- Daiva Janauskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Klaipėda – unikalios istorijos miestas, todėl kiekvienos jo dalies praeitį fiksuojantys ženklai atskleidžia vis daugiau spalvų. Būtent todėl idėja atstatyti pokariu sunaikintą paminklą pajūrio miško želdintojui Johannui Riechertui yra svarbi visiems klaipėdiečiams.
Susivienijo entuziastai
Tikėtina, kad jau kitąmet Poilsio parko pakraštyje, netoli vokiečių karių kapus juosiančios akmeninės tvoros, atsiras obeliskas, kuriuo bus įamžintas Poilsio parko kūrėju laikomo J. Riecherto atminimas.
Pasakodama apie tai, Vokietijoje pastaruoju metu gyvenanti klaipėdietė, visuomeninio judėjimo „Klaipėdieti! Atgaivink savo miesto parką“ vadovė Jolanta Norkienė-Kokkalis teigė, kad paminklo atstatymo istorija primena Evangelijos pasakymą apie pirmą buvusį žodį, tapusį kūnu.
2021 m. J. Norkienė-Kokkalis su bendraminčiais išleido knygą „Klaipėdos parko istorija“. Ją atidžiai skaitęs asociacijos „Klaipėdos miestiečių draugija“ valdybos pirmininkas Benas Volodzka atkreipė dėmesį į knygoje publikuotą nuotrauką, kurioje matyti tarpukariu keli berniukai prie paminklo J. Riechertui.
Susisiekęs su parko gaivinimo entuziaste J. Norkiene-Kokkalis jis iškėlė idėją šį pokariu nugriautą paminklą atstatyti. Prie jų prisijungė Klaipėdos krašto kultūros paveldo išsaugojimo fondo direktorius dr. Arvydas Urbis.
Taip trys veiklūs, miesto praeitį gaivinti trokštantys žmonės ėmėsi veiksmų.
Gynė miestą nuo smėlio
„Šis paminklas šiandien būtų prasmingas jau vien todėl, kad ne kiekvienas klaipėdietis žino, jog Poilsio parkas nėra natūrali išaugusio miško dalis. Jis buvo pasodintas nuoširdžiai ir ištisą ketvirtį amžiaus dirbusio žmogaus pastangomis. Juk ilgą laiką Klaipėdos priemiesčiai kentė nuo slenkančio smėlio, kuris okupavo ganyklas, daržus, artėjo prie miesto kapinių. Miestiečiai ne kartą skundėsi miesto valdžiai dėl pajūrio smėlio daromos žalos. Taip dar XIX a. pradžioje kilo mintis apželdinti plotus tarp Girulių ir miesto. Pirmieji du atsakingi už apželdinimą asmenys šioje srityje nedaug tenuveikė. O 1825 m. paskirtas plantacijos inspektoriumi J. Riechertas šį darbą dirbo 26 metus ir pagrįstai yra laikomas ne tik parko, bet ir viso miško sodintoju“, – pasakojo J. Norkienė-Kokkalis.
Šis paminklas šiandien būtų prasmingas jau vien todėl, kad ne kiekvienas klaipėdietis žino, jog Poilsio parkas nėra natūrali išaugusio miško dalis.
Pirmas darbas buvo sužinoti, kur tiksliai buvo paminklas šiai asmenybei.
Vietos kraštotyrininkas Vytas Tamošiūnas ir buvęs dienraščio „Klaipėda“ fotografas Liudas Dambrauskas parodė vietą, kurioje reikėtų ieškoti buvusio paminklo liekanų.
Tada spėliota, galbūt paminklas buvo nuverstas ir ten pat palaidotas po žeme. Archeologo Roko Kraniausko tyrimai parodė, kad prie tako palei vokiečių karių kapų tvorą išliko tik šio paminklo pamatai.
Juos A. Urbis pažymėjo senomis plytomis, o netoli tos vietos atsirado informacinis stendas su 1936 m. liepos 7-ąją Klaipėdos laikraščio „Memeler Dampfboot“ išspausdinta šio paminklo nuotrauka.
Pasidalijo darbais
Šiame stende rašoma, kad miesto merui Arvydui Vaitkui palaikant dr. A. Urbis, B. Volodzka ir J. Norkienė inicijuoja paminklo žymiam miško sodintojui klaipėdiškiui J. Riechertui atstatymą. Tai bus ženklas kultūrai, kurioje gerbiamas žmogus, darantis gera visuomenei, ir pagarbos ženklas daugeliui miškininkų, savo darbu puošusių ir puošiančių Klaipėdos kraštą.
