„Lietuva dar niekada nebuvo tokia sėkminga, turtinga ir pripažinta, o kiti metai gali pakartoti šią sėkmę“, – apžvelgdamas nuveiktus darbus sakė S. Gentvilas.

Verslui – nauji standartai

– Sankcijos Baltarusijos režimui turėjo įtakos ir Klaipėdos jūrų uostui. Kokias jūs įžvelgiate ateities perspektyvas ir alternatyvas, kalbant apie Klaipėdos jūrų uostą?

– Klaipėdos jūrų uostas buvo statytas aptarnauti Rytų šalių rinkas. Uostui lemta dirbti su nenuspėjamais bei konfliktiškais kaimynais iš Rytų. Tokia politinė rizika, kokia susiklostė dabar, visada buvo.

Suklastoti Baltarusijos prezidento rinkimai, lėktuvo „Ryanair“ nutupdymas su keleiviais iš Lietuvos, pabėgėlių krizė – visa tai ateina iš gilyn į autoritarizmą panyrančio režimo. Tad nieko nuostabaus, kad imtasi priemonių prieš autoritarinį režimą ES ir pasaulio mastu. Deja, Klaipėdos ekonomika rizikuoja būti viena labiausiai pajusiančių sankcijų pasekmes prieš Baltarusijos režimą. Visgi nereikia piešti niūraus scenarijaus. Tikiu, kad gabūs Klaipėdos verslininkai ras išeitį iš susidariusios situacijos ir greit ras alternatyvas.

Ilgalaikėje perspektyvoje Klaipėdos jūrų uostas turėtų ieškoti išeičių, kaip tapti kuo mažiau priklausomu nuo politinės rizikos. Panašiai buvo nutikę su rusiškų krovinių netektimis. Taip, konkurencija yra milžiniška, bet persiorientuota greitai. Tad ir dabar reikėtų žiūrėti, kad Baltarusija taptų ne dominuojančiu verslo partneriu, o tik vienu iš jų.

Ilgalaikėje perspektyvoje Klaipėdos jūrų uostas turėtų ieškoti išeičių, kaip tapti kuo mažiau priklausomu nuo politinės rizikos.

– Šiemet buvo pasiekta pirmoji pergalė, kai sustabdyta gyventojų nepasitenkinimą kėlusi KLASCO birių krovinių tarša miesto centre. Kokie laukia kiti iššūkiai?

– Pirmiausia reikia pagirti absoliučią daugumą uosto terminalų už tikrai aukštus krovos standartus, kur birūs ir lakūs kroviniai kraunami uždaruoju būdu ir nekyla problemų. Deja, dar yra pavienių bendrovių, kurios tinkamai nepasiruošia priimamiems kroviniams ir daro nedovanotinus kompromisus su gyventojų gerove ir aplinkosauga. Šiemet teisės aktais pavyko sustabdyti taršią KLASCO krovą. Pasiųsta aiški žinutė, kad aplinkosauginiai standartai ir pramoninė logistinė veikla šalia gyvenamųjų kvartalų turi atitikti Vakarų, o ne Rytų šalių standartus. Tarša įrodyta ir sustabdyta.

Platesniu mastu, šiemet įvyko lūžio taškas, kai sugebėjome šitai parodyti. Klaipėdos uoste turime pažangių įmonių, kurioms nekyla problemų nei su gyventojais, nei su aplinkosaugininkais. Tačiau turėjome įmonę, kuri akivaizdžiai pažeidinėjo tvarką. Sugebėjome tam užkirsti kelią ir klausimą išspręsti gyventojų gerovei.

Kiti terminalai yra suplanavę didžiules investicijas į aplinkosauginius projektus. Išskirtinai norisi pagirti „Begą“, „Klaipėdos Smeltę“, „Klaipėdos naftą“ – šios bendrovės jau daug investavo į aplinkosaugą.

– Tuoj sukaks dveji metai po bendrovės „Grigeo“ taršos skandalo. Kaip ministerijai sekasi kelti pramonės aplinkosaugos standartus?

– Taip, sausio 7-ąją sukaks dveji metai. Tai buvo lūžio taškas, kai daugelis pramonininkų buvo priversti pasižiūrėti, ar jų technologinėse spintose nėra skeletų ir aktyvių avarinių vamzdžių ir nedeklaruotų kaminų. Aplinkos ministerijoje dirbame dviem kryptimis. Pirmiausia peržiūrime daugelį taršos leidimų, dažnai prašome juos patikslinti. Kitas dalykas – pakeitę įstatymus, sugriežtinome aplinkosaugos kontrolę. Tinkamas šito pavyzdys – KLASCO, kai pavyko įrodyti taršą ir sustabdyti krovą. Manau, dabar atsirado balansas tarp teršėjų ir griežtos valstybės kontrolės. Dabar, jei kas užsiima nelegalia veikla, valstybė įgali ją sustabdyti.

