Ekologiško miesto įvaizdį Klaipėdai apginti vis sunkiau, – pilietiški klaipėdiečiai jau nebegali tylėti kamuojami nuolatinio tvaiko. Tačiau taršą kontroliuojančios tarnybos sunkiai randa kaltuosius.

Pirštu dūrė į „kapitalistus“

Šiaurinėje miesto dalyje gyvenantys klaipėdiečiai tikina, kad naftos tvaikas juos kankina ne pirmus metus. Jis pasklinda tada, kai vyksta krova.

„Nesu medikas, bet nemanau, kad žmogui tai naudinga. Nafta turi benzolo žiedų, o jie juk pasižymi kancerogeninėmis savybėmis. Trūko kantrybė, ir nuėjau į Visuomenės sveikatos centrą (VSC). Ten pasakė, kad žino tą problemą. Kai paklausiau, ką jie daro, sako, važiuojame, uostome. Labai nusivyliau tokiu neveiklumu“, – pasakojo pilietiškas klaipėdietis.

„Kai mieste pasklinda smarvė, ją kontroliuojančios institucijos turi standartinį atsakymą – esą nosis užuodžia gerokai mažesnes koncentracijas, negu žalingos sveikatai. Bet jei visa tai ir nekenksminga, ta smarvė gali visiškai sugadinti gyvenimą“, – tvirtino Žaliųjų judėjimo tarybos narys Erlandas Paplauskis.

„Uosto krovos kompanijos žada įrengti modernų įrenginį, kuris sumažins naftos tvaiką mieste. Tačiau kas gali pasakyti, iš kur tas kvapas sklinda? Nustačius šaltinį, problemą išspręstume greitai. Aišku, ne vėjas kaltas, kad kažkas nepadaro namų darbų“, – teigė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

„Kvapai – sena Klaipėdos problema ir jos niekas nenusiteikęs judinti, nes kapitalistai supyks. Todėl realiai kontrolės nėra, tai tik verslininkų sąžinės reikalas“, – ironizavo E.Paplauskis.

Tik rašo pažymas

Paaiškėjo, kad VSC yra keturi skundų nagrinėjimo etapai. Pirmiausia, kai žmogus parašo skundą, surenkama komisija.

„Mes turime įvertinti tą kvapą pas žmogų jo aplinkoje, po to nuvažiuoti į įmonę, kuri, kaip įtariama, skleidžianti taršą. Jei prieiname išvadą, kad ta tarša susijusi su tos įmonės veikla, toliau einame į antrą etapą“, – tyrimų eigą atskleidė Klaipėdos VSC Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Šlepetienė.

Tada kiekviena įstaiga, dalyvaujanti komisijoje, savivaldybės, Aplinkos apsaugos departamentas, Visuomenės sveikatos centras, visi atlieka savo tyrimus, rašo pažymas ir dažnu atveju nustato, kad skundas nepagrįstas.

„Kvapų mėginio neužtenka. Žmogaus uoslė užuodžia greičiau, nei priartėja tos cheminės taršos nustatytas slenkstis. Žmogus jau jaučia, o mes aplinkoje nieko nerandame“, – tyrimų vingrybes pasakojo A.Šlepetienė.

Leidimus gauna visi?

Klaipėdos VSC per visą savo veiklą nėra sustabdęs jokio objekto statybos, kuri būtų pavojinga aplinkai ir žmonėms, pripažino VSC direktorius Rimantas Jonas Pilipavičius.

„Ne, mūsų funkcija nėra stabdyti. Mes vertiname projektinę dokumentaciją ir pareiškiame pastabas. Jeigu ką nors surandame, atiduodame taisyti. Kol nepataiso, leidimo neduodame“, – teigė R.J.Pilipavičius.

Direktorius pripažino, kad iš VSC prieš 4 metus atėmė laboratorijas. Jos prijungtos prie centrinės ir, norint Klaipėdoje atlikti tyrimus, reikia teikti paraiškas.

„Ar tai buvo taupymas, ar koks nors kitas motyvas, nežinau. Laboratoriniai tyrimai yra, bet procedūra kitokia, kai priklausė mums, kai ką spręsdavome operatyviau“, – pasakojo R.J.Pilipavičius.

Slaptas eksperimentas

Buvęs Klaipėdos apskrities vyriausiasis gydytojas Valdemaras Anužis įsitikinęs, kad kol pačioms įmonėms bus pavesta kontroliuoti taršą, tol tos kontrolės nebus. Ir kol savivaldybė jos neperims, niekada nežinosime, kas vyksta mieste.

V.Anužis prisiminė slaptą eksperimentą, kai visos tarnybos davė sutikimą deginti pavojingas medicinines atliekas atviru būdu. Ir Klaipėdos savivaldybė apie tai nieko nežinojo.

