V. Sinkevičius žvejams Palangoje: šprotų ir strimelių kvotos mažinimas nėra galutinis

Europos Komisijos (EK) siūlymas kitąmet mažinti šprotų bei strimelių žvejybos Baltijos jūroje kvotas atitinkamai 23 proc. ir 60 proc. nėra galutinis sprendimas, jis dar gali keistis, sako už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Komisijos narys Virginijus Sinkevičius.

Anot jo, sprendimą spalio pabaigoje priims Europos Taryba, kuri gali atsižvelgti į esamą situaciją.

„Mes tiksliname mokslinę rekomendaciją, norime gauti išaiškinimus, detales, tuomet mes turime susitikimą su patariamąja taryba, į kurią įeina ir žvejai. Komisija tik pateikia pirminį siūlymą, bet politinį sprendimą priims Taryba ir, aišku, Taryba turi savo rankose šiek tiek lankstumo atsižvelgti į situaciją“, – penktadienį Palangoje po susitikimo su protestuojančiais Baltijos šalių ir Lenkijos žvejų atstovais žurnalistams sakė V. Sinkevičius.

Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos žvejų atstovai piketą dėl planuojamų kvotų mažinimo surengė penktadienį Palangoje vykstant V. Sinkevičiaus surengtai tarptautinei konferencijai „Our Baltic Conference“ dėl Baltijos jūros ateities. 

Žvejų ir žuvies perdirbėjų asociacijos „Baltijos žvejas“ direktorius Algirdas Aušra teigia, jog Lietuvos žvejams šiuo metu skirta 11 tūkst. tonų šprotų ir apie 2 tūkst. tonų strimelių kvota, jas Komisija nuo kitų metų siūlo mažinti atitinkamai 23 proc. ir 60 procentų.

A. Aušros teigimu, rengiant siūlymą neatsižvelgta į mokslininkų ir žvejų rekomendacijas, pagal kurias sugaunamų šprotų kiekį nuo kitų metų galima ir didinti.

„Mokslas sako, kad šprotų sugavimą galima net didinti iki 10 procentų arba mažinti 14 procentų, mes, žvejai, sakome, kad palikti toje pačioje vietoje, o mūsų žalieji parašė atskirą nuomonę, kad reikia minus 23 procentais. Tai taip ir padarė, Komisija siūlo pagal žaliuosius“, – BNS penktadienį Palangoje teigė A. Aušra.

V. Sinkevičius sako, jog yra žvejų pusėje ir žadėjo ieškoti sprendimų.

„Mūsų visų tikslas, kad žvejai nestovėtų su plakatais, o dirbtų jūroje, darytų savo mėgiamą darbą, bet, deja, situacija jūros šiandien yra tokia, kad tų kvotų nėra pakankamai ir, aišku, jie jaudinasi dėl savo ateities, padėties, mes tą aptarėme, aš jiems pažadėjau, kad aš esu jų pusėje ir mes visuomet ieškosime sprendimų, užtikrinančių stabilumą ir jų ateitį, bet situacija yra tokia, kokia ji, deja, yra – ekologinė būklė, jau mes neturime kai kurios žuvies išteklių“, – sakė V. Sinkevičius.

„Aš tikiuosi, kad mes rasime tą lankstumą kalbant bent jau apie šprotų išteklius (...) Dėl tų procentų mes galėsime galutinai nuspręsti, kai turėsime patikslintą mokslinę rekomendaciją“, – pridūrė EK narys.

Eurokomisaro teigimu, žvejybos kvotas Baltijos jūroje būtina mažinti prastėjant jos ekologinei būklei.

„Ekologinė būklė Baltijos jūros, deja, bet ji pasmerkia mūsų žvejus tiesiog likti be žuvies, likti be darbų, pajamų, dėl to be galo svarbu užtikrinti, kad ekologinė būklė Baltijos jūroje gerėtų (...) Situacija yra tokia, kad nėra tų kvotų daugiau ir situacija tik blogėja, dėl to mes privalome priiminėti atsakingus sprendimus, kurie užtikrintų, kad ilgalaikėje perspektyvoje tos kvotos atsistato“, – kalbėjo V. Sinkevičius.

Susitikimą su žvejais jis apibūdino kaip „konstruktyvų“: „Konstruktyviai praėjo ir aš, aišku, esu jiems dėkingas, kad jie prisijungė prie mūsų konferencijos atkreipdami dėmesį, kad būtent ši konferencija, šis ministrų susitikimas yra pirmiausiai sprendžianti jų likimus“.

Lietuvos žvejų atstovas A. Aušra sako, kad įsigaliojus siūlymams dauguma Lietuvos priekrantės žvejų būtų priversti nutraukti veiklą: „Mažos įmonės visai sustos, priekrantės žvejyba visiškai dings, o atviroje jūroje mes dar laikysimės“.

„Baltijos žvejo“ vadovas taip pat atkreipė dėmesį, kad didelė dalis Baltijos jūroje sugaunamų strimelių ir šprotų perka Ukraina, kuri taip pat nukentėtų nuo kvotų mažinimo.

„Didžioji masė produkcijos eina Ukrainai šiandien, Ukraina maitinama yra sūdyta strimele, konservuotais šprotais. Tai šalis, kuri tradiciškai perka šią produkciją“, – sakė A. Aušra.

