Pagal nustatytus kriterijus vertinimui buvo atrinkti daugiabučiai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Utenoje ir Mažeikiuose, kurie po modernizavimo pasiekė ne mažesnę, kaip B ir A energinio naudingumo klasę. Pastatų išorės sienos buvo apšiltintos skirtingo storio mineralinės vatos izoliacija, putų polistirenu ar poliuretano putų izoliacinėmis plokštėmis. Naujausio monitoringo metu gauti rezultatai yra geri – šiuose namuose šilumos energijos suvartojimas atitinka ir net viršija planuotą. Taip pat palaikoma optimali temperatūra, sumažėjo drėgmės lygis, pagerėjo oro kokybė.

Efektyvus šilumos vartojimas

Renovacijos metu pakeitus langus ir pagerinus šiluminę izoliaciją, gyventojai gali džiaugtis šiltesniais ir ekonomiškesniais būstais. Žiemos metu renovuoti pastatai geriau išlaiko šilumą, o vasarą užtikrinama mažesnė perkaitimo rizika, taip sumažinant šilumos diskomfortą visais metų laikais.

„Vidutinės tirtų daugiabučių namų metinės šilumos energijos sąnaudos buvo 81 kWh/m2, tai yra geras rodiklis“, – pažymėjo APVA Pastatų modernizavimo departamento Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus ekspertas Edvardas Petrauskas.

E. Petrauskas atkreipia dėmesį, kad po modernizacijos šilumos praradimas per sienas ar stogą sumažėja, tačiau tai reiškia, kad vėdinimo šilumos nuostoliai sudaro didesnę bendros energijos sąnaudų dalį. Dėl šios priežasties visur, kur tai yra įmanoma, rekomenduojama įrengti vėdinimo sistemas su šilumogrąža.

Subalansuojamas drėgmės lygis

Atlikus monitoringą nustatyta, kad daugumoje tirtų daugiabučių išmatuota vidaus oro temperatūra pateko į rekomenduojamą 18–22 °C diapazoną. Tokia temperatūra yra palankiausia sveikatai ir užtikrina, kad gyventojai jaustų komfortą.

„Pastatai po modernizavimo tampa sandaresni, šiltesni, žmonės patys gali reguliuoti kambarių temperatūrą pagal savo norus ir taip užsitikrinti maksimalų komfortą visais metų laikais“, – sakė E. Petrauskas.

Jis pratęsia, kad daugiabučių namų monitoringas dar kartą patvirtino ir tai, kad po renovacijos sėkmingai pavyksta subalansuoti drėgmės lygį namuose. Nustatyta, kad virš 90 proc. išmatuotų vidaus oro santykinės drėgmės verčių pateko į rekomenduojamą 35–60 proc. diapazoną.

„Santykinės drėgmės lygis butuose labai glaudžiai susijęs su vėdinimu. Tinkamai sureguliuotos vėdinimo sistemos oro drėgmės lygį leidžia sumažinti iki 5–10 proc., o tai svarbu tiek sveikatai, tiek komfortui, tiek pačiam būstui. Vis tik natūraliai vėdinamuose ir gerai užsandarintuose pastatuose perteklinės drėgmės rizika išlieka, todėl gyventojai turėtų nepamiršti reguliariai vėdinti patalpas patys“, – tikino ekspertas.

Mažesnis oro užterštumas

Aukšta santykinė drėgmė taip pat didina mikrobiologinio užterštumo riziką. Pasak APVA Pastatų modernizavimo departamento Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus eksperto, 78 proc. tikrintų daugiabučių užfiksuotos anglies dioksido koncentracijos verčių neviršijo auditorių nustatytos ribinės vertės.

„Norint išvengti per didelės CO2 koncentracijos patalpose, kaip ir siekiant nepatirti vėdinimo šilumos nuostolių, verta apsvarstyti rekuperacinės sistemos įrengimo galimybę. Nors natūralus vėdinimas gali padėti išlaikyti tinkamą oro kokybę, kai oras iš išorės patenka per orlaides, šis metodas neišvengiamai lemia didesnes šiluminės energijos sąnaudas,“ – teigė E. Petrauskas.

Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.