Simbolikos chaosas

Jei ir yra kažkokių su vandeniu, jūra susijusių jūrinių akcentų, jie tarsi nuskęsta miesto erdvėse arba neišryškėja, nes įžvelgti juose tiesiogiai jūrinius ženklus yra sunku.

Taip yra todėl, kad vienintelis Lietuvos uostamiestis neturi nei jūrinės alėjos, nei jūrinių akcentų parko ar kažkokios kitos platesnės jūrinės kultūros erdvės.

Klaipėdoje pastebimas mažosios architektūros simbolikos chaosas. Jis suformuotas dėl laisvos tvarkos, kai kas nori ateina į savivaldybę, siūlo savo idėjas ir, jei jos patiko kažkokiai klaipėdiečių grupei, yra laisvai „paleidžiamos“.

Tačiau labiausiai nuskambėjo istorija, kai Uosto direkcijai dėl neva žemo meninio lygio Klaipėdoje neleista pastatyti paminklo pirmajam uosto kapitonui Liudvikui Stulpinui ir jau pagaminta skulptūra papuošė Telšius.

Nenuostabu, kad vienas iš mėgstamiausių turistų fotografavimosi objektų yra ne kokia nors patraukliai pateikta istorinė Klaipėdos vieta, o Vaiduoklis prie pasukamojo tiltelio. Vasarą matydami prie jo eiles Pilies uosto buriuotojai ir laivų savininkai stebisi tokiu lėkštu Klaipėdos pristatymu turistams.

Norėtųsi jūrinės erdvės

Jūrinės kultūros koordinacinė taryba yra parengusi Klaipėdos ir Lietuvos istorijai svarbių jūrinių asmenybių sąrašą. Jį prieš kelerius metus patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės įvaizdžio formavimo grupėje, tačiau sąrašas jau lyg ir pamirštas.

Klaipėdoje Atgimimo aikštėje vietoj formuojamų kažkokių neaiškių mėnulio erdvių galėtų būti jūrinės erdvės.

Jūrinės kultūros koordinacinėje taryboje buvo diskutuojama apie jūrinius akcentus ir jų vietas Klaipėdoje. Yra svarbiausių – jūrinių asmenybių sąrašas. Kur Klaipėdoje galėtų būti vieta, įamžinti Klaipėdos miesto jūrines istorines asmenybes? Ir kokia forma tai turėtų būti padaryta?

Anksčiau buvo minėta, kad Smiltynėje nuo Senosios perkėlos iki Jūrų muziejaus galėtų būti įrengta jūrinių asmenybių alėja.

Lietuvos jūrų muziejaus direktoriaus pavaduotojas Romas Adomavičius mano, kad tokia alėja turėtų ir pliusų, ir minusų. Ji nebūtų labai pastebima. Anot R. Adomavičiaus, norėtųsi, kad pačiame mieste arčiau vandens būtų daugiau jūrinių akcentų.

Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotojas Edvinas Ubis siūlė, kad Klaipėdoje Atgimimo aikštėje vietoj formuojamų kažkokių neaiškių mėnulio erdvių galėtų būti jūrinės erdvės. Arba rekonstruojamame Dangės skvere vietoj laiko juostų galėtų būti formuojami ir kažkokie jūriniai akcentai.

E. Ubis / Redakcijos archyvo nuotr.

Jo nuomone, Klaipėdoje jūrinė tematika turėtų būti išskiriama kaip prioritetinė. Jei Klaipėdoje atsirastų bent viena jūrinė erdvė uostamiesčiui jau būtų didžiulė pažanga.

Yra vietų Klaipėdoje

Klaipėdos miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Eglė Deltuvaitė teigė, kad sąraše esančių asmenybių pavardės galėtų būti suteikiamos naujoms Klaipėdos gatvėms. Žinomų asmenybių vardais galėtų būti pavadintos ir naujos krantinės, kurias miestas rengiasi perimti iš uosto. Jūrinių asmenybių įamžinimas, turintis ir pažintinę prasmę, galėtų vykti mokyklose.

