Konkurentus – į teismą

Latvijos statybų bendrovės BMGS ir „LNK Industries“ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) skelbtą tarptautinį krantinės rekonstrukcijos konkursą laimėti siekė per teismus.

Nors BMGS ir „LNK Industries“ Latvijoje yra konkuruojančios įmonės, tapti krantinių rekonstrukcijos konkurso nugalėtojomis jos bandė susijungusios į konsorciumą.

Pernai balandį šio konkurso nugalėtoja buvo paskelbta viena didžiausių Lietuvos susisiekimo infrastruktūros statybų bendrovių „Tilsta“. Tada beveik 3 mln. eurų didesnę kainą pasiūlęs Latvijos bendrovių BMGS ir „LNK Industries“ konsorciumas kreipėsi į teismą.

Klaipėdos apygardos teismas rugsėjo 30 d. patenkino Latvijos įmonių konsorciumo prašymą ir pripažino, kad KVJUD „Tilstos“ pasiūlymą neteisėtai įvertino kaip atitinkantį kriterijus.

„Tilsta“ teismo sprendimą apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui.

Baigiantis metams, teismas nusprendė, kad KVJUD teisėtai pripažino statybų bendrovę „Tilsta“ daugiau nei 44 mln. eurų vertės Klaipėdos uosto krantinių rekonstrukcijos konkurso laimėtoja.

Kaip skelbė BNS, Lietuvos apeliacinis teismas gruodžio 12 dieną panaikino Klaipėdos apygardos teismo rugsėjo 30 dienos sprendimą.

Anot Apeliacinio teismo, apygardos teismas neteisingai interpretavo konkurso sąlygą, dėl kurios kilo ginčas, ir dėl to priėmė neteisingą sprendimą.

„Konstatavus, kad pirkimo sąlyga (...) yra aiški, vertintina, kad pirmosios instancijos teismas (...) nepagrįstai nusprendė, jog perkantysis subjektas (direkcija – BNS) turėjo trečiajam asmeniui („Tilstai“ – BNS) skirti ne 20, o 15 ekonominio naudingumo balų“, – nusprendė Apeliacinis teismas.

„Tilsta“ laimėjo trijų krantinių rekonstravimo bei akvatorijos gilinimo pirmojo etapo konkursą, pasiūliusi 44,2 mln. eurų kainą.

Tuo metu BMGS ir „LNK Industries“ pasiūlė darbus atlikti už 47 mln. eurų ir liko antroje vietoje.

Latvijos konsorciumas teigė, jog Uosto direkcija esą melagingą „Tilstos“ informaciją ignoravo, todėl įmonė atsidūrė palankesnėje padėtyje nei kiti konkurso dalyviai.

„Tilstos“ generalinis direktorius Eduardas Grinaveckas latvių konsorciumo veiksmus skųsti konkurso rezultatus vertina kaip ydingą, Lietuvoje beveik išgyvendintą, tačiau Latvijoje vis dar gają taktiką pralaimėjus valstybinius konkursus.

„Jau ir pats BMGS ir „LNK Industries“ susijungimas į bendrą konsorciumą smarkiai prasilenkia su skaidrios konkurencijos standartais, nes abi bendrovės, konkuruodamos su mumis, pagal savo atskirus pajėgumus laisvai galėjo dalyvauti konkurse ir savarankiškai, tačiau sąmoningai pasirinko kelią jungtis ir taip sumažinti konkurentų skaičių, o pralaimėjus mėgino primesti savo sąlygas teisminiu keliu, juodino sąžiningai nugalėjusių konkurentų reputaciją“, – bendrovės pranešime pabrėžė E. Grinaveckas.

Konfliktas: BMGS sulaukė kritikos dėl vėlavimo modernizuoti ES finansuojamą geležinkelių infrastruktūrą. Dėl šio vėlavimo įmonei „Latvijas dzelzceļš“ kilo pavojus netekti 18 mln. eurų finansavimo, o abi šalys kaltino viena kitą netinkamu valdymu. / Asociatyvi „network.rail“ nuotr.

