Lietuvoje per mažai jūrininkų

Iki šiol galioję griežti Lietuvos jūrininkų įgulų formavimo reikalavimai neva keičiami dėl to, kad pagal juos nebuvo galima suformuoti kvalifikuotos Klaipėdos SGD laivo saugyklos "Independence" įgulos.

Pati Lietuva neva stokoja jūrininkų, kurie turėtų kvalifikaciją dirbti tokiame laive kaip "Independence". Kai kurie Lietuvos jūrų kapitonų asociacijos nariai su tuo nesutinka. Jie tikino, kad Lietuvoje yra pakankamai kvalifikuotų jūrininkų, kurie yra įgiję praktikos užsienio šalių tanklaiviuose. Todėl pradžioje bent viena "Independence" įgula iš Lietuvos piliečių galėtų būti suformuota.

Turime suprasti globalaus laivybos verslo poreikius, bet tuo pat metu prisiminti, kad nacionalinis saugumas yra svarbus mūsų valstybės išgyvenimo kriterijus.

Kad tanklaivių valdymo patirties turinčių jūrininkų nepritrūktų, Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla turinti labiau bendradarbiauti su Klaipėdos SGD ir specialiai rengti jų laivui "Independence" reikalingus jūrininkus.

Kai kurie jūrininkai laikosi nuostatos, kad reikalavimų mažinimas dėl lietuviškų įgulų formavimo yra laivybos verslo stumiamas lobizmas tam, kad užsienio jūrininkus, ypač iš trečiųjų šalių, būtų galima pasisamdyti pigiau.

Užmiršta jūrinė kultūra

Naujai sukurtos Seimo Jūrinių reikalų komisijos pirmininkas Valdas Rakutis mano, kad atsakomybė už tai, jog Lietuva stokoja savų jūrininkų, turėtų būti skirta tiek Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, tiek Kultūros ministerijai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nesiėmė veiksmų, kad Lietuvoje būtų rengiama daugiau ir įvairesnės kvalifikacijos jūrininkų.

"Nėra gerai, kai laivyne trečdaliu ar net 50 proc. tenka mažinti galinčių dirbti Lietuvos piliečių skaičių. Turime pripažinti, kad mes per mažai rengiame jūrininkų. Turėtume įpareigoti Švietimo ministeriją, kad ji labiau rūpintųsi, jog lietuviai norėtų tapti jūrininkais", – dėstė Seimo narys V. Rakutis.

Jis norėtų, kad Kultūros ministerija daugiau dėmesio skirtų jūrinei kultūrai. Tuo pat metu V. Rakutis akcentavo, kad jūrinė kultūra kaip sąvoka Lietuvoje yra tarsi kažkur užkišta. Tokio termino "jūrinė kultūra", o juo labiau pavedimo, kas ja turėtų rūpintis Lietuvoje, nėra jokiame įstatyme.

Jūrinę sritį kuruojanti susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė sutiko, kad Lietuvoje reikėtų labiau akcentuoti jūrininko profesijos prestižą ir tuo turėtų užsiimti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos struktūros.

Dėl jūrinės kultūros Lietuvoje esanti keistoka situacija, nes atsakingų už jos puoselėjimą nėra. Kultūros ministerija turi tik labai siaurą konkrečią funkciją – pripažinti laivus tradiciniais ar istoriniais arba ne. Anot L. Maskaliovienės, Susisiekimo ministerija yra parengusi jūrinės kultūros puoselėjimo gaires, kurios bus pristatytos Seimo Jūrinių reikalų komisijoje.

Rusai keitė ukrainiečius

Ne mažiau aktualus klausimas yra dėl Rusijos jūrininkų įdarbinimo Lietuvos vėliavos laivuose. Dėl Ukrainoje vykdomo karo Rusijos jūrininkai laikomi nepageidaujamais daugelio, bent jau ES, šalių laivuose.

"Lietuvos laivų įgulų nariais negali būti šalių, kurios kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, piliečiai. Tokia praktika turi įsigalioti nuo kitų metų gegužės", – teigė V. Rakutis.

Kalbant apie grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, pagrindine šalimi tokia pripažinta yra Rusija. Anot V. Rakučio, yra duomenų, kad Lietuvos laivuose, kurie dirba Afrikos ar Azijos regionuose ir negrįžta į Klaipėdą, įgulose yra nemažai Rusijos piliečių, kurie neva pakeitę dėl karo iš Lietuvos laivų į gimtinę grįžusius ukrainiečius.

L. Maskaliovienės vertinimu, turime suprasti globalaus laivybos verslo poreikius, bet tuo pat metu prisiminti, kad nacionalinis saugumas yra mūsų valstybės svarbus išgyvenimo kriterijus.

Šiuo metu Lietuvos Seime yra svarstoma rezoliucija "Dėl teroristinės Rusijos įtakos apribojimo". Jame iškelti klausimai ir dėl darbo jėgos, ir dėl ekonomikos, o ypač tranzito į Rusiją griežtesnio apribojimo per Lietuvą.