Jūrinio mazuto alternatyvos

Galbūt kokie nors amoniako, vandenilio, metanolio, kaip galimo laivų kuro testavimai, ir vyks, bet masinio perėjimo prie šių degalų nebus.

Viena priežasčių tai, kad JAV ir kitos didžiosios pasaulio šalys turi pernelyg daug iškastinio kuro. Jos neatsisakys gaminti kurą iš naftos produktų, dujų ar kitų įprastų dabartinės energetikos šaltinių.

Jau pasigirdo vertinimų, kad Donaldo Trumpo išrinkimas JAV prezidentu bent iš šios šalies smarkiai stabdys žaliojo kuro kurso programas. Esą JAV nenaudinga imtis kokio nors žaliojo kurso, kol ji turi daug iškastinio kuro.

Gali atsitikti ir taip, kaip ne kartą yra buvę, įvedant griežtesnius nei kitur pasaulyje reikalavimus Baltijos ar Šiaurės jūrose, kad žaliojo kurso gerbėja visame kontinente liks tik Europos Sąjunga.

Netgi Norvegijoje, kuri yra viena iš elektromobilių lyderių Europoje ir turi bene daugiausiai elektra varomų vietinių keltų, jų jau nebenori, tiksliau, laiko prasta alternatyva iškastiniam laivų kurui. Didžiausias problemas kelia elektra varomų laivų saugumas, nes būna ypač intensyvių gaisrų, kai dega laivo baterijos.

Nevaldomas degimas vyksta ir užsiliepsnojus elektromobilių baterijoms. Nenuostabu, kad kai kurios tos pačios Norvegijos vietinių keltų bendrovės atsisakė priimti į laivus elektromobilius.

Pagal „Eurostat“ duomenis, 2023 m. vos 2 proc. pasaulio laivų naudojo alternatyvų kurą, daugiausia suskystintas gamtines dujas (LNG). Iš 2 357 alternatyviu kuru varomų laivų 1 239 naudojo dujas. Apie 1 tūkst. laivų, daugiausia keltai, yra elektriniai arba hibridiniai laivai. Amoniaku ir vandeniliu varomų laivų 2023 m. dar beveik nebuvo. Kelios dešimtys, tiksliau 35 laivai, buvo varomi metanoliu.

Didelės energijos sąnaudos

Iš esmės jau mažai kalbama apie tai, kad jūrose reikėtų masiškai diegti elektra varomus laivus. Pripažįstama, kad elektra gali varyti tik nedidelius pakrantės zonos laivelius – vietinius keltus, apžvalgoms ir kitokioms turizmo reikmėms skirtus nedidelius laivelius.

Dideliuose tarpkontinentiniuose arba per kelias jūras ir vandenynus plaukiojančiuose laivuose pagrindinį dabar naudojamą kurą – jūrinį mazutą – ateityje teoriškai turėtų pakeisti amoniakas, vandenilis, biokuras ar metanolis.

Apie biokuro (biomasė iš atliekų) ar metanolio (metilo alkoholio ar medžio spirito) kaip kuro naudojimą laivuose kalbama itin retai.

Viena gamykla amoniaku kaip kuru galės aprūpinti vos septynis didžiausius pasaulio laivus.

Biokuras laivybą tarsi sugrąžintų į  XVIII amžių, kai gariniai katilai ir kietas kuras (anglys) į kūryklas buvo metami rankomis. Biokuras iš esmės yra sausas kuras, gaminamas iš atliekų, kurį naudoti šiuolaikiniuose laivuose būtų nepatogu.

Metanolis yra gana pavojingas kuras. Ji yra nuodingas, garuoja prie mažos temperatūros. Jei toks kuras nutekėtų, laivai gali virsti vaiduokliais, kai laivas sveikutėlis, o įgula negyva.

Kaip tinkamiausias laivų kuras lieka vandenilis ir amoniakas. Didžiausias jų minusas yra tai, kad tiek amoniako, tiek vandenilio gamyba reikalauja daug energetikos sąnaudų ir yra itin brangi.

