- Virginija Spurytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje tikriausiai sunku būtų rasti žmogų, kuris nė karto nesilankė Palangoje – didžiausiame ir populiariausiame šalies kurorte. Ir nors daugeliui Palanga asocijuojasi su jūra ir paplūdimiais, joje gausu lankytinų objektų, menančių gilią kurorto istoriją, nukeliančių net į pagonybės laikus. Į ekskursiją po kurortą kviečia Palangos turizmo informacijos centras.
Lietuvoje tikriausiai sunku būtų rasti žmogų, kuris nė karto nesilankė Palangoje – didžiausiame ir populiariausiame šalies kurorte. Ir nors daugeliui Palanga asocijuojasi su jūra ir paplūdimiais, joje gausu lankytinų objektų, menančių gilią kurorto istoriją, nukeliančių net į pagonybės laikus. Į ekskursiją po kurortą kviečia Palangos turizmo informacijos centras.
Birutės parkas
Vienas iš gražiausių, turtingiausių, geriausiai tvarkomų parkų Lietuvoje. Parkas įkurtas Birutės miško teritorijoje, todėl ilgą laiką vietiniai gyventojai jį vadina Birutės parku. Jis užima apie 101,3 ha plotą, iš jų medynai – 60 ha, pievos – 24,5 ha, gėlynai – 0,5 ha, vandens telkiniai – 1,16 ha. Palangos Birutės parko teritorijoje yra 8 įvairios paskirties pastatai, 7 skulptūros, daug mažosios architektūros formų, įrengta laistymo sistema, veikia dekoratyvinis apšvietimas. Parkas įkurtas grafo Felikso Tiškevičiaus rūpesčiu 1895-1898 metais Šventojo Birutės miško teritorijoje. Simboline parko įkūrimo data laikomi 1897-ieji metai. Parko plano projekto autorius – garsus prancūzas architektas Eduardas Fransua Andrė, kuris kartu su sūnumi Renė Eduardu Andrė kelias vasaras praleido Palangoje ir vadovavo parko įkūrimo darbams. Šio parko kultūrinę vertę ir meninę sėkmę nulėmė ne vien E.F.Andrė talentas, bet ir parkui parinktos vietos gamtinis ir istorinis unikalumas bei panaudotų parko kūrybinių komponentų gausa ir įtaigumas. Ant vieno iš nedaugelio parko teritorijoje esančių pakilumų, 1897 m. grafai Tiškevičiai pasistatė neorenesansinio stiliaus rūmus. Centrinėje parko dalyje, didžiojo parterio (priešais Tiškevičių rūmus) pradžioje stovi „Laiminančio Kristaus“ skulptūra. Ji grafo F.Tiškevičiaus užsakymu buvo atvežta į Palangą iš Paryžiaus, tačiau 1948 m. miestas skulptūros neteko – ji sovietinės valdžios nurodymu buvo sunaikinta. Lietuvos atgimimo metais palangiškiai kreipėsi į skulptorių Stasį Žirgulį, kuris atkūrė šią skulptūrą pagal išlikusias nuotraukas ir kai kurias per daugelį metų išsaugotas detales. Atstatyta skulptūra buvo pastatyta senojoje vietoje ir pašventinta 1993 m. birželio 14 d.
Gintaro muziejus
Jis įkurtas 1963 m. rugpjūčio 3 d. buvusiuose grafo Felikso Tiškevičiaus rūmuose parko centre. 15-oje salių galima susipažinti su gintaro susidarymu, prekybos keliais, gavyba, apdirbimu. Vargu, ar kuris kitas muziejus pasaulyje turi tokią turtingą gintaro inkliuzų, unikumų kolekciją. Muziejuje galima pamatyti apie 4,5 tūkst. eksponatų.
Birutės kalnas
Kalnas, arba kopa, yra šiaurinėje Gintaro muziejaus parko dalyje. Tai reliktinė kopa, kaip aukščiausia Palangos pajūrio kopa, jau nuo XVII a. pažymėta visuose stambesniuose žemėlapiuose. Birutės kalno pavadinimas siejamas su romantiška legenda apie šventą ugnį kūrenusią vaidilutę Birutę, kunigaikščio Kęstučio žmoną ir Vytauto motiną. Archeologai 1989 m. kasinėdami Birutės kalną rado pagoniškos šventyklos ir paleoastronominės observatorijos, kurios egzistavo Birutės kalno viršūnėje XIV – XV a., liekanas. 1869 m. pastatyta koplyčia pagal architekto K.Majerio projektą. 1976 m. šioje koplyčioje buvo įrengti vitražai (autorius L.Pocius).
