu tikslu yra kertama? ...
-
Klaipėda investuoja į sveikatą: reikšmingi pokyčiai ir ateities tikslai
– Gerb. Mere, kokie svarbiausi darbai ir pokyčiai Klaipėdos miesto sveikatos sistemoje įvyko per pastaruosius metus? – Šiuo metu Lietuvoje sveikatos srityje vykdomos šešios reikšmingos reformos, kurios apima asmens s...
-
Aiškinamasi, kodėl pajūryje aptikta dešimtys kritusių paukščių
Savaitgalį pajūriu vaikštinėję klaipėdiečiai ties Karkle pastebėjo kritusius paukščius. Gyventojai sunerimo – kas galėjo pražudyti tiek sparnuočių? ...
-
Neringos savivaldybė prašys UNESCO lėšų krantinių rekonstrukcijai: tam reikėtų 40 mln. eurų
Sausio pradžioje dėl pasenusių ir nepakankamai aukštų krantinių Kuršių marios užliejo Nidą, Pervalką ir Juodkrantę. Todėl reaguodama į tai Neringos savivaldybė planuoja dėl krantinių rekonstrukcijai reikalingų lėšų kreipt...