Viena uostamiesčio namų bendrija keliasdešimt metų nuomojo patalpas, kurios gali priklausyti ne jai, o valstybei. Patalpų, kuriose anksčiau veikė maisto parduotuvė, nuosavybė nėra įregistruota, o rebusą, kam iš tikro jos priklauso, gali išnarplioti tik teismas.

Padidino nuomos mokestį

Klaipėdietis Darius Bekėža Baltijos prospekto 29 name esančias patalpas iš pastato bendrijos „Jubiliejus“ išsinuomojo prieš 12 metų. Vyras čia atidarė maisto prekių parduotuvę.

Pasak D.Bekėžos, jam nekilo jokių įtarimų, kad gali būti kažkas ne taip.

„Buvo pasirašyta nuomos sutartis, išrašomos sąskaitos. Viskas atrodė teisėta“, – teigė vyras.

Verslininkui dėl patalpų rūpesčių nekilo iki praėjusių metų vasario, kai pasibaigė nuomos sutartis. Anot D.Bekėžos, tada naujai išrinktas bendrijos pirmininkas nusprendė vienašališkai padidinti nuomos kainą.

„Anksčiau mokėjau 7–8 litus už kvadratinį metrą, o pirmininkas norėjo, kad mokėčiau po 12–15. Pasipiktinau ir domėjausi, kodėl mokestis taip išaugo. Matyt, patalpos buvo pažadėtos kitam žmogui, dar nežinant, ar aš dirbsiu“, – pasakojo vyras.

Verslininko teigimu, jam teko uždaryti parduotuvę, nes nebuvo pratęsta nuomos sutartis, ir paprašyta ištuštinti patalpas.

Tarp dangaus ir žemės

Uždaręs parduotuvę, klaipėdietis ėmė domėtis patalpomis. Iš Registrų centro gauta pažyma nustebino. Paaiškėjo, kad patalpos niekam nepriklauso – daiktinės teisės į jas Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos.

„Tos patalpos kabo tarp dangaus ir žemės. Jos bendrijai nepriklauso. Vadinasi, ši apskritai neturėjo teisės nuomoti patalpų“, – stebėjosi verslininkas.

D.Bekėža raštu kreipėsi ir į kitas institucijas. Tarp jų – ir Valstybinę mokesčių inspekciją, Klaipėdos savivaldybę. Pastarosios jis prašė leisti privatizuoti patalpas.

Klaipėdos savivaldybė atsakė, kad minėtos patalpos jai nuosavybės ar pasitikėjimo teise nepriklauso. Merija neturi ir duomenų, kas yra minėtų patalpų savininkas.

Verslininkui buvo nurodyta apie turtą, kuris neturi savininkų, pranešti Valstybinei mokesčių inspekcijai, kuri turėtų pradėti šio turto apskaitymo ir priėmimo procedūras.

Valstybinė mokesčių inspekcija nurodė, jog darytina išvada, kad patalpų savininkas yra valstybė, o jų valdytoja – savivaldybė.

„Per 11 metų bendrijai sumokėjau per 97 tūkst. litų. Ar šiuo atveju nėra padarytas nuostolis valstybei?“ – svarstė klaipėdietis.

Spyna duryse – kita

Anot D.Bekėžos, nors nuo pirmojo kreipimosi į savivaldybę praėjo daugiau nei metai, niekas nepasikeitė. Patalpose, kurias jis nuomojo, ir toliau šeimininkauja bendrija.

„Susidaro įspūdis, kad patalpos savivaldybei nereikalingos“, – tvirtino verslininkas.

Todėl D.Bekėža savo daiktų iš jų neiškraustė. Nemokėjo ir nuomos mokesčio.

„Nežinau, kam turiu mokėti, nes neaišku, kas yra savininkas. Laukiu, kol tai išsispręs. Kai ateis šeimininkas su dokumentais, tuomet išsikraustysiu“, – teigė vyras.

Tačiau, anot D.Bekėžos, buvo sulaukta netikėtų veiksmų. Prieš kelias savaites bendrijos pirmininkas esą išlaužė patalpų spyną ir ją pakeitė. Klaipėdietis skundėsi, kad dabar negali pasiimti savo daiktų.

Pasak verslininko, viduje yra likusios lentynos, šaldytuvai. Buvo ir pinigų, dokumentų.

„Kreipiausi į policiją, bet ši man pasiūlė kreiptis į teismą. Nors mano daiktai viduje, negaliu įeiti į patalpas, nes nesu šių savininkas. Bendrijos pirmininkas manęs į vidų neįleidžia, jo telefonas išjungtas“, – pasakojo verslininkas.

Daiktų neima pats?

Daugiabučių namų savininkų bendrijos „Jubiliejus“ pirmininkas Jonas Rakickas tvirtino, jog bendrija minėtas patalpas nuomoja 40 metų. Pasak vadovo, jos buvo nuomojamos D.Bekėžos įmonei daugiau nei vienuolika metų.

„Kai tapau pirmininku, sutarties su juo nepratęsiau. Pats D.Bekėža nenorėjo“, – tvirtino jis.

J.Rakickas pasakojo, kad D.Bekėžai verslas nelabai sekėsi. Jis pradėjo nebemokėti nuomos. Pasak pirmininko, verslininkas išnuomoti patalpas siūlė kitai įmonei.

