Kodėl dievybės?

Kam Dovilams baltų dievybės?

To dienraštis paklausė Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto dekano, etnologo, habilituoto humanitarinių mokslų daktaro Rimanto Balsio.

"O kodėl gi ne? Tai yra visos mūsų kultūros pamatai, substratas. Tik gėrėtis galima tokiomis iniciatyvomis. Lietuviai savo substracinį sluoksnį labai menkai išmano. Tai toks gilus šulinys, kuriame erdvės užtektų visoms fantazijoms. Jei neišmanai tautos senosios religijos ir mitologijos, visos pasaulėjautos, negali suvokti ir kai kurių kultūros reiškinių, ir tekstų. Dėl to ir reikia grįžti prie ištakų", – apie doviliškių idėją atsiliepė R. Balsys.

Parką, kurio nori bendruomenė, siūloma pavadinti "Metų tėkmės ratu Doviluose".

Prie pat Klaipėdos esantis miestelis įsikūręs kelių sandūroje, istoriškai tai buvo pasienio miestelis, su liuteronišku tikėjimu ir kultūra. Jame sovietmetis sugriovė viską – ne tik likimus, bet ir visa tai, kas buvo gražu – dvarus, parkus. Net ir smukles.

"Miestelyje buvo trys karčiamos, iki Dovilų ėjo geležinkelio linija, vadinamuoju siauruku ponios iš Klaipėdos atvykdavo čia išgerti "kafijos", o ponai į Dovilus traukiniu atvykdavo su svetimomis poniomis, saviškes palikdami uostamiestyje. Dovilai buvo itin lankomi, kuo negalime pasigirti šiais laikais", – pasakojo Dovilų etninės kultūros centro Meno skyriaus vadovas Jonas Tilvikas.

Istorija: Dovilų miestelis turi gilią istoriją, tačiau sovietmetis sunaikino buvusį grožį. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Kapinyne – mįslingas radinys

Yra žinoma legenda, kad galbūt Dovilų miestelio pavadinimas galėjo kilti iš kunigaikščio Dovilano vardo.

"Aš spėju, kad tai devyniolikto amžiaus romantizmo laikotarpyje sukurtas padavimas. Nors aš pats skeptiškai žiūriu į tą padavimą, tačiau netoli Dovilų, Baičiuose, įvyko tam tikra sensacija. Archeologams tyrinėjant vieną kapų, jame rasti vyro palaikai. Šis vyras buvo labai turtingas, mažų mažiausiai kunigaikštis. Jo apsiausto vilna buvo tokio plonumo, kad medžiaga veikiausiai buvo atvežta iš Romos", – pasakojo J. Tilvikas.

Vyras buvo palaidotas su dviem arkliais.

"Vieno arklio dantys yra kaip šiuolaikinio arklio. Tai reiškia, kad tai nebuvo žemaitukas, o brangus ristūnas. Kape rastas žiedas, kuris visame Baltijos regione reiškė tam tikrą statusą. Pavyzdžiui, nuplaukus į bet kurią Skandinavijos šalį, nepažįstamiems buvo aiškus atvykėlio statusas pagal mūvėtą žiedą. O gal tai ir buvo Dovilų kunigaikščio palaikai?" – stebėjosi J. Tilvikas.

Dovilų etninės kultūros centro Meno skyriaus vadovas priminė, kad miestelis turi nemenką istoriją.

"Čia gyveno Kuršių gentys. Tai net gal susiję su laikais iki penktojo amžiaus. Kaip mes galime atsitraukti nuo šios kultūros? Ir mes šiuo metu kuriame savo gentis, kurios nėra vien tik kraujo ryšys. Kas mus paverčia savais? Ir kas mus skiria nuo prašalaičių. Daugelis mūsų nebeturi ryšio su savo tėvų kaimu, kur jie užaugo. Mes ten nesijaučiame savi. Bet čia Mažosios Lietuvos žmonės sugebėjo įtraukti daugybę atvykėlių ir jie čia įleido tokias šaknis, kad jų jau nebenutrauks niekas", – kalbėjo J. Tilvikas.

Simbolis: Dovilano žvaigždės skulptūra miestelyje pastatyta 2018 m. Legenda byloja, kad Dovilų pavadinimas galėjo kilti iš Dovilano kunigaikščio, kurio pilis čia stovėjo, vardo. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Bendruomenė auga

Šiuose J. Tilviko žodžiuose yra daug tiesos – auga ne tik pats Dovilų miestelis, čia namus statosi ir kuriasi atvykėliai iš Klaipėdos, Dzūkijos, Šiaurės Lietuvos.

