Ši viruso atmaina kelia nerimą dėl to, kad greitai plinta, sergama sunkiau ir mirtingumas nuo jos beveik dvigubai didesnis.

Kaip pranešė Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, vakar Lietuvoje nustatyti dar 39 britiškosios koronaviruso atmainos atvejai, daugiau nei pusė jų fiksuota Vilniaus gyventojams.

Iš viso iki šiol Lietuvoje aptikti 225 britiškosios bei du Pietų Afrikos viruso linijų atvejai. Mėginiai yra atrenkami atsitiktinai.

„Mūsų laboratorijoje yra nustatyta dar viena britiškosios padermės COVID-19 atmaina. Tiriame pasirinktinai, ne visus mėginius iš eilės. Kiek apie britiškąją atmainą turime moksliškai patvirtintos informacijos, ši mutacija lemia didesnį sergamumą, užkrato plitimo greitį ir beveik dukart didesnį mirtingumą. O dėl kitų – Pietų Afrikos, braziliškosios ar Ugandos, kuri fiksuota Latvijoje, atmainų kol kas tikslių mokslinių duomenų nėra“, – kalbėjo KUL vadovas Vinsas Janušonis.

Nors šiuo metu nerimą kelia augantys britiškosios viruso atmainos atvejai, kol kas Klaipėdos regiono ligoninėse padėtis dėl COVID-19 yra stabili, tokia pat ji esą yra ir kitose šalies vietovėse, išskyrus Vilnių ir Vilniaus regioną.

Klaipėdoje lūžis įvyko vasario pabaigoje, kai gydomų koronavirusu sergančiųjų skaičius ligoninėje sumažėjo ir jau kurį laiką yra stabilus.

Šios savaitės pradžioje iš viso KUL buvo gydomi 38 sergantys COVID-19 pacientai, devyni jų – Reanimacijos skyriuje.

COVID-19 sergančių KUL medikų ar aptarnaujančio personalo nuo kovo, kai dauguma jų buvo paskiepyti, pasitaiko tik pavieniai atvejai.

KUL buvo vakcinuota apie tūkstantis darbuotojų, 12 proc. dėl įvairių priežasčių vakcinos atsisakė.

Ligoninėje jie profilaktiškai reguliariai testuojami.

Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydomi 798 COVID-19 pacientai, 94 iš jų – Reanimacijos skyriuose.

Vakar į ligonines dėl to paguldyti 79 žmonės.

Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo per 211 tūkst. žmonių, o mirė 3 510 žmonių.

Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejamos 7103 mirtys.