Lietuvoje pasigirdo teiginių, kad įsirengus vėjo jėgaines jūroje Vakarų Lietuvoje galėtų būti statomos dvi vandenilio kaip laivų, o galbūt ir ateities kelių transporto kuro gamyklos. Iš karto pasigirdo vertinimų, kad vandenilio, kaip kuro, gamyba būtų naudinga tik tuo atveju, jei elektros energijos kilovatvalandė kainuotų ne daugiau kaip 5 eurocentus, pigiai būtų tiekiamas didelis kiekis vandens, kurį panaudojus būtų galima pumpuoti į žemės gelmes.

Vandenilio gamyba vyksta vykdant vandens elektrolizę. Specialiuose įrenginiuose vanduo naudojant elektros energiją skaidomas į vandenilį ir deguonį. Vienam kilogramui vandenilio pagaminti naudojama apie 20 litrų vandens, įskaitant ir įrangos aušinimą.

Kol kas laivybos kompanijos nėra smarkiai susidomėjusios vandeniliu kaip galimu laivų kuru. Vandenilis pramoniniu būdu pasaulyje išgaunamas apie 20 metų. Daugiausia iš dujų, naftos anglies ir vos 4 proc. elektrolizės būdu. Vandenilis daugiausiai naudojamas amoniako gamybai, naftos apdorojimo pramonėje.

Didžiausia jo ateities naudojimo perspektyva siejama su automobilių pramone, nes jau gaminami vandeniliu varomi netgi lengvieji automobiliai.

Gamykla – septyniems laivams

Laivybos kompanijos labiausiai domisi ir testuoja amoniaką kaip galimą ateities laivų kurą. Šio kuro privalumas, kad degdamas jis neišskiria anglies dvideginio, su kuriuo, kaip ozono sluoksnio naikintoju, priversti kovoti žemės gyventojai.

Šiuo metu amoniaką, kaip galimą ateities laivų kurą, testuoja ir didžiausios konteinerių gabenimo kompanijos.

Nustatyta, kad vietoje dabar naudojamo 1 litro jūrinio mazuto, laive reikės maždaug 2,1 kilogramo amoniako. Jo kaina šiuo metu yra maždaug 4–5 kartus didesnė už jūrinio mazuto kainą. Tai reikštų, kad dėl žaliojo kurso laukia didžiulis vartojimo prekių kainų augimas.

Bet gali būti ir taip, kad laivų kuro kainos vers daugiau produkcijos gaminti regionuose ir negabenti jos laivais iš kito žemės planetos krašto.

Amoniako, kaip laivų kuro, gamybos niuansas yra taip pat didelės energetikos sąnaudos. Kaip ir vandenilio gamyboje, amoniakui pagaminti taip pat reikia didelio kiekio elektros energijos. Lietuvoje toks variantas, bent šiuo metu, vargiai tiktų. Kaip parodė „Teltonikos“ pavyzdys, Lietuvoje nėra lengva gauti didesnio kiekio elektros energijos pajėgumo.

Šiuo metu Europoje amoniako, kaip laivų kuro gamyklą, planuojama statyti Norvegijoje Bremangerio vietovėje, kuri yra tarp Bergeno ir Olesiundo. Specialiai šiai gamyklai planuojama statyti ir naują elektrinę, nes dabar regione esančios elektros energijos nepakaktų. Planuojama, kad amoniako gamykla per metus pagamintų apie 225 tūkst. tonų amoniako. Šio kiekio užtektų eksploatuoti tik septyniems didžiausiems konteineriniams laivams, jei jie būtų varomi vien amoniaku. Tam, kad pakeistų iškastinį kurą laivuose, per visą pasaulį turi būti statomi ne šimtai, o tūkstančiai amoniako gamyklų.

Verta prisiminti, kad laivyba išmeta 3 procentus viso pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Jei vien laivams nuspalvinti žaliai reikės tūkstančių gamyklų, tai kiek gamyklų reikės kitiems 97 procentams Žemės rutulio teršėjų?