Pasirinko brangesnį pasiūlymą

Pasirodo, ne geresniais pasiūlymais, o skundais išstumdama konkurentus BMGS yra laimėjusi ne vieną konkursą Latvijoje.

Skundai prieš „Tilstą“ primena kelias istorijas Latvijoje, dėl kurių statybų darbai ir užtruko, ir pabrango.

Kaip 2022 m. rugpjūčio 3 dieną pranešė itiesibas.lv, Latvijos viešųjų pirkimų priežiūros tarnyba (IUB) 2022 metų rugpjūtį atmetė antrąjį bendrovės „A.C.B.“ skundą dėl „Latvijas dzelzceļš“ („Latvijos geležinkelių“) (LDz) geležinkelio infrastruktūros modernizavimo konkurso, siekiant padidinti traukinių greitį, ir leido įmonei pasirašyti sutartį su laimėjusiu konsorciumu „BMGS-Fima-Alstom“.

Geležinkelio infrastruktūros modernizavimo konkursą, kurio vertė 66,4 mln. eurų, LDz paskelbė 2021 metų rugsėjį.

Buvo gautos dvi paraiškos: „A.C.B.“ pasiūlė atlikti darbus už 56,2 mln. eurų, tuo metu „BMGS-Fima-Alstom“ – už 71,5 mln. eurų.

„A.C.B.“ pasiūlymas buvo pripažintas neatitinkančiu konkurso nuostatų ir todėl atmestas.

Konsorciumas „BMGS-Fima-Alstom“ buvo paskelbtas laimėtoju.

Latvijos žiniasklaida tuomet stebėjosi, kaip rimtų finansinių sunkumų turinti ir ne kartą darbuotojus atleidinėjusi valstybės įmonė LDz už geležinkelių modernizavimą nori permokėti 5–10 mln. eurų.

Paramos prašė iš naujo

Be to, dėl vėluojančių BMGS ir jų partnerių darbų modernizuojant Latvijos geležinkelius, buvo kilusi grėsmė netekti 18 mln. eurų ES paramos.

Jau ir pats BMGS ir „LNK Industries“ susijungimas į bendrą konsorciumą smarkiai prasilenkia su skaidrios konkurencijos standartais.

Apie tai išsamiai rašė tiek Latvijos informacijos agentūra LETA, tiek ir verslo portalas db.lv pernai vasario 20 d.

Tuomečiai LDz vadovai buvo atleisti iš pareigų ir sulaukė kaltinimų piktnaudžiavimu tarnyba, dėl kurio Latvijos valstybei padaryta 1,5 mln. eurų nuostolių.

2021 m. LDz pasirašė sutartį dėl 48 traukinių sustojimų modernizavimo, kuriai buvo skirtas 37 mln. eurų biudžetas iš ES fondų.

Projektą planuota užbaigti per dvejus metus, tačiau praėjusių metų pabaigoje buvo užbaigti tik du sustojimai, dalis darbų dar net nebuvo pradėti, patvirtino latvių žiniasklaida – LETA ir db.lv.

Latvijos centrinė finansų ir sutarčių agentūra (CFLA) nurodė Susisiekimo ministerijai ir LDz per dvi savaites pateikti informaciją, ar dabartinis rangovas gali užbaigti abu projektus, ar reikia nutraukti sutartį ir ieškoti naujo rangovo. Apie tai informavo LETA ir db.lv.

Valstybei priklausanti LDz kaltino privačią įmonę nesugebėjimu tinkamai tvarkyti dokumentų ir efektyviai samdyti darbuotojų.

Pernai vasarį LETA ir db.lv skelbė, jog dėl vėlavimų LDz prarado 20 mln. eurų ES finansavimo, todėl pinigų buvo prašoma iš 2024 metų ES biudžeto.

Be to, kaip pernai vasario 9-ąją rašė diena.lv, buvo sutrikęs traukinių eismas tarp Rygos ir Jelgavos.