Pernai šis klausimas buvo aptariamas Klaipėdos savivaldybėje tada veikusios Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisijos posėdyje. Sulaukta pritarimo šiai idėjai.
Šiemet ketinama kreiptis į architektą, kuris sukurs paminklo ir jo aplinkos atkūrimo projektą, tada paaiškės, kiek visa tai galėtų kainuoti.
Paminklas turėtų atrodyti visiškai taip pat su autentišku užrašu, kaip buvo iki pokario. Ši vieta turėtų būti apšviesta, greta paminklo turėtų būti įrengti suoliukai ir želdiniai.
„Pasiskirstėme darbais. A. Urbis bendraus su architekte dėl projekto, B. Volodzka rūpinsis paraiškos rašymu finansavimui gauti, aš Vokietijoje ieškosiu medžiagos apie J. Riechertą. Jeigu mums viskas pavyks, norėtume jau kitą pavasarį ar bent iki kitos vasaros pabaigos pakviesti klaipėdiečius prie šio atstatyto paminklo“, – teigė J. Norkienė-Kokkalis.
Tikimasi, kad šiam projektui reikėtų apie 10 ar 15 tūkst. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaipėdos apygardos teismo pirmininku siūloma antrai kadencijai skirti M. Dobrovolskį1
Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo Marių Dobrovolskį antrai kadencijai skirti Klaipėdos apygardos teismo pirmininku. ...
-
Šventosios uosto šiaurinis molas – iš riedulių, pietinis – jachtoms, pasivaikščiojimui
Šventosios uosto šiaurinis molas planuojamas iš riedulių, o pietinis galėtų būti naudojamas ne tik kaip molas bei jachtų prieplauka, bet ir kaip pasivaikščiojimo promenada. ...
-
Klaipėdos bagažinių turguje prekiaus ir 70 vaikų2
Šį šeštadienį vyksiančiame Miesto bagažinių turguje prekiaus ir jaunieji klaipėdiečiai. Specialiai jiems bus skirta 50 prekiavimo vietų, kuriose, padedant suaugusiesiems, jie galės prekiauti savo pačių pagamintais dirbiniais arb...
-
Vasara nežada staigmenų
Šią vasarą sinoptikai džiugina pajūrio gyventojus ir poilsiautojus prognozėmis. Panašu, kad ir ateinančios savaitės orai nenukryps nuo normos, vis dar bus šilta, o negausūs lietūs leis mėgautis rugpjūčio malonumais prie jūros ...
-
Dėl vietos dviračiams – konfliktai4
Dviračių laikyklos buvo labai laukiamos klaipėdiečių ir nepaprastai greitai užsipildė. Šią vasarą, kai šie įrenginiai naudojami nebe pirmus metus, ėmė ryškėti naujos problemos. ...
-
Priešpilio aikštelėje – nesiliaujantis judėjimas10
Priešpilio gatvėje esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje dažnai renkasi Klaipėdos jaunimas. Jaunuoliai į šią aikštelę neretai atvažiuoja modifikuotais automobiliais, vasarą čia gausu ir motociklų. Šiemet ...
-
Sieks naujo šalies rekordo: aplink Lietuvą – elektriniu triračiu2
Pusės kūno nevaldantis klaipėdietis rekordininkas Gintautas Markevičius sieks naujo šalies rekordo – per 12 dienų elektriniu triračiu apvažiuos visą Lietuvą ir įveiks per tūkstantį kilometrų. ...
-
Klaipėdos universiteto ligoninei iš ministerijos – antausis50
Finansinėje duobėje atsidūrusiai Klaipėdos universiteto ligoninei yra visos sąlygos pačiai subalansuoti pajamas ir išlaidas. Taip Sveikatos apsaugos ministerija atsakė į apskrities merų, Klaipėdos universiteto rektoriaus ir ligoninės vadovo r...
-
Startuos klaipėdiečių apklausa22
Startuos gyventojų apklausa dėl Salomėjos Nėries gatvės pavadinimo pakeitimo. Apklausoje, kuri bus surengta tiek internetu, tiek gyvai, galės dalyvauti tik klaipėdiečiai. Jiems teks pasirinkti vieną iš dviejų pasiūlytų variantų arba pateikt...
-
Gatvė – ne vieta fotosesijai4
Žvejybos uosto kvartale esančioje Rambyno gatvėje pastebėtos dvi ant važiuojamosios dalies gulinčios ir besifotografuojančios mergaitės. Jas pastebėję klaipėdiečiai sunerimo, kad gali nutikti skaudi nelaimė. Be to, visai neseniai, liepos pradžioj...