„Jis atvedė kitus nuomininkus. Tada atsirado dar vieni, norintys išsinuomoti. Kai prasideda konkurencija, kyla kaina. Man visi nuomininkai geri, ypač mokantys pinigus. Pirmenybė išsinuomoti patalpas buvo suteikta D.Bekėžos įmonei, bet po pusmečio ji bankrutavo“, – neslėpė pirmininkas.

J.Rakickas neneigė, kad pakeitė patalpų durų spyną. Pasak pirmininko, tokių veiksmų prireikė imtis, nes šiose patalpose yra bendrijos vandens skaitikliai, kurių duomenis reikia deklaruoti.

„Reikėjo patekti į patalpas, o raktų D.Bekėža mums negrąžino. Kreipėmės į bankroto administratorių, prašydami patvirtinti, ar patalpose yra įmonės turto. Šis nurodė, kad visas pagrindinis turtas išsivežtas. Matyt, likusio nelaikė vertingu. Tad išsikviečiau antstolį ir įėjau į patalpas“, – pasakojo pirmininkas.

Bendrijos vadovas pabrėžė, kad D.Bekėža bet kada gali atvažiuoti ir pasiimti savo daiktus: „Jis pats neima. Žino, kur gyvenu, mano telefoną. Aš nežinau, kur jis gyvena, kad galėčiau susirasti“.

Įregistruoti – per 100 metų

J.Rakickas tvirtino, jog nėra prievolės nedelsiant registruoti patalpų nuosavybės, tai padaryti privaloma per 100 metų nuo pasato pastatymo. Pasak pirmininko, tai patvirtino ir Registrų centras.

„20 metų pragyvenome, taip niekas į kalėjimą ir nepasodino. Toliau 60 metų galime neregistruoti. Tokios prievolės nėra“, – tvirtino pirmininkas.

Anot J.Rakicko, nuomojamos patalpos yra bendro naudojimo, kaip ir koridorius, kuris taip pat yra neregistruota patalpa.

„Jų dokumentų negaliu parodyti. Šias patalpas turime nuo namo pastatymo. Aš esu administratorius. Įgaliotas asmuo tvarkyti bendrijos reikalus. Tą ir darau. Galiu jums ir Lietuvos valstybę išnuomoti, jei žmonės man suteiktų įgaliojimą, nors valstybė ir ne mano“, – pabrėžė pirmininkas.

Pasak J.Rakicko, nėra draudžiama išnuomoti bendro naudojimo patalpų, nors tai būtų ir koridorius.

„Gyvenimas yra įvairesnis, nei apibrėžia įstatymai. Manau, kad turėjau teisę nuomoti patalpas. Jei aš turėčiau nesantuokinių, niekur neregistruotų vaikų, ar jus tai domintų? D.Bekėžos tos patalpos neliečia. Lai jis užsiima verslu, o ne imasi vykdyti teisingumą“, – dėstė pirmininkas.

J.Rakickas tvirtino, jog turi savivaldybės raštą, kuriame teigiama, kad savivaldybė minėtų patalpų nevaldo. Taip pat ji nurodo, kad patalpos gali priklausyti valstybei.

„Savivaldybė nepasakė, kad patalpos yra valstybės. Ji tik nurodė, kad gali būti. Tačiau neparašė, kokios valstybės. Gal Vokietijos?“ – svarstė pirmininkas.

Viską išspręstų teismas

Klaipėdos savivaldybės Turto skyriaus vedėja Genovaitė Paulikienė aiškino, kad Baltijos prospekto 29 namas buvo statytas kooperatyvo „Jubiliejus“. Valstybinė komisija pastatą priėmė su visomis patalpomis.

Pasak G.Paulikienės, pernai bendrija „Jubiliejus“ kreipėsi į Klaipėdos registrų centrą dėl patalpų teisinės registracijos, tačiau prašymas buvo atmestas.

G.Paulikienės teigimu, sprendimą bendrija apskundė Centriniam registratoriui. Šis atmetė skundą ir patalpų neįregistravo.

„Manau, kad šį klausimą galėtų išspręsti tik teismas. Bendrija žadėjo į jį kreiptis. Jei nuspręs, kad patalpos yra savivaldybės, mes jas įregistruosime. Tokius rebusus gali išspręsti tik teismas“, – pabrėžė vedėja.

J.Rakickas teigė, jog bendrija dar nėra apsisprendusi, ar skųs sprendimą.

„Nėra prievolės registruoti patalpų nuosavybės“, – teigė pirmininkas.

Įteisinti nuosavybę sudėtinga

Prie Baltijos prospekto 29 namo prijungtame 27 name taip pat yra nuomojamos patalpos.

Pasak pastarąjį prižiūrinčios bendrijos „Svajonė“ buvusio pirmininko Dmitrijaus Parfionovo, jos yra įteisintos kaip bendrijos nuosavybė.

„Pas mus viskas sutvarkyta iki galo. Yra visi dokumentai, kad patalpos priklauso bendrijai. Tą padarėme nuo namo pastatymo praėjus keleriems metams, kai atsirado norinčiųjų išsinuomoti. Patalpos įregistruotos kaip skirtos parduotuvei“, – pasakojo D.Parfionovas.

Buvęs bendrijos pirmininkas neslėpė, kad buvo daug vargo norint įregistruoti patalpas.

„Viską žinau, nes pats tvarkiau dokumentus“, – tvirtino D.Parfionovas.