LDz tuomet paaiškino, kad kontaktinio tinklo modernizavimo darbus vykdžiusi BMGS nutraukė magistralinį kabelį.

Apskundė Lietuvos įmonę

2017 metais dėl BMGS skundų vėlavo statybos darbai Paviluostos uoste (Latvija).

Paviluostos uosto administracija 2016 metais iš Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo gavo 3 mln. eurų, kad pailgintų abu uosto molus.

Statybos darbai turėjo būti baigti 2017 metų lapkritį, tačiau vietoje to administracija buvo paduota į teismą.

2016 metų rudenį konkursą laimėjo Lietuvos įmonė „Kauno tiltai“.

Ji pasiūlė pailginti Paviluostos uosto molus už 2,9 mln. eurų. Kainos požiūriu tai buvo žemiausias pasiūlymas iš keturių konkurentų.

Antroji vieta atiteko BMGS, kurios pasiūlymas buvo 700 tūkst. eurų brangesnis.

BMGS padavė Paviluostos uosto administraciją į teismą, teigdama, kad konkurso laimėtojas pasiūlė nepagrįstai žemą kainą ir pateikė netikslią informaciją apie dalyvaujančių specialistų patirtį.

Apie tai išsamiai aprašyta portalo delfi.lv publikacijoje.

Nežinia: to, kaip latvių įmonių atstovai vertina joms skirtas užuominas, esą teismus naudoja kaip įrankį, nepavyko sužinoti – atsakymų į klausimus nesulaukta. / Š. Mažeikos / BNS nuotr.

Kreipėsi į arbitražą

Kaip skelbė „The Baltic Times“, LETA ir delfi.lv. publikacijos, 2017 metų pabaigoje Stokholmo arbitražo teismas atmetė BMGS pretenziją, kurioje Latvijos įmonė teigė, kad 2014 metais statydama Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo prieplauką dėl nenumatytų geologinių sąlygų patyrė daugiau nei 2,3 mln. eurų papildomų išlaidų.

Tuo tarpu SGD operatorius „Klaipėdos nafta“ teigė, kad BMGS nesilaikė sutarties sąlygų, kurios numatė fiksuotą kainą už visą projektą.

SGD terminalo prieplauka turėjo būti pastatyta už 34,75 mln. eurų, tačiau BMGS pateikė 2,3 mln. eurų didesnę sąskaitą.

Tuo metu, kai BMGS jau buvo sudariusi sutartį dėl SGD terminalo statybų, Rygos teismas gavo netikėtą prašymą jai iškelti bankroto bylą.

Tačiau tokį pareiškimą pateikusi bendrovė „7.Projekts“ po kurio laiko jį atsiėmė.

Tuomet BMGS prezidentas žiniasklaidai paaiškino, kad „7.Projekts“ buvo BMGS subrangovė viename projektų, o jos darbe esą pastebėjus trūkumų, kilo konfliktas dėl užmokesčio.

Ryšiai – ir su Rusija

Abiejų į Lietuvos rinką besiveržiančių Latvijos bendrovių veikloje ryškus ir Rusijos pėdsakas.

BMGS dar ne taip seniai gyrėsi ryšiais su Rusija, o „LNK Industries“, kaip teigiama, net prasidėjus karui Ukrainoje, tiekė medžiagas Rusijos Murmansko uostui.

Apie tai pernai balandžio 4 d. pranešė tiriamosios žurnalistikos biuras „ReBaltica“.

Rygos technikos universiteto tinklapyje esančioje rubrikoje „RTU plėtros fondas“ BMGS įvardinama viena pagrindinių rėmėjų „bronziniu patronu“.

Taip pat čia teigiama, jog BMGS yra Latvijos kompanija, turinti kelių dešimčių metų patirtį ir sėkmingai bendradarbiavusi su Europos ir Rusijos partneriais.

Uostas – Rusų saloje

Anot portalo kompromat.lv 2011 m. spalio 1 dienos publikacijos, BMGS su partneriais skundė konkurentus ir siekdama perkelti uostą iš Rygos centro į Rusų salą (latv. Krievu sala) netoli Bolderajos.

