Rusijos žvejybos interesas, „suvalgęs“ lietuvius

Norvegija pasirašė žvejybos jos vandenyse susitarimą su Rusija 2025 m. Tai Vakarų Europos šalyse sukėlė nepasitenkinimą.

Rusiškos žuvies būna ir Klaipėdoje

Norvegija dėl Rusijos žvejybos intereso jos vandenyse yra atsidūrusi tarsi tarp dviejų skirtingų polių. Žvejybos susitarimas tarp Norvegijos ir Rusijos yra naudingas abiem pusėms.

Norvegija iš Rusijos už išnuomotus žvejybos plotus gauna nemažas pajamas. Be to, Rusijos žvejai Norvegijos verslui parduoda sugautas žuvis.

Rusijai susitarimas su Norvegija naudingas tuo, kad jos žvejai gali patekti į vakarines Barenco jūros dalis, kur yra didžiausios ir lengviausiai prieinamos žuvys. Sugavę jas Rusijos žvejai lengvai integruojasi į Vakarų Europos rinką.

Pavyzdžiui, per Norvegiją į Europos Sąjungą keliauja rusiškos žuvys iš Murmansko ir kitų regionų. Jos kaip pigesnė gamybos žaliava yra ir kai kurioms Lietuvos žuvų apdorojimo įmonėms.

Įprasta schema, kad Rusijos žvejų sugautos žuvys per Norvegiją atkeliauja ir į Lietuvą, kur yra apdorojamos ir toliau iškeliauja į Belgiją, Prancūziją ar Didžiąją Britaniją.

Lietuviams įsitvirtinti nepavyko

Nei Rusija, nei Norvegija nėra suinteresuotos atsisakyti bendradarbiavimo dėl žvejybos Norvegijos vandenyse.

Europos Sąjungos šalys norėtų, kad Norvegija jos vandenyse leistų daugiau žuvų gaudyti žvejams iš Vakarų Europos.

Įsilieti į Norvegijos žvejybos plotus Barenco jūroje šalia Rusijos yra sudėtinga. Iš vienos pusės, žvejybos sezono metu tuose plotuose itin atšiaurios žvejybos sąlygos. Iš kitos pusės, Rusijos tarnybos, kurios susijusios su žvejybos verslu, daro viską, kad svetimi laivai netoli jos nežvejotų.

Nors norvegai bijo laivais į jų šalį atplaukiančių Rusijos žvalgų, bet žvejybos interesai už juos yra svarbesni.

Pavyzdys yra Lietuvoje kurta Barenco jūros krabų žvejybos bendrovė „Arctic Fishing“. Šiuo metu ši bendrovė po bankroto proceso jau yra likviduota. Prie to prisidėjo ir jos laivų sulaikymai Barenco jūroje. Lietuvos bendrovė buvo kaltinama įplaukusi į Rusijos teritorinius vandenis.

Tai iš dalies ir yra atsakymas, kodėl norvegams geriau išnuomoti savo teritorinius žvejybos plotus rusams nei Vakarų Europos žvejams, kur dėl jų žvejybos kyla didelių problemų su Rusija.

Sankcijos nepaveikė intereso

Kol Rusija neužpuolė Ukrainos, dėl jos žvejų žvejybos Norvegijos vandenyse jokių didesnių problemų nekildavo. Rusijos žvejai netgi savo laivybos bazes buvo perkėlę į Norvegijos šiaurinę dalį. Norvegijos pasienio su Rusija uoste Kirkenese dažniau galėdavai išgirsti kalbant rusiškai nei norvegiškai.

Su žvejyba, laivų statyba susiję Norvegijos verslininkai netgi ėmėsi mokytis rusų kalbos, kad lengviau galėtų bendrauti su verslo partneriais iš Rusijos.

Didžiulis brūkšnys Norvegijos ir Rusijos santykiams buvo užbrėžtas, kai Rusija 2022 m. vasarį įsiveržė į Ukrainą. Kilo nerimas, kad agresyviai nusiteikusi Rusija kokių nors panašių veiksmų galėtų imtis ir Norvegijoje.

Pasigirdo aiškinimų, kad į Norvegijos uostus laisvai galintys atplaukti Rusijos žvejų laivai vykdo ir žvalgybines užduotis. Laivuose neva gali būti Rusijos specialiųjų karinių žvalgybos tarnybų specialistų.

Nuo 2022 m. Rusijos žvejybos laivams uždrausta įplaukti į visus Norvegijos uostus, išskyrus Trumsę, Botsfjordą ir Kirkenesą.

Nuo 2023 m. Norvegijos vyriausybė uždraudė savo šalies laivų statykloms remontuoti Rusijos laivus.

2024 m. Rusijos laivų buvimas Norvegijoje dar labiau sugriežtintas. Jau minėtuose Trumsės, Botsfjordo ir Kirkeneso uostuose žvejų laivams įvestas buvimo juose laiko limitas. Iš esmės numatyta, kad rusai Norvegijos uostuose gali tik išsikrauti žuvis, aprūpinti laivą būtiniausiais daiktais ir privalo išplaukti.