Dedame visas pastangas, kad „Grigeo“ pasirinktų kitą kelią – ne transportuotų gamybos nuotekas 16 kilometrų per miestą savo nuosavomis trasomis, o atiduotų jas valyti centralizuotai „Klaipėdos vandeniui“. Gaila, kad Klaipėdos rajonas ir Klaipėdos miestas suderino planus toliau valyti nuotekas Dumpiuose, nors reiktų stengtis mažinti net regimybę naujų taršos šaltinių. Dabar Klaipėdos miestas ruošia geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planą, pagal kurį nuotekų valymas galėtų vykti ne atskiruose gamybos objektuose, o centralizuotai. Klaipėdos nuotekų tvarkymo centralizavimas užkirs kelią atskiriems pramonininkams išleisti išvalytas nuotekas į gamtą. Tai sumažintų taršos galimybes iki minimumo. Netrukus Klaipėdos miesto savivaldybė turėtų dėl šito apsispręsti.

Keliai, takai ir dviračiai

– Daugelio vairuotojų galvos skausmu tapo Baltijos prospekto rekonstrukcija ties Šilutės plentu. Kokie darbų etapai dar laukia ir kada galime tikėtis susisiekimo pagerėjimo?

– Baltijos prospektas yra autostrados dalis, tad ši rekonstrukcija neturėtų būti tik klaipėdiečių galvos skausmu. Tai yra uostą aptarnaujantis kelias, tad jam finansavimas tikrai bus, konstrukcijai pinigai – garantuoti. Dabar svarbiausia, kad nevėluotų statyba, nes šie darbai iki tol buvo perkėlinėjami iš metų į metus.

Finansavimas yra numatytas, tad šis darbų etapas turėtų būti sklandus. Kitame etape – taip, sąmatos didelės. Bet pirmiausia reikia baigti šį etapą, tada žiūrėsime toliau. Sunkiojo transporto iš uosto neįmanoma nukreipti kitur, bet Klaipėdos gatvių pralaidumas, ypač dėl susisiekimo su priemiesčiais, turi būti sprendžiamas ne tik brangiomis investicijomis, bet ir dviračių takais, viešuoju transportu. Galų gale, priemiesčiuose turi atsirasti geresnė darželių, mokyklų infrastuktūra, nes susisiekimo gerinimas tik platinant kelius – vienas brangiausių būdų.

– Užsiminėte apie dviračių takų poreikį Klaipėdoje, tačiau visai netoli, Neringoje dviračių takų būklė – tragiška...

Tikiuosi, kad pradėtas rengti Neringos dviračių takų projektas bus baigtas per 2022 m.

– Tikiuosi, kad pradėtas rengti Neringos dviračių takų projektas bus baigtas per 2022 m. Tikiuosi, kad iki 2023-iųjų pabaigos kai kurios dviračių takų atkarpos bus sutvarkytos. Valstybinių miškų urėdija, Kuršių nerijos nacionalinis parkas, ministerija – visi suprantame, kad judėjimas per Neringą turi būti darnus. Mes, kaip Aplinkos ministerija, kartu su pavaldžiomis įstaigomis darome viską, kad rekonstrukcijos projektas būtų kuo greičiau įgyvendintas.

– Klaipėda kitais metas su ES parama investuos į šešis didelius elektra varomus autobusus. Kaip Klaipėdos viešasis transportas turėtų keistis ateinantį dešimtmetį?

– Ministerijoje esame išsikėlę tikslą, kad iki 2027 m. miestuose visas viešasis transportas būtų tik ekologiškas. Šiemet tam tikslui ministerija skyrė 30 mln. paramą ir 100 ekologiškų autobusų, šeši jų atiteko Klaipėdai. Kasmet remsime ekologiško transporto atnaujinimą ir siekį, kad viešasis transportas taptų vis populiaresnis.

Žinoma, elektroautobusai yra brangūs, bet stengsimės įsigyti autobusus, varomus biodujomis, kurios išgaunamos iš maisto atliekų, nuotekų dumblo ar sąvartyno biodujų – tą daro ne vienas miestas. Pavyzdžiui, Tartu visas viešasis transportas varomas biodujomis. Džiugu, kad Klaipėda taip pat naudojasi parama dėl ekologiškesnio viešojo transporto mieste.

– Kokias dar ekologiško transporto alternatyvas matytumėte Klaipėdos mieste?

– Klaipėda puikiai tinka važinėti dviračiais, tad norėtųsi, kad ši infrastruktūra būtų gerinama ir plėtojama. Sektinas Vilniaus pavyzdys, kur kai kuriose miesto vietose atitveriamos atskiros juostos ir atiduodamos dviračių takams. Klaipėda gerokai plokštesnė nei sostinė, čia būna mažiau sniego ir ji labiau panašėja į Kopenhagą, kur dviratis – neatsiejama susisiekimo priemonė. Tik nuo pačios Klaipėdos apsisprendimo priklauso, kuriuo keliu eis – Kopenhagos ar visą eismą užleisdama automobiliams.