2011 metais vyko teisinis ginčas tarp Vokietijos įmonės „Josef Möbius Bau-Aktiengesellschaft“ ir Rygos laisvojo uosto dėl vyriausybės sudarytos 63,3 mln. eurų (90 mln. latų) vertės sutarties perkeliant uostą iš Rygos centro.

Uostas sudarė sutartį dėl uosto perkėlimo su BMGS S – įmone, dalyvavusia „auksiniu“ vadinamo Pietinio tilto statyboje.

Dėl ilgai užtrukusių statytojų ginčų ir didelių statybos išlaidų Rygos Pietinis tiltas buvo vadinamas vienu brangiausių tiltų pasaulyje.

Rygos savivaldybė pasiskolino lėšų jo statybai, planuodama grąžinti skolą per 20 metų laikotarpį.

Galutinė tilto kaina siekė daugiau nei 810 mln. eurų.

Uosto sudarytą sutartį su jam jau pažįstama įmone BMGS ginčijo „Josef Möbius Bau-Aktiengesellschaft“, siūliusi sutaupyti 8,4 ln. eurų, ir Estijos įmonė „Aarsleff-Merko“.

Pirkimų priežiūros biuras sustabdė konkurso vykdymą ir pareikalavo, kad uostas surengtų naują konkursą.

Tačiau po mėnesio jį vėl laimėjo BMGS S dalis BMGS ir latvių statybos įmonė „Skonto Būve“.

Iškalbingas faktas – Vokietijos įmonė Pirkimų priežiūros biurui pasiskundė, kad Latvijos bendrovė galėjo neteisėtai susipažinti su jų pasiūlymu.

Kontroversija: iš Latvijos atkeliavusios abejotinos verslo tradicijos ne visada yra priimtinos Lietuvoje. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Krovinius gabeno ir per karą

2024 m. balandžio 4 d. tiriamosios žurnalistikos biuras „ReBaltica“ pranešė, kad Latvijos įmonė „LNK Industries“ Vokietijoje gamintus įrenginius pristatė Murmansko uostui, kad būtų užbaigta anglies terminalo statyba.

Su Baltijos šalių uostais konkuruojantis Murmansko uostas krovinių gavo ir po to, kai Rusiją užpuolė Ukrainą.

Remiantis Rusijos muitinės duomenimis, nuo 2022 m. liepos iki rugsėjo „LNK Industries“ savo Rusijos partneriui „Lavna Commercial Sea Port LLC“ pristatė įrenginius, pagamintus Vokietijos įmonės „Thyssenkrupp Industrial Solutions AG“ ir įvertintus 64,8 mln. JAV dolerių.

Kilus triukšmui, įmonė teigė, kad sutartys buvo pasirašytos prieš karą ir vykdomos laikantis teisinių reikalavimų.

„LNK Industries“ niekada neslėpė fakto, kad dalyvauja anglies terminalo statyboje – informaciją apie tai galima rasti įmonės 2018–2019 metų ataskaitoje.

Tačiau „LNK Industries“ atstovai nenurodė, ką įmonė eksportavo į Murmanską po karo.

Jie paaiškino, kad susitarimai, kurių nebuvo galima nutraukti, buvo vykdomi prižiūrint Latvijos ir Vokietijos valstybinių institucijų sankcijų ekspertams.

Įmonė teigė atsisakiusi projektų, kurie tiesiogiai būtų paveikti sankcijų.

Įmonės atstovų teigimu, „LNK Industries“ nedirba Rusijoje, o filialas šioje šalyje yra likviduojamas.

Jie teigė visiškai palaikantys Latvijos pramonės ir prekybos rūmų poziciją sustabdyti bet kokius sandorius su Rusija, rašyta „ReBaltica“ ataskaitoje.

„Thyssenkrupp AG“, kuri rūpinosi Murmansko uosto projektu (kasybos technologijomis), 2022 metais buvo parduotas Danijos įmonei „FLSmidth“.

