- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Bendrovės padalinyje Šilutės plente netrukus iškils panašaus dydžio akumuliacinė talpa, mažinanti šilumos kainą bendrovės klientams.
Jau keletą metų klaipėdiečiai savo sąskaitose stebi mažėjančias išlaidas už šildymą. Viena iš šilumos pigimo priežasčių yra ta, kad uostamiesčiui centralizuotos šilumos tiekimą užtikrinanti bendrovė „Klaipėdos energija“ nuo 2015 m. pasistatė 6 biokuro katilus. Kadangi biokuras yra kelis kartus pigesnis už gamtines dujas, šilumos kaina uostamiestyje mažėja.
Tačiau kai lauke smarkiai atšąla, Klaipėdoje nebepakanka šilumos, pagamintos iš biokuro, ir tos šilumos energijos, kurią miestui tiekia nepriklausomi šilumos gamintojai. Tokiais atvejais „Klaipėdos energija“ savo katilinėse užkuria rezervinius dujinius katilus ir trūkstamą šilumą gamina degindama brangias gamtines dujas. To pasekmė – didesni mokesčiai visiems bendrovės klientams.
Tobulindama šilumos gamybos procesus „Klaipėdos energija“ rado dar vieną galimybę sumažinti dujų vartojimą – uostamiesčio bendrovė pirmoji šalyje statys akumuliacinę talpą, kurioje bus kaupiamas karštas vanduo, pagamintas iš pigesnio kuro.
„Akumuliacinės talpos gana populiarios Skandinavijos šalių energetikos įmonėse. Taupymo principas paprastas: pagaminę karštą vandenį naktį, kai šilumos vartojimas minimalus, laikysime jį sandariai izoliuotoje talpoje, o atsiradus poreikiui per rytinius ir vakarinius vartojimo pikus iš rezervuaro grąžinsime į šilumos tiekimo ciklą. Taip sumažinsime tiek gamtinių dujų vartojimą, tiek gamybinius nuostolius. Mat dažnai užkuriant ar gesinant katilus trumpėja jų eksploatacijos laikas, didėja kuro sąnaudos, o kol pasiekiamas katilo darbinis režimas, ženkliai pakyla taršos išmetimai“, – techninius aspektus aiškino Antanas Katinas, „Klaipėdos energijos“ generalinis direktorius.
Be abejo, pagrindinis tikslas yra ekonominis – dalį brangesnio iškastinio kuro pakeisti pigesniu atsinaujinančiu ištekliu – biokuru.
Galimybių studiją atlikę mokslininkai nustatė, kad bendrovei pakaktų pagrindiniame padalinyje – Šilutės plente esančioje katilinėje – pastatyti 3 000 m³ akumuliacinę talpą. Tokiu atveju vien šilumos gamybai naudojamų gamtinių dujų sutaupytas kiekis sudarytų virš 15 000 megavatvalandžių (MWh) per metus.
Ekologiniu aspektu akumuliacinė talpa padėtų mažinti šiltnamio efektą.
Kasmet į atmosferą būtų išmetama virš 2 900 tonų mažiau anglies dvideginio (CO2). Preliminariai 3 000 m³ talpos rezervuaro įrengimas gali kainuoti apie 600 tūkst. eurų, bet galutinė kaina paaiškės viešo konkurso metu.
Studijos autoriai pažymi, kad net skaičiuojat maksimalią kainą investicija atsipirktų per 3–4 metus, o tokios akumuliacinės talpos naudojamos 40 metų.
„Be abejo, pagrindinis tikslas yra ekonominis – dalį brangesnio iškastinio kuro pakeisti pigesniu atsinaujinančiu ištekliu – biokuru. O tarp netiesioginių naudų taip pat verta paminėti, kad talpos įrengimas padidins visos sistemos patikimumą. Tinklų avarijos atveju akumuliacinėje talpoje bus sukauptas pakankamas karšto vandens kiekis išlaikyti sistemos veiksnumą, kol būtų likviduojama gedimo priežastis“, – sakė A. Katinas.