Šalia Dovilų esantis Kulių kaimas baigia privačių namų kvartalais sujungti Dovilus su Gargždais. Čia gyventojų skaičius per trejus metus išaugo keliais šimtais.

O ir patys gargždiškiai vasaromis mielai leidžia laiką prie Dovilų karjerų.

"Tam ir sugalvojome projektą, kuriuo konkuruosime su kitų bendruomenių idėjomis dėl lėšų skyrimo. Projektą sudaro dvi dalys. Kadangi rajone trūksta rekreacinių zonų, pastaraisiais metais daug dėmesio buvo skirta Dovilų karjerų pakrančių sutvarkymui. Atsirado pliažai, lieptas, karjero pakrantė nuo šiol apšviesta, įrengtas dviračių ir pėsčiųjų takas. Sumanėme įrengti pontoninį lieptą mažamečių maudyklai, kad nekiltų grėsmė patiems mažiesiems", – sumanymais dalijosi Dovilų seniūnė Nijolė Ilginienė.

Idėjos: N. Ilginienė ir J. Tilvikas puoselėja mintį, kad miestelyje vertėtų atkurti istorinę kavinukę, kurioje porceliano puodeliuose lankytojai būtų vaišinami kava. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Suburianti vieta

Tuo pačiu projektu pristatoma dar įdomesnė idėja. Kelių sandūroje, pačiame miestelio centre, Dovilų seniūnija turi nemenką sklypą, kuriame jau atsirado miesteliui gyvastį įpučiančių dalykų.

"Turime net šešių hektarų sklypą. Tai toks savotiškas trikampis tarp Gargždų ir Parko gatvių. Šioje erdvėje jau atsirado sporto aikštynas, vaikų žaidimų aikštelė, turime kalnelį, ant kurio pastatyta doviliškio Petro Normanto nukaldinta "Dovilano žvaigždė". Ateityje norėtume parengti projektą, kad parke atsirastų takeliai. Tai vieta, kuri tampa viso miestelio traukos centru", – po seniūnijos valdas vaikštinėdama pasakojo Dovilų seniūnė N. Ilginienė.

Tikiu, kad mylinčių šį kraštą šalia Baltijos jūros ir marių yra visur.

"Ši erdvė galėtų tapti ne tik miestelio, bet ir gyventojų vietos tapatybės ašimi. Daugelis esame žmonės, palikę savo šaknis kažkur, tačiau čia ir dabar kuriantys savo gyvenimus. Vietos bendruomenės narys, kuris atsikėlė iš Šiaulių krašto, jaunas kalvis Marius Tamošaitis, pasiryžęs per metus nukaldinti dvylika skulptūrų. Tai juk nežmoniškai sunkus darbas", – pasakojo J. Tilvikas.

M. Tamošaitis tik prieš kelerius metus atsikėlė gyventi į Dovilus.

"Iš pradžių Klaipėdoje gyvenau, o dabar jau čia. Jūra netoli, tai pati geriausia vieta gyventi. O skulptūras įmanoma per metus pagaminti, tik darbo tai jau bus nemažai. Net jei nelaimėsime, manau, vis tiek reikia nenuleisti rankų ir po truputį kurti parką", – kalbėjo kalvis.

Bronius Markauskas. Vytauto Petriko nuotr.

Skulptūros skleis garsus

Doviliškiai sukūrė dvylikos skulptūrų maketus, taip norima įamžinti metų laikus menančias baltų dievybes.

Saulėgrįžą simbolizuos dvi skulptūros. Gruodį simbolizuos Žemėpatis – žemės, derliaus ir ūkio namų dievas. Skulptūroje būtų vaizduojamas žaltys, kuris išlenda iš po girnų ir bando pagauti gaidį.

Birželį įkūnys bičių deivė Austėja. Skulptūra sumanyta taip, kad ją sudarytų daugybė metalo vamzdelių, kurie, pučiant vėjui, skleistų bičių avilį primenantį garsą.

"Visos skulptūros sumanytos taip, kad jos būtų interaktyvios – kažkurios dalys jose judės. Kai kur maži vaikai galės žaisti, judindami detales. O kai kurios skulptūros skleis garsus", – intrigavo N. Ilginienė.

Lygiadienius žymės taip pat dvi skulptūros –  kovą reiškianti Medeina, miško deivės skulptūra.