„FLSmidth“ atstovas teigė, kad po įsigijimo įmonė perėmė visas sutartis, įskaitant ir akmens anglių terminalą Kolos pusiasalyje, tačiau dėl karo atsisakė vykdyti bet kurią iš jų.

„LNK Industries“, net prasidėjus karui Ukrainoje, tiekė medžiagas Rusijos Murmansko uostui.

„FLSmidth“ atstovas tvirtino, kad jokių paslaugų Murmansko uostui nesuteikta ir jokių produktų nebuvo pristatyta.

2022 m. savo metinėje ataskaitoje „LNK Industries“ nurodė, kad Rusijos pradėtas karas įmonei atnešė dramatiškų nuostolių.

Nubaudė už kartelį

Tiek BMGS, tiek „LNK Industries“ buvo minimos ir kartelio istorijose, apie tai išsamiai rašyta portalo db.lv publikacijose.

2021 m. liepos 30 d. Latvijos konkurencijos taryba (KP) nustatė, kad dešimt statybos įmonių dalyvavo karteliniuose susitarimuose.

Ši informacija pateikta Latvijos konkurencijos tarybos pranešime spaudai.

Teigta, kad kartelis padidino Mežaparko scenos, Latvijos nacionalinio dailės muziejaus, Rygos technikos universiteto, Naujojo Rygos teatro ir kitų objektų statybos ir rekonstrukcijos kainas.

Dėl konkurencijos teisės pažeidimo įmonėms bendrai buvo paskirta daugiau nei 16 mln. eurų baudų.

„LNK Industries“ paskirta bauda siekė 3,7 mln. eurų.

Nustatyta, kad „LNK Industries“ kartelyje dalyvavo ilgiau nei ketverius metus.

2024 m. sausį Latvijos administracinis regioninis teismas patvirtino Konkurencijos tarybos sprendimą, atmesdamas „LNK Industries“ ir kitų kartelio dalyvių apeliacijas. Apie tai buvo paskelbta Latvijos konkurencijos tarybos tinklalapyje kp.gov.lv.

Garso įrašai įrodė, jog didžiausių statybų kompanijų atstovai 2015–2018 metais buvo susitikę mažiausiai 12 kartų, apie tris kartus per metus, ir diskutuodavo apie dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose bei dalindavosi kontraktais.

Jų pokalbiuose minima 90 skirtingų viešųjų pirkimų, iš kurių 70 tarnyboms pavyko identifikuoti, o sutarčių vertė – beveik 700 tūkst. eurų.

Nustatyta, jog buvo tariamasi dėl įvairios apimties viešųjų pirkimų – nuo mažiau nei milijono iki kelių milijonų eurų vertės.

Draudžiami susitarimai vyko ne tik dėl valstybinių, bet ir dėl privačių užsakymų: prekybos centrų „Akropolis“ ir „Alfa“, „Rimi“ logistikos centro statybų.

Pareikalavo išimti įrodymus

Karteliu buvo įtariama ir BMGS.

2018 m. rugsėjį Lietuvos konkurencijos taryba (LKT) buvo pradėjusi tyrimą dėl įmonių, dalyvaujančių prieplaukų ir kitų objektų statybų viešuosiuose pirkimuose, atitikties Konkurencijos įstatymui.

Tyrimui nemažai medžiagos suteikė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Klaipėdos skyrius.

Tačiau 2021 m. gegužę viena iš tiriamų įmonių, BMGS, pateikė prašymą LKT iš tyrimo pašalinti STT pateiktą informaciją, nes ji esą buvo rinkta kitai bylai.

Teismas tokį prašymą patenkino ir pripažino, kad STT surinktų duomenų panaudojimas buvo neteisėtas.

Pirmąjį laišką dienraščio žurnalistai BMGS ir „LNK Holding“ teisininkams Lietuvoje išsiuntė daugiau nei prieš mėnesį, pernai, gruodžio 6 dieną, tačiau atsakymo iki šiol negavo.

LKT teko pašalinti dalį informacijos ir tyrimą nutraukti.