Jūros tiltas
XIX a. pabaigoje poilsiautojai, norėdami atvykti į Palangą patirdavo ganėtinai daug vargo. Atvykę į Liepoją ar Klaipėdą, į Palangą turėdavo keliauti arkliais. Tada grafai Tiškevičiai ir sumanė statyti prieplauką laivams. 1884 – 1888 metais buvo statoma prieplauka, prekybinis – keleivinis laivas „Phoenix“ iš Liepojos veždavo poilsiautojus, prekes, maistą. Tačiau po audrų prieplauka buvo užnešama smėliu ir po kelerių metų laivybai netiko. Nuo 1892 metais tiltas tapo mėgstama pasivaikščiojimų vieta. Laikas, jūros bangos ir vėjas niokojo šį statinį. 1998 metais pastatytas naujas tiltas, kurio ilgis – 470 m.
J.Basanavičiaus gatvė
Tai centrinė miesto gatvė. Anksčiau ji buvo vadinama Tiškevičiaus gatve ar bulvaru. 1923 m. vasarą Palangą aplankė dr. Jonas Basanavičius. Pagerbdami tautos patriarchą, palangiškiai Tiškevičiaus bulvarą pavadino J. Basanavičiaus vardu. Kiekvienas poilsiautojas ne kartą praeina šia gatve, nes čia daug kavinių, įvairių pramogų, tai pagrindinė gatvė vedanti jūros tilto link.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Absurdas gimnazijoje: vienuoliktokų skaičiaus riba sukėlė sumaištį6
Išskirtinė ir absurdiška situacija dėl 21 vienuoliktoko ribos susidarė Šilutės rajono Vainuto gimnazijoje. Vietos valdžiai leidus formuoti trylikos gimnazistų klasę, Vyriausybės atstovai tokio sprendimo teisėtumu suabejojo, prasid...
-
Stintų šventė jau ne už kalnų: pramogautojų laukia daugiau atrakcijų
Iki garsiosios šventės „Palangos stinta“ liko mažiau nei mėnuo, todėl kurorte intensyviai vyksta pasiruošimo darbai. „Baigiame dėlioti paskutinius šventinės programos akcentus: viešojo maitinimo įstaigos der...
-
Šauktinių tarnyboje – naujovės
Po keliolikos metų pertraukos šauktiniai tarnybą galės rinktis atlikti kariniuose laivuose, pirmadienį skelbia Karinės jūrų pajėgos. ...
-
Sausio 13-osios minėjimas Klaipėdoje: neužmirškime savo didvyrių
Sekmadienį, sausio 12-ąją, klaipėdiečiai tradiciškai ir jautriai paminėjo Laisvės gynėjų dieną – susirinkusieji prie Sąjūdžio būstinės ir Klaipėdos savivaldybės tylos minute pagerbė 14 žuvusiųjų už laisvą Lietuvą, taip pat ...
-
Kuršių marios užliejo Juodkrantę: sureagavo ir meras3
Šeštadienio rytą Kuršių marios užliejo Juodkrantę. Neringos meras Darius Jasaitis teigia, kad tokios situacijos dar nėra matęs, nors Neringoje gyvena jau 50 metų. ...
-
Prie prekybos centro – naujovės
Minijos baldų centras žada apmokestinti automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Dubysos gatvėje. Vis dėlto dvi valandas pirkėjai galės savo automobilius statyti nemokamai. ...
-
Bibliotekoje – švedų kalbos mokymai
Kol kas tik trys klaipėdiečiai Klaipėdos savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos „Kauno atžalyno“ padalinyje pradėjo mokytis švedų kalbos. Šią savaitę startavusių mokymų metu susirinkusieji pradėjo pažin...
-
Viduržiemis primins pavasarį
Pasak sinoptikų, kol kas žiemos nesijaučia. Kažkiek atvėsta ir vėl užplūsta šiltesnė oro masė. Šį savaitgalį ir kitą savaitę Klaipėdoje ir pajūryje vyraus labiau pavasarį, o ne viduržiemį primenantys orai. ...
-
Laisvės gynėjams pagerbti – renginiai2
Šis sekmadienis Klaipėdoje bus skirtas Laisvės gynėjų dienai paminėti, vyks ne tik tradiciniai, bet ir nauji renginiai, taip pat teatralizuota inscenizacija, kurios metu dainomis, šokiais ir net drabužiais bus siekiama perteikti to meto atm...
-
Ant atnaujinto fasado – grafičiai: į ką kreiptis dėl terlionių pašalinimo?1
Klaipėdoje Šilutės pl. 34 ir 36 daugiabučių namų fasadai neseniai išterlioti grafičiais. Kaltininkai kol kas nerasti, tačiau gyventojams dėl terlionių pašalinimo siūloma kreiptis į namo administratorių ir policiją – es...