- Asta Dykovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Skulptūrų parko pertvarkos priežiūros darbo grupė, kurios nariai yra įvairių sričių savivaldybės specialistai, architektai, istorikai, menininkai, miesto tarybos nariai ir visuomenės atstovai, dėlioja paskutinius taškus prieš netrukus prasidėsiantį parko atnaujinimą, kuris turės būti baigtas per artimiausius dvejus metus.
Stengsis sušvelninti problemas
Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška patvirtino, kad artėja Skulptūrų parko pertvarkos pradžia.
Parkui atnaujinti numatyta skirti 3,7 mln. eurų. Darbai turi būti baigti iki 2023 m.
"Darbo grupė veikia, pirkimas paskelbtas, procesas juda. Tų problemų, kaip ir kiekviename projekte, iškyla. Mūsų darbo grupė stengsis jas sušvelninti. Per dvejus metus planuojame parką sutvarkyti, darbai turėtų prasidėti jau kitais metais", – tvirtino V.Juška.
Čia pat palaidoti ir karo metais Klaipėdoje mirę ar žuvę karo belaisviai.
Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktoriaus pavaduotoja Skulptūrų parkui Sondra Simanaitienė mano, kad visuomenei informacijos apie šio projekto vykdymą turėtų būti suteikiama daugiau. Anot jos, pradėjus pertvarką gali kilti ir daugiau konfliktų su gyventojais, ne tik dėl kertamų medžių.
Jau dabar pasigirdo parko kaimynystėje gyvenančių žmonių nepasitenkinimas, kad greta jų namų ketinama įrengti krepšinio aikštelę.
Medžiai ar kapai?
Kai prieš du dešimtmečius buvo ruošiamas parko detalusis planas, siūlyta nukirsti 960 medžių.
Dabar raginama šalinti 504 kamienus, tai yra ne medžius, o augalus, kurie gali būti ir ploni, savaime užaugę medeliai, gožiantys bei stelbiantys senuosius, istorinius medžius.
Dėl to, vos apie tai paskelbus, visuomenėje kilo didelis ažiotažas.
Tačiau esą šis parkas – ne vien medžiai, pirmiausia tai milžiniškos kapinės, kuriose palaidota per 30 tūkst. žmonių. Daugumos jų palaikai čia ir tebėra.
Parke yra didelis kompleksas, skirtas Raudonosios armijos kariams, žuvusiems Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, jų čia palaidota per 600.
Šalia jų palaidoti tarpukario Lietuvos kariai, tik ta vieta pažymėta kukliu, laiko suniokotu mediniu kryžiumi.
Čia pat palaidoti ir karo metais Klaipėdoje mirę ar žuvę karo belaisviai.
Kelių dešimčių lenkų, belgų, prancūzų kapo vieta niekaip nepažymėta, dabartiniai klaipėdiečiai net nenumano, kur guli palaikai.
Lenkijos istorijos institutas yra atlikęs tyrimą ir pateikęs klaipėdiečiams Klaipėdoje žuvusių lenkų belaisvių vardus, pavardes ir gimimo metus.
Jau seniai bendraujama ir su prancūzais. Tose pačiose kapinėse taip pat palaidotos Prancūzijos ir Prūsijos karo, vykusio 1870–1871 m., aukos.
Mirusieji bus įamžinti
Skulptūrų parke laidota ir po Antrojo pasaulinio karo. O kai praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje kapinės paverstos Skulptūrų parku, tik dalis žmonių perkėlė savo artimųjų palaikus kitur.
Be to, čia palaidota ir nemažai Klaipėdai nusipelniusių piliečių. Ne visų jų amžinojo poilsio vietos yra žinomos.
Tvarkant parką jas siūloma tinkamai pažymėti, kaip ir sovietinių represijų aukas, kurios taip pat čia slapta buvo laidojamos.
Daugumai klaipėdiečių tai vis dėlto ne tik parkas, o pirmiausia – kapinės, todėl čia kasmet per Vėlines vis uždegamos žvakės, paliekama gėlių.
Atnaujinus parką planuojama įamžinti visų čia atgulusių žmonių atminimą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po incidento progimnazijoje prabilo apie mokyklų saugumą: reikia daryti du dalykus
Klaipėdoje vyrui patekus į progimnaziją ir pavogus moksleivių telefonus, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas teigia, kad stiprinant ugdymo įstaigų saugumą, svarbiausia užtikrinti aplinkos stebėjimą ir patekimo į pastat...
-
Mokslininkai įminė 80 metų senumo mįslę: nustatė senojo Nidos švyturio vietą
Baigiantis Švyturių metams Neringoje ir Klaipėdoje bei minint senojo Nidos švyturio įžiebimo 150 metų sukaktį, Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius tech“) mokslininkai nustatė tikslią senojo švyturio viet...
-
Eglučių kiemelio konkurse – 45 dalyviai
Į gruodį vyksiantį Kalėdų eglučių kiemelio konkursą užsiregistravo net 45 klaipėdiečių organizacijos. Lapkričio 20-oji buvo paskutinė registracijos diena, tačiau dar devynių dalyvių sulaukta kitą dieną, terminui jau oficialiai pasibaigus. ...
-
Lietuvos kariams – padėka ir pagarba
Žvarbų penktadienio vidurdienį klaipėdiečiai kartu su kariais atžygiavo į Kruizinių laivų terminalą, kuriame vyko Lietuvos kariuomenės 106-ųjų atkūrimo metinių ceremonija. Skambėjo sveikinimo kalbos, aidėjo salvės, virš susirinkusiųj...
-
Terminalo pavadinimas – ne vienas
Kruizinių laivų terminalas gali būti vadinamas dvejopai – ne tik visiems įprastu oficialiu pavadinimu, bet ir kitu – Karo ir kruizinių laivų terminalu. Taip esą nuspręsta dėl to, kad šiame terminale švartuojasi ne tik kruizin...
-
Kam važiuoti į Laplandiją, jei turime Palangą?!3
Nuo jaukių vakarienių, pramogų šeimai iki energingų renginių ir fejerverkų – šventiniu laikotarpiu Palanga stengiasi patenkinti kiekvieno poreikius. Šiųmetis švenčių laukimas mylimiausiame kurorte prie jūros bus pers...
-
Lapkričio pabaiga – nežiemiška
Sinoptikų pranešimai pajūryje gyvenantiems žmonėms neleidžia tikėtis nei didesnių šalčių, nei ypatingos šilumos. Viskas bus taip, kaip ir paprastai būna lapkričio gale – stiproki vėjai vaikys debesis, o kai jie nurims, ga...
-
Į svečius pas merą – „pasimatuoti“ kėdės1
Klaipėdos vadovo Arvydo Vaitkaus feisbuko paskyroje atsirado šmaikštus vaizdo įrašas, kuriame visiems žinomas aktorius klaipėdietis Giedrius Savickas prašo „pasimatuoti“ mero kėdę. Šiuo vaizdo įrašu ...
-
Dėl keistos antenos – spėlionės3
Žmones šią savaitę stebino neįprastas objektas. Jie nepatikliai dairėsi į vieną automobilį, pastatytą Gargžduose prie prekybos centro. Mat iš transporto priemonės stogo netikėtai į orą iškilo stovas su grybo formos įrenginiu...
-
Vakarų Lietuvoje – sniego pusnys: dalis žmonių liko be elektros
Vakarų Lietuvą penktadienio rytą pasitiko žiema. Socialiniuose tinkluose žmonės dalijosi įvairiuose miestuose užfiksuotais sniego pusnių vaizdais. ...