Areštai Rygoje

Latvijoje statybų kartelio byla 2020 metais buvo peraugusi į politinės korupcijos bylą, tačiau nutraukta, nes slapta daryti pokalbių įrašai nebuvo laikomi pakankamais įrodymais.

Tuomet, kaip rašė portalas diena.lv, buvo įtariama, kad vadinamojo statybininkų kartelio atstovas perdavė pinigus „Vienybės“ partijai, siekdamas paspartinti Rusų salos projektą.

Jis buvo finansuojamas ES, tačiau buvo užstrigęs tuomečio finansų ministro Andrio Vilko kadencijos metu.

Buvo teigiama, esą kyšiams galėjo būti skirti keli šimtai tūkstančių eurų, kuriuos galbūt sumokėjus, Rusų salos projektas pajudėjo į priekį, o Vokietijos įmonės skundas dėl projekto buvo atmestas Viešųjų pirkimų priežiūros tarnybos, rašė diena.lv.

Rusų salos projekto kaina siekė 151,8 mln. eurų, o ES sanglaudos fondo finansavimas siekė 75,8 mln. eurų.

Jį vykdė vietos statybos įmonės BMGS S ir „A.C.B.“.

Abi jas Konkurencijos taryba tuo metu tyrė dėl galimo kartelio, projektui priekaištų turėjo ir Valstybės kontrolė.

Byloje buvo minima ir „LNK Industries“.

2016 metais buvo sulaikyti Rygos miesto savivaldybės Eismo departamento Statybos valdymo skyriaus vadovas Uģis Broža ir „LNK Holding“ atstovai.

Areštai Latvijoje buvo susiję su papildomais darbais, atliktais renovuojant Salų tiltą.

Darbų vertė siekė 1,5 mln. eurų, o juos atliko įmonė, priklausanti „LNK Holding“.

Mažesnę kainą pasiūlę „LNK Industries“ konkurentai kreipėsi į Viešųjų pirkimų priežiūros biurą.

„LNK Industries“ tuo laikotarpiu buvo laimėjusi ne vieną Rygos savivaldybės pirkimą, kurių bendra užsakymų suma viršijo 14 mln. eurų.

Kilus korupcijos skandalui, Salų tilto rekonstrukcija kuriam laikui buvo sustabdyta, tačiau įrodyti kyšininkavimo nepavyko.

Kaltinimai: BMGS buvo įtraukta į Latvijos vadinamąją statybininkų kartelio bylą, kurioje buvo pareikšti įtarimai dėl kyšių politiniams veikėjams, siekiant gauti valstybinių sutarčių, įskaitant ir Rusų salos projektą. / Asociatyvi T. Lukšio / BNS nuotr.

Pinigai – konjako dėžutėje

Tuo pačiu metu, kai pareigūnai tyrė galimą korupciją Rygos savivaldybėje, tyrimas buvo pradėtas ir Lietuvoje, o byla netrukus pasiekė teismą.

Joje buvo teigiama, kad buvęs „Latvijas tilti“ pirmininkas Genadijus Kamkalovas tuomečiam Klaipėdos uosto infrastruktūros direktoriui Gediminui Zumarui padovanojo šveicarišką laikrodį „Ulysse Nardin“, kurio vertė šiek tiek didesnė nei 5 tūkst. eurų. Apie tai rašė Lietuvos žiniasklaida. Tai pranešė ir LTV laida „De facto“.

Po kelių mėnesių G. Kamkalovas G. Zumarui įteikė dėžutę su konjako buteliais, kuriuose buvo 5 tūkst. eurų grynaisiais.

Tą pačią dieną jie abu ir buvo sulaikyti.

„LNK Holding“ greitai atsiribojo nuo G. Kamkalovo – jis prarado valdybos nario pareigas, o „holdingo“ vadovas Aleksandras Milovas pažadėjo atlikti vidaus auditą įmonei „Latvijas tilti“.

Tačiau kilo abejonių, ar LNK tikrai nežinojo apie G. Kamkalovo veiksmus, nes Lietuvos tyrėjai nustatė, kad dėl reikalų Klaipėdoje jis nuolat bendravo su „holdingo“ patriarcho sūnumi Vadimu Milovu.

