K.Franko teigimu, Wilhelmo tarnavimas ir įgyti įgūdžiai Lietuvos kariuomenėje vėliau, jau Antrojo pasaulinio karo metais, jam labai pagelbėjo.

"Pamenu, jis pasakojo, kaip 1937 m. visus šauktinius klaipėdiečius, tarp jų ir Jonny’į, traukiniu nuvežė į Panevėžį. Išrikiavo ir seržantas šaukia: "Köhler!" Jonny’is neatsiliepė, nes lietuviškai jo pavardę reikia tarti "Keler". Paskui Jonny’is jam sako, kad nemoka lietuviškai, o tas jam atrėžia: "Išmoksi, bratka, išmoksi." Ir iš tikrųjų jis išmoko", – šypsojosi K.Frankas.

Netrukus Klaipėdos kraštas buvo aneksuotas hitlerininkų. Tie, kurie jautė pavojų, turėjo teisę iš čia išvažiuoti per kelias dienas.

Jonny’is Klaipėdą laikė savo gimtine ir niekur vykti neketino. Taigi netrukus jis, visai neseniai buvęs Lietuvos Karaliaus Mindaugo ketvirtojo pėstininkų pulko kareiviu, tapo vermachto kariu.

"Jonny'is ir savo atsiminimų knygoje rašė, kad labai norėjo būti karo jūrininku. Tačiau jam buvo atsakyta, jog jis nepatikimas, nes tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Taip jis tapo pėstininku. Beje, Lietuvos kariuomenėje jis buvo išmokytas žingsniuoti ilgais žingsniais, nes taip mažiau pavargstama. Ir tie žygiavimo įgūdžiai, kuriuos jis įgijo Panevėžyje, jam labai pravertė vėliau", – teigė K.Frankas.

Patekęs į frontą, W.Köhleris netrukus buvo sužeistas. Po karo liko Vokietijoje, 1961 m. pas jį persikėlė jo tėvai.

Laivą dovanojo klubui

2000-aisiais savo 84-ąjį gimtadienį Jonny’is sutiko Klaipėdoje su bičiuliais buriuotojais.

Būtent tada ant jachtos "Salome" nuotraukos jis užrašė dovanojimo aktą ir savo švertbotą – turistinę-pramoginę jachtą dovanojo klubui "Budys".

"Paskui mes dar surašėme tą patį vokiškai, patvirtinome pas notarą. Jo valia laivas plaukioja su Vokietijos vėliava. Ir po to jis nuolat grįždavo į Klaipėdą, mes ta jachta išplaukdavome į jūrą. Beje, jis buriuodavo ir vienas, net tada, kai beveik nieko nebematė. Į jachtą pasiimdavo tik savo ištikimą jungą – šunelį, kuris buvo prastai matančio škiperio vedlys", – pasakojo K.Frankas.

K.Frankas neslėpė, kad išsaugoti jachtą "Salome" yra nelengva užduotis, nes laivas statytas 1936 m. ir yra ąžuolinis. Beveik visas medines detales reikia keisti.

"Šiaurės jūroje, kuri yra gana sūri, tokiais laivais galima plaukioti ne vieną šimtą metų ir jie išlieka nepažeisti, o mūsų Baltija, palyginus su Šiaurės jūra, yra "saldi", tad jachta "pavargo". Tačiau labiausiai gaila, kad Jonny’is daugiau nebeatvažiuos į Klaipėdą ir nebeburiuos savo jachtos "Salome". Netekome žavaus žmogaus, spalvingos asmenybės ir gero bičiulio", – apgailestavo K.Frankas.