- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Baltijos jūros žvejybos kvotų skirstymas per Europos Sąjungos institucijas kelia vis daugiau nesusipratimų ir konfliktinių situacijų.
Padėtis nepagerėjo
Šiemet dėl žvejybos Baltijos jūroje kilo konfliktas tarp Švedijos ir kitų šio regiono ir visos ES šalių. Švedai ypač nepatenkinti tuo, kad Europos Sąjungos žemės ūkio ministrų taryba, maždaug 30 proc. sumažinusi brėtlingių, arba šprotų, sugavimo kvotas, net 108 proc. padidino strimelių, arba vadinamųjų Baltijos silkių, kvotas.
Toks sprendimas laikomas kompromisiniu. Už jį pasisakė daugumos Baltijos jūros šalių atstovai, įskaitant ir Lietuvos.
Nors, tiesą sakant, Lietuvos balsas ES institucijose iš esmės nėra girdimas. Priežastis ta, kad ES institucijai, kuri buvo susieta su aplinkosauga, jūromis ir vandenynais, vadovavo iš Lietuvos deleguotas ES komisaras Virginijus Sinkevičius. Lietuvos atstovai su šia institucija nenorėjo pyktis, todėl iš visų ES šalių laikėsi pačios lojaliausios pozicijos.
Tai, kaip šiemet paskirstytos kitų metų žvejybos Baltijos jūroje kvotos, iš dalies siejama ir su šio komisariato veikla, nors pats komisaras V. Sinkevičius atsistatydino dar šiemet liepą. Jo komisariatas ne kažin ką nuveikė, kad bent Baltijos jūros regione situacija dėl žvejybos kiek pagerėtų.
Skirtingi mokslininkų vertinimai
Dėl žvejybos Baltijos jūroje 2025 m. šiemet kilo gana rimtas konfliktas. Kvotų paskirstymu, ypač 105 proc. padidėjusia Baltijos silkių žvejyba, ypač liko nepatenkinta Švedija.
Ydinga praktika, kai apie Baltijos jūros žuvų išteklius sprendžia ne vien regiono šalys, bet visos Europos Sąjungos žemės ūkio ministrų taryba.
Aiškėja, kad ši šalis jau keletą metų kėlė klausimus akcentuodama, jog dėl Baltijos silkių žvejybos yra rimta grėsmė. Neva jų ištekliai, įskaitant ir strimeles, prie šios šalies krantų ypač smarkiai mažėjo. Švedai tai konstatuoja remdamiesi ne tik savo, bet ir Pasaulio laukinės gamtos fondo duomenimis.
Švedai netgi rekomendavo bent keleriems metams visiškai stabdyti žvejybą Baltijos jūroje – ne tik menkių (tai rytiniame Baltijos jūros regione, jau vyksta penkerius metus), bet ir kitų žuvų, įskaitant strimeles.
Paradoksali situacija – Švedijos mokslininkai konstatuoja, kad žuvų ištekliai Baltijos jūroje yra ypač blogos būklės, o Tarptautinė jūrų tyrinėjmų taryba (ICES) pateikia duomenis, kad bent jau strimelių ištekliai yra geri.
Švedai tikina, kad nesustabdžius brėtlingių ir strimelių žvejybos Baltijos jūros lašišos nebeturės kuo maitintis, o Tarptautinės jūrų tyrinėjmų tarybos mokslininkai aiškina, kad Baltijoje viskas subalansuota, įskaitant ir lašišų mitybos bazę.
Švedai prisimena, kad ir dėl menkių mitybos bazės tarsi buvo viskas subalansuota, tačiau menkės Baltijos jūroje ir toliau nyksta, nors jos žvejybos ribojimas tęsiasi jau penkerius metus.
Ydingas kvotų skirstymas
Įvertinę, kad Baltijos jūros žvejybos kvotos skirstomos netinkamai, švedai pateikia atsakymą ir apie tai, kodėl priimami tarsi ir neatsakingi, švedų vertinimu, netgi žalingi sprendimai.
Esmė ta, kad apie Baltijos jūros žuvų išteklius sprendžia ne vien regiono šalys, bet visos Europos Sąjungos žemės ūkio ministrų taryba.
Kas vyksta Baltijos jūros regione, kokiam nors Vengrijos, Ispanijos ar Italijos ministrui yra tas pats. Jie netgi nesigilina į tokį regioną kaip Baltijos jūra. Vienoks ar kitoks sprendimas priimamas daugiausia remiantis ICES rekomendacijomis.
Apie tai, kad Baltijos jūroje priimta itin drastiška strimelių sugavimo kvota, skirtingų pozicijų laikėsi ir Baltijos jūros šalių ministrai. Lenkija, rytinės Baltijos jūros šalys, netgi Suomija, jau kelerius metus negalinčios žvejoti menkių, strimelių kvotų padidinimu yra ypač patenkintos.