Ši byla buvo pasiekusi ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą – G. Zumaras buvo nuteistas lygtine laisvės atėmimo bausme, o G. Kamkalovui skirta 9,5 tūkst. eurų bauda.

Prokurorai siekė įrodyti, kad G. Kamkalovas veikė ne siekdamas asmeninės naudos, o pelno įmonei.

Tačiau buvo nuspręsta nesiimti veiksmų prieš juridinius asmenis, nes pritrūko įrodymų, kad kyšininkavime būtų tiesioginis įmonės „Latvijas tilti“ interesas.

Į klausimus neatsakė

Geranoriškai siekdamas išklausyti antrąją pusę, dienraštis kreipėsi į teisininkus, kurie BMGS ir „LNK Industries“ atstovauja Lietuvoje, nes panagrinėjus jų atstovaujamų kompanijų veiklos istoriją iš esmės (ne tik Klaipėdos atvejį), kilo klausimų, kurie liko neatsakyti.

Redakcija siekė, kad dėl objektyvumo būtų atsakyta į šiuos paklausimus.

1. Klaipėdos jūrų uosto direkcijos skelbtą tarptautinį krantinės rekonstrukcijos konkursą praėjusių metų balandį laimėjo Lietuvos susisiekimo infrastruktūros statybų bendrovė „Tilsta“, o beveik 3 mln. eurų didesnę kainą pasiūlęs Latvijos bendrovių BMGS ir „LNK Industries“ konsorciumas liko antroje vietoje. Nepaisant to, konsorciumas kreipėsi į teismą. Kodėl?

2. „Latvijos geležinkeliai“ („Latvijas dzelzceļš“) 2021 metų rugsėjį paskelbė geležinkelio infrastruktūros modernizavimo konkursą, kurio vertė 66,4 mln. eurų. Buvo gautos dvi paraiškos: „A.C.B.“ pasiūlė atlikti darbus už 56,2 mln. eurų, tuo metu „BMGS-Fima-Alstom“ – už 71,5 mln. eurų. „BMGS-Fima-Alstom“ buvo paskelbta laimėtoja. Kokia „BMGS-Fima-Alstom“ argumentacija suteikė galimybę laimėti konkursą, nepaisant gerokai aukštesnės pasiūlytos darbų kainos?

3. 2021 m. „Latvijos geležinkeliai“ sudarė 37 mln. eurų vertės sutartį dėl 48 traukinių stotelių modernizavimo. Projektas turėjo būti baigtas per 2 metus, tačiau 2023-iųjų pabaigoje paaiškėjo, kad užbaigtos tik 2 stotelės, o dalis darbų net nebuvo pradėta. Teigiama, kad dėl to „Latvijos geležinkeliai“ neteko 20 mln. eurų ES paramos. Kodėl vėlavo darbai? Taip pat, kodėl „Latvijos geležinkeliai“ kaltino BMGS, kad ši nesugeba tinkamai tvarkyti dokumentų ir efektyviai samdyti darbuotojų?

4. Pernai vasario 9-ąją buvo sutrikęs traukinių eismas tarp Rygos ir Jelgavos. „Latvijos geležinkeliai“ tuomet aiškino, kad kontaktinio tinklo modernizavimo darbus vykdžiusi BMGS nutraukė magistralinį kabelį. Dėl kokių priežasčių įvyko šis incidentas ir kokia žala buvo padaryta? Galbūt ją pavyko atlyginti?

Teigiama, jog BMGS yra Latvijos kompanija, turinti kelių dešimčių metų patirtį ir sėkmingai bendradarbiavusi su Europos ir Rusijos partneriais.

