Spaudos konferencijoje dalyvavęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas pasakojo, kad ateityje visi pastatai turės tapti taupantys energiją, todėl jau dabar būtina galvoti, kaip paspartinti renovacijos procesą turint tuos pačius resursus. Anot ministro, BETA ir APVA sujungimas, įkuriant Pastatų energinio taupumo departamente Kompetencijų centrą, – vienas pagrindinių įrankių, leisiančių tikslą pasiekti.

Konferencijoje kalbėjęs APVA direktorius Ignotas Šalavėjus teigė, kad APVA vizija – efektyviai energiją vartojančio ir nepriklausomo nuo iškastinio kuro Lietuvos pastatų fondo sukūrimas iki 2050 m. „Naujai įsteigtame departamente esantis Kompetencijų centras prie šios misijos prisidės teikdamas metodinę pagalbą visiems suinteresuotiems renovacijos proceso dalyviams, tuo pat metu siekdamas optimizuoti renovacijos procesą.“

Minėtasis Kompetencijų centras veiks „vieno langelio“ principu – koordinuos tiek energiniam efektyvumui didinti, tiek klimato kaitai švelninti skirtas finansinės paramos priemones, teiks konsultacinę ir metodinę pagalbą savivaldybėms bei kitiems renovacijos proceso dalyviams.

Pokyčiai bus įgyvendinami jau greitai

Aplinkos viceministras Darius Kvedaravičius tikina, kad renovacijos procesų klausimą jau sprendžia ilgalaikės renovacijos strategijos veiksmų plano rengimo darbo grupė, kurioje dirba visi suinteresuoti renovacijos proceso dalyviai.

„Mes bandome sukurti renovacijos modelį, kuris padėtų įvykdyti mūsų užsibrėžtus tikslus. Šiuo metu stengiamės įgyvendinti teisėkūros proceso pokyčius, esame numatę permainas statybos techninių reglamentų srityje, taip pat turime atverti kelią medinei statybai, kuri taps itin reikšmingu renovacijos elementu. Šis planas bus parengtas dar šiemet“, – sakė D. Kvedaravičius.

Jo teigimu, Aplinkos ministerija jau šiandien yra numačiusi pokyčius, paversiančius renovacijos procesą efektyvesniu: netrukus bus pakeista investicinių planų rengimo tvarka, taip pat siekiama trumpinti renovacijos procedūrinę dalį, kuri šiandien trunka itin ilgai.

Teiks paraišką Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo fondui

D.Kvedaravičius konferencijoje minėjo dar vieną svarbų renovacijos procesų aspektą – ribotus technologinius pajėgumus, tačiau ši problema bus sprendžiama rengiant paraišką Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo fondui.

„Iš fonde numatytų 217 mln. eurų planuojame finansuoti pastatų renovacijos skaitmeninimą, kurti paraiškų teikimo ir renovacijos proceso administravimo platformas, taip pat kurti Lietuvos pastatų duomenų banką, kur būstų savininkai galės pamatyti visą reikalingą informaciją apie savo pastatą“, – teigė aplinkos viceministras.

Paraiškoje taip pat numatytos subsidijos kelių šimtų daugiabučių renovacijai, parama gamybos įmonėms bei gamyklose pagamintų medinių modelių naudojimas renovacijoje, leisiantis sutrumpinti darbo statybų aikštelėje laiką nuo metų iki savaičių.