„Klaipėdos energija“ šio projekto finansavimui pateikė paraišką Aplinkos projektų valdymo agentūrai ir gavo patvirtinimą, kad bus koofinansuojama iki 30 proc. akumuliacinės talpos įrengimo išlaidų. Statybos darbus ir rezervuaro eksploataciją planuojama pradėti 2021 m.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Rietavo policijos komisariatui vadovaus Donatas Lukas
Konkursą Rietavo policijos komisariato vadovo pareigoms užimti laimėjo Donatas Lukas, paskelbė Klaipėdos rajono Vyriausiasis policijos komisariatas (VPK). ...
-
„Okinaviečiams“ – šūsnis įvertinimų
Klaipėdos sporto klubo „Okinava“ sportininkai, treneriai ir teisėjai metiniame Kyokushin karate federacijos renginyje gavo gausybę apdovanojimų už 2024 metais pasiektus rezultatus. 2024 metų trenere išrinkta Diana Mačiūtė, kurios au...
-
Susitikimas moksleiviams paliko įspūdį
„Aukuro“ gimnazistai viešėjo dienraščio „Klaipėda“ redakcijoje. Vizito metu moksleiviai susipažino su žurnalistų darbo specifika ir profesiniais iššūkiais. Po viešnagės gimnazistai pripažino s...
-
Sportui Palangoje – prioritetas
Palanga – vienas nedaugelio Lietuvos miestų, kuriame vaikai sporto treniruotes lanko nemokamai. Palangos meras Šarūnas Vaitkus įsitikinęs – palangiškiai turi kuo pasidžiaugti, kartu neatmeta realybės ir yra pasiryžęs spręsti ...
-
Apie Atgimimo aikštę – Seimo nariams: tai yra nenormalu
Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus vakar Vilniuje dalyvavo Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje ir kalbėjo apie nenormalią padėtį dėl vis dar neišminuotos uostamiesčio Atgimimo aikštės. ...
-
Skulptūra Klaipėdoje – garsiam krepšininkui
Klaipėdoje ketinama pastatyti skulptūrą, skirtą krepšiniui bei olimpiniam, du kartus pasaulio, keturis kartus Europos čempionui, septynis kartus geriausiam Lietuvos sportininkui, Klaipėdos garbės piliečiui Modestui Paulauskui. Šios inicia...
-
Gyventojus provokuoja terlionėmis ir necenzūriniais žodžiais
Klaipėdiečiai prašo pašalinti provokacinius simbolius – Vingio gatvėje daugiabučių namų fasadai išterlioti necenzūriniais žodžiais, o Vaidaugų gatvėje ant kačių namelio bei akmens baltais dažais nupaišytas draud...
-
Saugokite automobilius: uostamiestyje lūžinėja greičio mažinimo kalneliai
Uostamiestyje vis dažniau pastebima išlūžusių segmentinių greičio mažinimo kalnelių. Per sausio mėnesį vadinamieji gulintys policininkai jau užfiksuoti mažiausiai penkiose vietose. ...
-
Negalią turintiems klaipėdiečiams – daugiau galimybių lankytis kultūros renginiuose
Klaipėdos savivaldybės tarybos nariams pritarus, veikiausiai jau netrukus įsigalios naujas sprendimas – neįgalieji ir juos lydintys asmenys visų savivaldybės kultūros įstaigų renginiuose galės lankytis nemokamai. ...
-
Jono kalnelyje – nesibaigiantys remontai
Jono kalnelyje nesibaigia remonto darbai. Neseniai pastebėtas sulūžęs turėklas. Klaipėdiečiai ne kartą pranešė ir apie sulaužytus suoliukus, apgadintus nutrupėjusius laiptus, suskilusias ir nukritusias plokštes, išbyrėjusius ak...