5. 2017 metais dėl BMGS skundų vėlavo statybos darbai Paviluostos uoste (Latvija). Paviluostos uosto administracija 2016 metais iš Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo gavo 3 mln. eurų, kad pailgintų abu uosto molus. Statybos darbai turėjo būti baigti 2017 metų lapkritį, tačiau, užuot juos užbaigusi, BMGS uosto administraciją padavė į teismą. 2016 metų rudenį konkursą laimėjo Lietuvos įmonė „Kauno tiltai“. Ji pasiūlė pailginti Paviluostos uosto molus už 2,9 mln. eurų. Tai buvo žemiausios kainos pasiūlymas iš keturių konkurentų. Antroji vieta atiteko BMGS, kurios pasiūlymas buvo 700 tūkst. eurų brangesnis, tačiau BMGS uosto administraciją padavė į teismą. Ko tuo siekė BMGS?

6. 2014 m. BMGS Klaipėdoje statė SGD terminalo prieplauką, kuri turėjo būti pastatyta už 34,75 mln. eurų, tačiau BMGS pateikė 2,3 mln. eurų didesnę sąskaitą. Kodėl?

7. Tuo metu, kai BMGS jau buvo sudariusi sutartį dėl SGD terminalo statybų Klaipėdoje, Rygos teismas netikėtai gavo prašymą iškelti bankroto bylą BMGS. Ką reiškė šis žingsnis? Kodėl bankrutuojanti įmonė ėmėsi Lietuvos strateginio objekto statybos?

8. Prasidėjus karui Ukrainoje, „LNK Industries“ tiekė medžiagas Rusijos Murmansko uostui. Kokias medžiagas tiekė ir kodėl?

9. 2011 metais vyko teisinis ginčas tarp Vokietijos įmonės „Josef Möbius Bau-Aktiengesellschaft“ ir Rygos laisvojo uosto dėl vyriausybės sudarytos 63,3 mln. eurų (90 mln. latų) vertės sutarties perkeliant uostą iš Rygos centro. Uosto sudarytą sutartį su įmone BMGS ginčijo „Josef Möbius Bau-Aktiengesellschaft“, siūliusi sutaupyti 8,4 mln. eurų, ir Estijos įmonė „Aarsleff-Merko“. Kaip BMGS galėtų pakomentuoti tokias vokiečių kompanijos pretenzijas?

10. Už ką 2021 m. liepos 30 d. Latvijos konkurencijos taryba „LNK Industries“ paskyrė 3,7 mln. eurų baudą? Ar tiesa, kad „LNK Industries“ kartelyje dalyvavo ilgiau nei 4 metus?

11. 2018 m. rugsėjį Lietuvos konkurencijos taryba (LKT) pradėjo tyrimą dėl įmonių, dalyvaujančių prieplaukų ir kitų objektų statybų viešuosiuose pirkimuose, atitikties Konkurencijos įstatymui. Tyrimui nemažai medžiagos suteikė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Klaipėdos skyrius. Tačiau 2021 m. gegužę viena tiriamų įmonių, t. y. BMGS, pateikė prašymą LKT iš tyrimo pašalinti STT pateiktą informaciją. Kodėl?

12. 2016 metais buvo sulaikyti Rygos miesto savivaldybės Eismo departamento statybos valdymo skyriaus vadovas Uģis Broža ir „LNK Holding“ atstovai. Kas buvo inkriminuojama sulaikytiesiems? Kodėl tuo pačiu metu „LNK Holding“ atsiribojo nuo kompanijos valdybos pirmininko G. Kamkalovo?

13. Kaip minėtos latvių įmonės vertina joms adresuojamą insinuaciją, esą teismus naudoja kaip įrankį gauti pelningus užsakymus?

Pirmąjį laišką dienraščio žurnalistai BMGS ir „LNK Holding“ teisininkams Lietuvoje išsiuntė daugiau nei prieš mėnesį, pernai gruodžio 6 dieną, tačiau atsakymo iki šiol negavo.

Antrąjį, pakartotiną laišką išsiuntė gruodžio 11 d.

Dar po savaitės telefonu susisiekta su advokatu Edgaru Markevičiumi.

Jis patvirtino, jog klausimus gavo, „juos perdavė klientui ir atsakymo iš jų kol kas neturi“.