Pikete Palangoje dalyvavo apie 30 žvejų.

Konferencijoje „Our Baltic Conference“ V. Sinkevičius ir Danijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Suomijos, Švedijos ir Vokietijos ministrai aptaria, kas pasiekta nuo pirmosios 2020 metais įvykusios konferencijos ir ką dar reikia nuveikti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

natalija

natalija portretas
Žmonės negaudys eis pirkti i maximas balose užaugintas ne už dyka kaimietukas pasitarnauja stambiems

Itarus

Itarus portretas
Ko ten sedi, gal ne Lietuva atstovauji? Prirenka visokiu…

tai

tai portretas
Jam soliteris galvoje...realiai , tiesiog konjunktūrinis - biurokratinis berniukas, tokie prie bet kokios valdžios reikalingi.
VISI KOMENTARAI 20

Galerijos

  • Savaitgalis po burėmis – Klaipėdoje prasideda „The Tall Ships Races“
    Savaitgalis po burėmis – Klaipėdoje prasideda „The Tall Ships Races“

    Sveikindama didžiausius pasaulio burlaivius, Klaipėda jau šiandien iškilmingai pakels „The Tall Ships Races“ vėliavą. Starto uosto titulu šį kartą apdovanota Klaipėda net tris dienas visus norinčius kvies lankyti laiv...

  • KIC ir savivaldybė pasirašė sutartį dėl Klaipėdos pašto rekonstrukcijos
    KIC ir savivaldybė pasirašė sutartį dėl Klaipėdos pašto rekonstrukcijos

    Kultūros infrastruktūros centro (KIC) ir Klaipėdos miesto savivaldybės vadovai pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl buvusio Klaipėdos pašto komplekso rekonstrukcijos, ketvirtadienį pranešė Kultūros ministerija. ...

    1
  • Praėjo trys mėnesiai: kaip mums sekasi rūšiuoti maistą?
    Praėjo trys mėnesiai: kaip mums sekasi rūšiuoti maistą?

    Daugiau kaip 200 tonų maisto atliekų per tris mėnesius – tiek surinkta iš Klaipėdos miesto ir Neringos savivaldybių. Tai daug ar mažai? Ar išrūšiuotų maisto likučių kokybė tinka perdirbėjams ir kur iškeliauja Dumpi...

    5
  • Keiksnoja naujai įrengtą žiedinę sankryžą: atsirado nešvankus piešinys kelininkams
    Keiksnoja naujai įrengtą žiedinę sankryžą: atsirado nešvankus piešinys kelininkams

    Slengių ir Gindulių kaimų gyventojai keiksnoja naujai įrengtą žiedinę sankryžą. Vos tik ją atidarė, automobilių eilė nutįso iki Liepų gatvės Klaipėdoje. ...

    13
  • Per šventes Klaipėdoje – inspektorių patikrinimai
    Per šventes Klaipėdoje – inspektorių patikrinimai

    Beveik kiekvieną vasaros savaitgalį uostamiestyje vykstant renginiams, tikrinami lauko palapinėse prekiaujantys pardavėjai. Labiausiai atsižvelgiama į tai, ar yra maisto produktų laikymo sąlygų, personalo higienos ir kitų pažeidimų. Apie patikrinim...

  • Laivų regatoje – burlaiviai ir linksmybės
    Laivų regatoje – burlaiviai ir linksmybės

    Pirmą kartą istorijoje Klaipėda tapo lenktynių starto uostu birželio 27-ąją prasidėjusioje laivų regatoje „The Tall Ships Races 2024“. Jūrinę kultūrą puoselėjančio renginio metu uostamiestyje iki pat sekmadienio viešės 41 bur...

  • Uostamiestyje įrengia kiemų ir takų apšvietimą
    Uostamiestyje įrengia kiemų ir takų apšvietimą

    Klaipėdoje spartės daugiabučių kiemų ir viešųjų erdvių apšvietimo įrengimo darbai. Nuo šiol projektavimu ir įrengimo darbais rūpinsis savivaldybės įmonė. Skaičiuojama, kad tai leis sutaupyti ženklias sumas. ...

  • Medikai primena: plaukite rankas
    Medikai primena: plaukite rankas

    Karštis, vaisiai, uogos, daržovės, neplautos rankos, aukšta temperatūra, vėmimas, viduriavimas. Šis birželis, pasak infekcines ligas gydančių medikų, beveik nesiskiria nuo ankstesniųjų. ...

    1
  • Klaipėdoje – Vaikų globos savaitė
    Klaipėdoje – Vaikų globos savaitė

    Visą šią savaitę Atgimimo aikštę puošia daugybė žuvėdrų. Taip birželio 25–29 d. minima Vaikų globos savaitė, kurią organizuoja globos centrus vienijantis tinklas „Vaikai yra vaikai“ kartu su Valstybės vaiko t...

  • Kaip vadinti S. Nėries gatvę?
    Kaip vadinti S. Nėries gatvę?

    Jau netrukus turėtų paaiškėti, kada bus paskelbta gyventojų apklausa dėl Salomėjos Nėries gatvės pavadinimo pakeitimo Klaipėdoje. Vienas variantų – gatvei sugrąžinti istorinį Stoties gatvės pavadinimą. ...

    60
Daugiau straipsnių