Švedijoje toks padidinimas laikomas mirties nuosprendžiu Baltijos jūros silkėms. Apsižodžiavimas vyksta ir tarp pačios Švedijos politikų. Į Europos Parlamentą išrinkta buvusi Švedijos aplinkos ministrė Isabella Lovin kritikavo Švedijos kaimo reikalų ministrą Peterį Kullgreną.
Esą šis nepadarė nieko, jog nebūtų leista taip drastiškai didinti Baltijos jūros silkių sugavimo kvotas. Pastebėta, kad netgi Suomija, nuolat palaikydavusi Švedijos pozicijas dėl žvejybos Baltijos jūroje, šį kartą nuo jos nusisuko ir pritarė didesniam strimelių kvotų skyrimui.
P. Kullgrenas savo ruožtu klausė, o kodėl I. Lovin per 8 ministravimo metus nepateikė teisingų duomenų ICES tyrinėtojams apie Baltijos jūros silkių būklę prie Švedijos krantų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po incidento progimnazijoje prabilo apie mokyklų saugumą: reikia daryti du dalykus
Klaipėdoje vyrui patekus į progimnaziją ir pavogus moksleivių telefonus, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas teigia, kad stiprinant ugdymo įstaigų saugumą, svarbiausia užtikrinti aplinkos stebėjimą ir patekimo į pastat...
-
Mokslininkai įminė 80 metų senumo mįslę: nustatė senojo Nidos švyturio vietą
Baigiantis Švyturių metams Neringoje ir Klaipėdoje bei minint senojo Nidos švyturio įžiebimo 150 metų sukaktį, Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius tech“) mokslininkai nustatė tikslią senojo švyturio viet...
-
Eglučių kiemelio konkurse – 45 dalyviai
Į gruodį vyksiantį Kalėdų eglučių kiemelio konkursą užsiregistravo net 45 klaipėdiečių organizacijos. Lapkričio 20-oji buvo paskutinė registracijos diena, tačiau dar devynių dalyvių sulaukta kitą dieną, terminui jau oficialiai pasibaigus. ...
-
„Pražuvusi Klaipėda“ nukeliavo į sandėlį1
Ne vienerius metus klaipėdiečiams rodęs, kaip šiame mieste gyventa prieš kelis šimtus metų, kūrinys dingo iš įprastos vietos. Šioje tvirtovės įtvirtinimų vietą ženklinančiame plote netrukus bus įrengtas kitas akc...
-
Lietuvos kariams – padėka ir pagarba
Žvarbų penktadienio vidurdienį klaipėdiečiai kartu su kariais atžygiavo į Kruizinių laivų terminalą, kuriame vyko Lietuvos kariuomenės 106-ųjų atkūrimo metinių ceremonija. Skambėjo sveikinimo kalbos, aidėjo salvės, virš susirinkusiųj...
-
Terminalo pavadinimas – ne vienas
Kruizinių laivų terminalas gali būti vadinamas dvejopai – ne tik visiems įprastu oficialiu pavadinimu, bet ir kitu – Karo ir kruizinių laivų terminalu. Taip esą nuspręsta dėl to, kad šiame terminale švartuojasi ne tik kruizin...
-
Uostamiestyje lapus šluos ir gruodį
Rudeninių lapų šlavimo ir išvežimo darbai vyks iki gruodžio vidurio. Šią savaitę vien iš Skulptūrų parko išvežta net 20 tonų lapų. Didžioji dalis šaligatvių – nuvalyti, pamažu valomi ir kiti parkai ...
-
Kam važiuoti į Laplandiją, jei turime Palangą?!3
Nuo jaukių vakarienių, pramogų šeimai iki energingų renginių ir fejerverkų – šventiniu laikotarpiu Palanga stengiasi patenkinti kiekvieno poreikius. Šiųmetis švenčių laukimas mylimiausiame kurorte prie jūros bus pers...
-
Lapkričio pabaiga – nežiemiška
Sinoptikų pranešimai pajūryje gyvenantiems žmonėms neleidžia tikėtis nei didesnių šalčių, nei ypatingos šilumos. Viskas bus taip, kaip ir paprastai būna lapkričio gale – stiproki vėjai vaikys debesis, o kai jie nurims, ga...
-
Į svečius pas merą – „pasimatuoti“ kėdės1
Klaipėdos vadovo Arvydo Vaitkaus feisbuko paskyroje atsirado šmaikštus vaizdo įrašas, kuriame visiems žinomas aktorius klaipėdietis Giedrius Savickas prašo „pasimatuoti“ mero kėdę. Šiuo vaizdo įrašu ...