„Tai buvo lygiai prieš 10 metų. Vienas žinomas profesorius užkūrė tą krosnį. Paklausus organizatorių, kaip vertina tokius eksperimentus, jie pasakė: jei pradės kristi raguočiai, tai tada bus blogai. Tik įsikišus Apskrities gydytojo tarnybai, “eksperimentinis„ medicininių atliekų deginimas buvo nutrauktas. Kas gali paneigti, kad už tą krosnį kažkas negavo pinigų? Įdomu tai, kad ir VSC, ir Aplinkos apsaugos departamentas davė leidimus tokiai veiklai“, – pasakojo V.Anužis.

Korupcijos ženklų nėra

Kontroliuojančios institucijos įgyja riziką įklimpti į korupciją. Tačiau dėl Klaipėdos VSC veiklos nėra buvę nė vieno tyrimo.

„Per pastaruosius dvejus metus mes nesame gavę skundo dėl galimos korupcijos. Todėl galima daryti išvadą, kad žmonėms tai neaktualu“, – pareiškė VSC vyr. specialistė teisės klausimams Viktorija Bartašiūtė.

Jokios informacijos apie korupciją Visuomenės sveikatos centre neturi ir Specialiųjų tyrimų tarnyba.

Tarnybų nesudomino net viešųjų pirkimų planai.

2012 m. Klaipėdos VSC už 3 tūkst. litų planuoja įsigyti maisto produktų, už 8 tūkst. – pašto ženklų ir pagal užsakymą pagamintų spaudinių.

Dar labiau stebina tualetinio popieriaus poreikiai, nes jo planuota įsigyti už 13 tūkst. litų. Tai būtų 56 ritinėliai kasdien. Dar 4 tūkst. litų skirta gaivikliams ir kitiems tualeto reikmenims.

Komentaras

Prof. Algimantas Kirkutis

Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų prezidentas

Klaipėdoje nėra pati blogiausia situacija, orą grynina jūrinis klimatas. Prieš keletą metų Klaipėdos universitete su studentais tikrinome oro taršos, triukšmo lygį. Braižėme žemėlapius, kur ta tarša didžiausia. Klaipėdoje ji egzistuoja, ir tai jokia paslaptis. Suprantama, gyventojams tai nėra gerai. Civilizacija taip sparčiai vystosi, kad žmogus nespėja prisitaikyti prie aplinkos, ir kyla lėtinės neinfekcinės ligos. Jungtinių Tautų Organizacijos duomenimis, nuo tų ligų per metus pasaulyje miršta 36 mln. žmonių, Europoje 86 proc. visų mirčių ištinka dėl lėtinių neinfekcinių ligų. Tuo susirūpinę visi, nes ketvirtadalio tų žmonių amžius nesiekia 60 metų. Visa tai byloja, kad aplinka šiandien žmogui gyventi nepakankamai natūrali ir saugi.

Klaipėdos VSC skundų statistika

2008 m. gauti 103 skundai.

Tik 44 proc. skundų buvo pagrįsti.

15 skundų gauta dėl oro taršos.

8 iš jų buvo pagrįsti, 2 – iš dalies pagrįsti, 5 – nepagrįsti.

2009 m. gauti 109 skundai.

91 išnagrinėtas, 8 persiųsti kitoms institucijoms pagal kompetenciją, 5 – nutraukti, 7 – nagrinėjimas pratęstas.

Tik 27 skundai buvo pagrįsti.

Gauti 3 skundai dėl oro taršos, visi jie pripažinti nepagrįstais.

2010 m. gauta 115 skundų.

51 išnagrinėtas, 37 – persiųsti kitoms institucijoms pagal kompetenciją.

Dėl oro taršos gautas vienintelis skundas ir tas pripažintas nepagrįstu.

Tarša Klaipėdoje (šaltinis www.klaipeda.lt)

2009 m. Klaipėdos mieste iš stacionarių taršos šaltinių išmesta 4,963 tūkst. t įvairių atmosferos oro teršalų.

Iš šio kiekio kietosios dalelės sudarė 464,6 t, o dujinės ir skystosios medžiagos – 4, 499 tūkst. t.

Iš Klaipėdoje esančių stacionarių taršos šaltinių 2009 m. į aplinkos orą išmesta 176,3 t sieros dioksido, 350,6 t azoto oksidų, 1135,6 t anglies monoksido, 2767,6 t lakiųjų organinių teršalų, ir 68,9 t fluoro bei kitų teršalų.

Lyginant 2008 ir 2009 m. Klaipėdos miesto oro teršalų išmetimus iš stacionarių taršos šaltinių, galima daryti išvadą, kad kietųjų dalelių emisijos nepakito.