Juodkrantėje turistai fotografuojasi prie skulptūrėlių, o kur fotografuotis Klaipėdoje – ar prie Vaiduoklio?

Visuomeninės organizacijos „Žalia banga“ pirmininkė Dalia Žukienė mano, kad jūrinės asmenybės plačiau galėtų būti pristatomos ir Klaipėdos universitete, ypač Jūrų tyrimo institute.

Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos nares Genutės Kalvaitienės nuomone, puiki vieta jūrinėms asmenybėms įamžinti būtų Smiltynėje šalia „Albatroso“, nes ten jau yra susiformavusios jūrininkų pagerbimo tradicijos. Tačiau, anot jos, jūriniams akcentams turėtų būti išnaudojamos erdvės ir prie kruizinių laivų terminalo, o ateityje ir „Memelio miesto“ teritorijoje.

Neįtikėtina: „Juodasis vaiduoklis“ yra laikoma vienu iš patraukliausių Klaipėdos skulptūrų. / Vidmanto Matučio nuotr.

Klaipėdos mažųjų laivų savininkų asociacijos „Pajūrio laivai“ prezidentas Algirdas Valentinas daugiau jūrinių akcentų norėtų abipus Dangės upės. Čia galėtų atsirasti ir laivų paminklai, ir istorinį Dangės uostą, kvartalus, senuosius krovos sandėlius aplink jį primenantys maketai.

A. Valentinas / Redakcijos archyvo nuotr.

A. Valentinas kvietė Klaipėdos savivaldybės valdininkus nuvykti į Juodkrantę ir pasižiūrėti, kaip ten, palei Kuršių marias surengus menininkų stovyklas, jų sukurtomis skulptūrėlėmis buvo įamžinta šios žvejų gyvenvietės istorija. „Juodkrantėje sustoja turistų autobusai, žmonės fotografuojasi prie skulptūrėlių. O kur fotografuotis Klaipėdoje. Ar prie Vaiduoklio?“ – klausė A. Valentinas.

Norvegijos pavyzdžiai įkvepia

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyriaus vyriausiasis specialistas Laisvūnas Kavaliauskas teigė, kad kalbant apie jūrinius akcentus Klaipėdoje norėtųsi mažiau konservatyvumo.

Jūrinių akcentų galėtų būti ne tik prie vandens, bet ir gyvenamosiose zonose, kad ir pietinėje miesto dalyje.

Jo nuomone, Klaipėdoje reikėtų daugiau jūrinės dvasios viešosiose erdvėse. Jis prisiminė nuostabią krantinę Osle, kur seni pastatai organiškai susilieja su naujais išsaugant senąją jūrinę dvasią. Prie jų fantastiškai atrodantis įkomponuotas kokių trijų metrų aukščio šiuolaikinio laivo sraigtas. Arba kitas kvartaliukas, kur nedidelėje erdvėje iš plytelių imituojant bangeles sudėliotas jūros dugnas su metrinėmis kriauklėmis, tarsi išnyrančiomis iš smėlio.

Arba Norvegijos Kristiansandas, kur muzikinis teatras prie vandens yra bangos formos, kaip ir paviljonai kitose miesto vietose. Nustebina ir dviračių parkavimo vietos su nikeliuotais laivelių formos jų laikikliais.

„Kodėl Klaipėdoje nėra ieškoma jūrinių formų puošiant miestą, įrengiant vaikų žaidimo aikšteles? Jūrinių akcentų galėtų būti ne tik prie vandens, bet ir gyvenamosiose zonose, kad ir pietinėje Klaipėdos miesto dalyje“, – pastebėjo L. Kavaliauskas.

L. Kavaliauskas / Redakcijos archyvo nuotr.

Vieną jūrinį akcentą Klaipėdoje rengiasi įgyvendinti Klaipėdos irklavimo centras. Jo direktorius Liudvikas Mileška teigė, kad nuo 1923 m. veikiančioje senojoje irklavimo bazėje numatoma įkurti marinistinį centrą, kur būtų ir pramoginio irklavimo, ir jūrinio paveldo akcentų, susibūrimo vieta, kur vyktų įvairūs renginiai.