Ligoninės, baimė ir pažabotas vėjas

– Apie Klaipėdos ligoninių sujungimą kalbėta ne vieną dešimtmetį, tačiau reali pertvarka užstrigdavo. Panašu, kad ledai šiuo klausimu pajudėjo. Jūs esate vienas iš šio klausimo inicijavimo grupės narių. Kokius matote ligoninių pertvarkos privalumus?

Džiugu, kad Klaipėda taip pat naudojasi parama dėl ekologiškesnio viešojo transporto mieste.

– Klaipėdos gyventojai neturi važiuoti į Vilnių ar Kauną, kad gautų aukščiausio lygio medicinos paslaugas. Jos turi būti koncentruotos uostamiestyje, kur veikia keturios skirtingų pavaldumų ligoninės. Dar vienas ligoninių sujungimo tikslų – aukščiausio lygio specialistų rengimas Klaipėdos universitete, siekiant pakelti pastarojo ir Klaipėdos ligoninių profesionalumo kartelę.

Tikiuosi, kad Klaipėdos miesto savivaldybė pritars ligoninių sujungimui. Ne kartą kalbėjome su sveikatos apsaugos ministru A. Dulkiu, kad šiam tikslui būtų numatyti nemaži finansiniai resursai. Tikiuosi, kad pagaliau žengsime ligoninių koncentracijos link. Nėra normalu, kad mūsų mieste yra tiek daug savarankiškų ligoninių – tiek neturi nei Vilnius, nei Kaunas.

– Netoli uostamiesčio, Tauragėje, sėkmingai veikia vėjo energetikos pramonė – tokiai galimybių ieškoma ir Klaipėdos uoste, nors ir sulaukia gyventojų pasipriešinimo. Kokios naudos miestui atneštų ši pramonės šaka?

– Pasipriešinimą gal labiau kelia baimė, bet man baisiau Klaipėdos paplūdimyje stebėti plaukiančius naftos tankerius. Neseniai minėjome keturiasdešimtmetį po didžiausios ekologinės katastrofos prie Baltijos krantų, kai naftos tankeris „Globus Asimi“ užplaukė ant Klaipėdos molo.

Vėjo energetika jūroje pagamins apie penktadalį Lietuvos elektros energijos poreikio ir sukurs apie 1 500 darbo vietų, kurių dauguma bus Klaipėdos regione. Jei pavasarį priimsime įstatymus dėl jūrinės energetikos, 2025 m. prasidės vėjo jėgainių statybos ir Klaipėdos uostas bus tas, kuris gaus daugiausia naudos iš šių projektų.

Neišplėtotos kurorto galimybės

– Pokalbio metu ne kartą minėjote uostamiestyje matomas plėtros perspektyvas. Kokių galimybių dar įžvelgiate Klaipėdai?

Norėtųsi, kad Klaipėda pradėtų save labiau matyti kaip kurortą, siejamą su ekologija.

– Dažnai bendrauju su klaipėdiečiais, manau, miestas tinkamai plėtojasi, tik pasigendu kai kurių paslaugų. Klaipėdoje labiau nueita į darbo vietų kūrimą pramonėje. Norėtųsi, kad Klaipėda labiau plėtotų savo kaip kurorto galimybes. Padedame transformuotis Lietuvos jūrų muziejui, panašiai turėtų nutikti ir šiaurinėje ir pietinėje miesto dalyse, kur būtų labiau išnaudojamas vandens transportas. Kol kas tai daroma nepakankamai. Klaipėdiečiai yra neatsiejami nuo vandens, turi daug jūrinių specialybių atstovų, tačiau gaila, kad investicijos nueina į kitas sritis ir infrastruktūra prie vandens dar nėra pakankami sutvarkyta.

– Klaipėda vis nesėkmingai ieško naujo uostamiesčio vizualinio identiteto. Kokį miesto identiteto štrichą pasiūlytų Simonas Gentvilas?

– Klaipėdiečiai – dideli optimistai, tad man patinka šypsenėlės simbolis. Man miestas asocijuojasi su mariomis, jūra, vėju, gamta ir veržlumo įvaizdžiu. Norėtųsi, kad Klaipėda pradėtų save labiau matyti kaip kurortą, siejamą su ekologija. Klaipėda – vienintelis miestas, savo teritorijoje turintis Kuršių nerijos nacionalinio parko dalį, UNESCO gamtos paveldo objektą. Man Klaipėdos identitetas siejasi su jūra, gamta, stipriu verslu ir žmonėmis.

Politinė reklama bus apmokėta iš Seimo nario parlamentinei veiklai skirtų lėšų. Užs. 1803699-2