– Koks, Jūsų vertinimu, buvo svarbiausias metų įvykis atliekų sektoriuje?

– Sakyčiau, kad sėkmingas maisto atliekų rūšiavimo startas yra didžiausias ne tik mūsų bendrovės, bet visos Klaipėdos bendruomenės šiemetinis pasiekimas. Džiugu, kad dauguma klaipėdiečių naujovę sutiko palankiai ir noriai. Uostamiestyje surenkame beveik dvigubai daugiau maisto atliekų, nei planavome metų pradžioje. Net teko koreguoti išvežimo grafikus. Ir rūšiavimo kokybė vis gerėja.

Manau, čia didžiausią įtaką turėjo iš anksto sukurta patogi rūšiavimo infrastruktūra – daugiabučių kvartaluose visose konteinerių aikštelėse įrengti maistui skirti konteineriai bei individualiuose namuose gyvenantiems klaipėdiečiams išdalinti virš 4 000 maisto rūšiavimo komplektų.

Roma Budrienė. KRATC nuotr.

Taip pat prie sėkmingo starto prisidėjo daugiabučių administratoriai, seniūnaičiai, Klaipėdos savivaldybės specialistai, įdėję daug pastangų paaiškinant klaipėdiečiams, ką kur mesti. Kai turi į ką rūšiuoti ir žinai, kaip tai daryti, – viskas tampa paprasta.

O klaipėdiečiams nematoma maisto atliekų tvarkymo dalis – Dumpiuose šiemet atidarytas maisto atliekų apdorojimo cechas, kur perdirbimui paruošiami visų Klaipėdos regiono savivaldybių gyventojų išrūšiuoti maisto likučiai, yra vienas moderniausių tokių objektų Europoje. Tad sulaukiame kolegų vizitų iš Latvijos, Estijos, Lenkijos, Slovakijos. Nors maisto atliekas jie pradėjo rūšiuoti anksčiau už mus, atvyksta pasisemti patirties, kaip šį procesą galima daryti efektyviau ir tobuliau. Esu dėkinga savo komandai ir kolegoms už šį sėkmingai įvykdytą projektą.

– Paminėjote naujus konteinerius. Ar šiemet jų Klaipėdoje padaugėjo?

– Taip, prieš trejus metus Klaipėdoje pradėtas masinis konteinerių atnaujinimas buvo tęsiamas ir šiemet. Su Europos Sąjungos finansine parama Klaipėdoje pastatėme dar 40 naujų antžeminių ir 2 požemines konteinerių aikšteles. Pastarosios įrengtos bendrovės bei savivaldybės lėšomis.

Iš esmės seno tipo stumdomi konteineriai liko tik ten, kur dėl vietos stokos negalėjome įrengti požeminių ar antžeminių konteinerių aikštelių. Tačiau tai nereiškia, kad neieškome sprendimų ankštiems kiemams ar specifinėms teritorijoms.

Pavyzdžiui, šiemet keturiose senamiesčio erdvėse vietoj stumdomų konteinerių kartu su savivaldybe įrengėme modernias išskirtinio dizaino konteinerių aikšteles. Jos tikrai atrodo tvarkingiau, labiau dera prie senamiesčio estetikos. Tačiau ar šiose aikštelėse bus gražu, labiausiai priklauso nuo jų naudotojų.

– Investicijos į infrastruktūrą paprastai didina paslaugų kainas. Ar nedidės kitąmet klaipėdiečiams mokestis už atliekų tvarkymą?

– Mūsų bendrovė investuoja ne tik į privalomus valstybinius projektus ar vietinės infrastruktūros atnaujinimą, bet ir tokius projektus, kurie mažina mokesčių naštą mūsų klientams. Šiemet šalia nebeveikiančio Kalotės sąvartyno pastatėme 500 kWh galios saulės elektrinę  ir gaminame  elektrą savo reikmėms. Rekonstravome ir išplėtėme Dumpių sąvartyne esančią dujų surinkimo sistemą. Už iš pūvančių atliekų išgautas ir energijos gamybai sudegintas dujas gausime pajamas, kuriomis mažinsime veiklos kaštus.

Turime planų rūšiuoti daugiau perdirbamų atliekų. Jau dabar parduodami iš atliekų išrinktas antrines žaliavas – stiklą, popierių, plastiką, medieną, metalus, statybines medžiagas – uždirbame papildomų lėšų, lengvinančių bendrovės, kartu ir mūsų klientų, finansinę naštą. 

Planuojama, jog kitąmet Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) mums nustatys regioninę atliekų tvarkymo kainą. Panašiai kaip dabar nustatomos kainos vandens ar šilumos paslaugų tiekėjams. Dar nežinome, kaip VERT skaičiavimai įtakos kainų pasikeitimą KRATC klientams. Tačiau tie pokyčiai turėtų įsigalioti nuo 2026 m. O 2025-uosius tikimės gyventi stabiliai, rinkliava už atliekų surinkimą ir tvarkymą Klaipėdoje, kiek tai priklauso nuo mūsų, nesikeis.