Skulptūrą sudarys metalinis stiebas ir ratas, kuriame bus pavaizduotas medžiotojas ir žvėris sauganti Medeina. Pučiant vėjui, ratas suksis ir vaizduos bėgančią Medeiną su žvėrimis, kuriuos vejasi medžiotojas.

Rugsėjį simbolizuos Javinė, jos skulptūra bus sukonstruota iš metalinių rėčių, kuriais sijojami grūdai. Pučiant vėjui, rėčiai suksis.

Šios keturios skulptūros bus kur kas didesnės nei likusios aštuonios, kurios bus žmogaus akių lygyje.

Sausį simbolizuos Gabija, ugnies deivė, o jos skulptūra primins deglą, norima, kad jį naktį apšviestų žibintai.

Vasariui bus skirta Perkūno skulptūra, kurioje bus vaizduojamas Perkūno kūjis.

"Tai būtų besisukantis ratas, ant kurio pritvirtintas velniukas. Besukant ratą, net ir mažas vaikas galėtų mėginti pataikyti Perkūno kūju į velniuką", – apie sumanymą pasakojo N. Ilginienė.

Balandį reikš Ganiklis, piemenų dievas, kurio buvo meldžiama užrakinti miškuose vilkus, kad šie neskerstų gyvulių. Todėl skulptūrą simbolizuotų spyna ir raktas, kiekvienas galėtų prirakinti ar paleisti vilką.

Gegužę simbolizuotų Milda, meilės ir piršlybų dievybė. Šiai skulptūrai parinktos dvi gervės. Sukant skulptūros pagrindą, atrodys, kad gervės šoka.

Liepą įkūnys likimo deivė Laima. Šiai skulptūrai siūloma prie akmens įtvirtinti metalo lakštą su įspausta pėda.

Rugpjūtį reikš Gabjauja, jaujos globėja.

O spalį reikš Žemyna, žemės, duodančios vaisius, deivė.

Lapkritį reikš linų dievas Vaižgantas.

Rimantas Balsys. Klaipėdos universiteto nuotr.

Idėjų lietus

Doviliškiai savo idėją pristatė Klaipėdos rajono savivaldybės dalyvaujamajam biudžetui.

Per dvejus metus Klaipėdos rajonas jau įgyvendino net 13 iš 16 gyventojų idėjų.

Jei yra fantazija, atsiras ir pinigai.

Kasmet tam, kad gyventojų iniciatyvos virstų realybe, rajono savivaldybė skiria didžiausią sumą Lietuvoje – 300 tūkst. eurų.

"Per šiuos kelerius metus į idėjų generavimą įsitraukė tūkstančiai Klaipėdos rajono gyventojų, kurie teikė sumanymus, balsavo už juos ir džiaugėsi, kai idėjos virto kūnu. Šiemet žengiame dar vieną žingsnį – kviečiame, kad savo idėjas Klaipėdos rajonui siūlytų visoje Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys mūsų tėvynainiai. Tikiu, kad mylinčių šį kraštą šalia Baltijos jūros ir marių yra visur. Ir ne tik mylinčių, bet ir matančių, ko reikėtų, kad Klaipėdos rajonas taptų dar nuostabesnis", – kalbėjo Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

Idėjos svarstymui jau yra pateiktos, per lapkritį projektai bus vertinami, o gyventojų balsavimas turėtų startuoti gruodžio 1-ąją.

Doviliškiai jau kelerius metus iš eilės laimi finansavimą projektams.

Tačiau koks likimas laukia parko idėjos, jei šiemet laimėtų kitų bendruomenių siūlymai? Projektas pretenduoja į 100 tūkst. eurų finansavimą.

"Nieko baisaus, vėl dalyvausime kitais metais. O gal ir bendruomenė dar labiau susivienys, pradės po truputį darbus savomis jėgomis", – vylėsi doviliškis kalvis M. Tamošaitis.

Klaipėdos universiteto profesorius R. Balsys turėjo savo palinkėjimą parko kūrėjams.

"Kalvis liks kruvinais delnais. O ir vien metalui kiek reikės pinigų. Tačiau priminsiu Iljos Ilfo ir Jevgenijaus Petrovo romanų herojų Ostapą Benderį, kuris Kisai Vorobjaninovui sakė: "Kisa, kam jums pinigai? Jūs juk neturite fantazijos." Jei yra fantazija, atsiras ir pinigai", – juokavo R. Balsys.