Rusija buvo nepatenkinta ir spaudė Norvegiją dėl griežtinamų žvejybos laivų buvimo joje sąlygų. Atrodė, kad esant tokiai situacijai 2025 m. žvejybos susitarimas tarp Norvegijos ir Rusijos iš viso nebus pasirašytas. Nugalėjo intereso požiūris, nes žvejybos susitarimas naudingas tiek Norvegijos verslui, tiek Rusijos žvejams.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Versija

Versija portretas
Rusų sugautos žuvys yra Putino šnipai, renkantys informaciją apie NATO bazes Lietuvoje. Suvalgęs jas užsikrečia putinizmo virusu, kuris yra daug stipresnis, nei liandzbergizmo ir pradeda galvoti savo galva. O tai yra labai blogai.

reiskia

reiskia portretas
vikingai gerai moka ir nelsoniukes puse is ten reiskia tai daro rus vardu natinukai oligarhai nes putka kiunsbergo ir memelio rusu nemarintu logiska ir /skaidru/ kaip /melinas/ dangus golano kalnuose zzz
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

  • Po incidento progimnazijoje prabilo apie mokyklų saugumą: reikia daryti du dalykus
    Po incidento progimnazijoje prabilo apie mokyklų saugumą: reikia daryti du dalykus

    Klaipėdoje vyrui patekus į progimnaziją ir pavogus moksleivių telefonus, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas teigia, kad stiprinant ugdymo įstaigų saugumą, svarbiausia užtikrinti aplinkos stebėjimą ir patekimo į pastat...

  • Mokslininkai įminė 80 metų senumo mįslę: nustatė senojo Nidos švyturio vietą
    Mokslininkai įminė 80 metų senumo mįslę: nustatė senojo Nidos švyturio vietą

    Baigiantis Švyturių metams Neringoje ir Klaipėdoje bei minint senojo Nidos švyturio įžiebimo 150 metų sukaktį, Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius tech“) mokslininkai nustatė tikslią senojo švyturio viet...

  • Eglučių kiemelio konkurse – 45 dalyviai
    Eglučių kiemelio konkurse – 45 dalyviai

    Į gruodį vyksiantį Kalėdų eglučių kiemelio konkursą užsiregistravo net 45 klaipėdiečių organizacijos. Lapkričio 20-oji buvo paskutinė registracijos diena, tačiau dar devynių dalyvių sulaukta kitą dieną, terminui jau oficialiai pasibaigus. ...

  • Lietuvos kariams – padėka ir pagarba
    Lietuvos kariams – padėka ir pagarba

    Žvarbų penktadienio vidurdienį klaipėdiečiai kartu su kariais atžygiavo į Kruizinių laivų terminalą, kuriame vyko Lietuvos kariuomenės 106-ųjų atkūrimo metinių ceremonija. Skambėjo sveikinimo kalbos, aidėjo salvės, virš susirinkusiųj...

  • Kam važiuoti į Laplandiją, jei turime Palangą?!
    Kam važiuoti į Laplandiją, jei turime Palangą?!

    Nuo jaukių vakarienių, pramogų šeimai iki energingų renginių ir fejerverkų – šventiniu laikotarpiu Palanga stengiasi patenkinti kiekvieno poreikius. Šiųmetis švenčių laukimas mylimiausiame kurorte prie jūros bus pers...

    3
  • Lapkričio pabaiga – nežiemiška
    Lapkričio pabaiga – nežiemiška

    Sinoptikų pranešimai pajūryje gyvenantiems žmonėms neleidžia tikėtis nei didesnių šalčių, nei ypatingos šilumos. Viskas bus taip, kaip ir paprastai būna lapkričio gale – stiproki vėjai vaikys debesis, o kai jie nurims, ga...

  • Į svečius pas merą – „pasimatuoti“ kėdės
    Į svečius pas merą – „pasimatuoti“ kėdės

    Klaipėdos vadovo Arvydo Vaitkaus feisbuko paskyroje atsirado šmaikštus vaizdo įrašas, kuriame visiems žinomas aktorius klaipėdietis Giedrius Savickas prašo „pasimatuoti“ mero kėdę. Šiuo vaizdo įrašu ...

    1
  • Dėl keistos antenos – spėlionės
    Dėl keistos antenos – spėlionės

    Žmones šią savaitę stebino neįprastas objektas. Jie nepatikliai dairėsi į vieną automobilį, pastatytą Gargžduose prie prekybos centro. Mat iš transporto priemonės stogo netikėtai į orą iškilo stovas su grybo formos įrenginiu...

    3
  • Vakarų Lietuvoje – sniego pusnys: dalis žmonių liko be elektros
    Vakarų Lietuvoje – sniego pusnys: dalis žmonių liko be elektros

    Vakarų Lietuvą penktadienio rytą pasitiko žiema. Socialiniuose tinkluose žmonės dalijosi įvairiuose miestuose užfiksuotais sniego pusnių vaizdais. ...

  • Paskelbtas konkursas sparčiai kylančios Sendvario „Saulės“ mokyklos vadovo pareigoms
    Paskelbtas konkursas sparčiai kylančios Sendvario „Saulės“ mokyklos vadovo pareigoms

    Savivaldybė paskelbė konkursą Klaipėdos rajono Sendvario „Saulės“ mokyklos direktoriaus (-ės) pareigoms eiti. Nauja švietimo, kultūros ir sporto įstaiga Trušeliuose duris atvers jau 2025-aisiais, o pretendentų į mokyklos vad...

Daugiau straipsnių