Skirs dėmesį eismo saugumui

Sudėlioti planai, kaip uostamiestyje bus siekiama dar didesnio saugumo gatvėse. Šiemet ir kitąmet dėmesį ketinama skirti pėsčiųjų perėjoms tobulinti, įvažoms įrengti. Tolimesnėje ateityje numatoma įdiegti ir vadinamąją žaliąją bangą bei rekonstruoti Baltijos prospekto sankryžas.

Tobulina kasmet

Uostamiesčio savivaldybė jau parengė Eismo saugumo gerinimo 2017–2019 m. programos projektą. Jam pritarti dar turės miesto Saugaus eismo komisija.

Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda teigė, kad, siekiant gerinti saugumą miesto gatvėse, kasmet atliekami įvairūs darbai – remontuojamos arba iš naujo tiesiamos asfaltbetonio dangos, rekonstruojamos šviesoforinės sankryžos, atnaujinamas ar įrengiamas horizontalusis ženklinimas, kryptinis apšvietimas, įvažos viešajam transportui, tiesiami nauji dviračių ir pėsčiųjų takai, suteikiamas prioritetas viešajam transportui magistralinėse arterijose ir pan.

Pernai Klaipėdos gatvėse buvo įrengta 10 autobusų įvažų. Tai padėjo pagerinti gatvių pralaidumą – sustoję autobusai nebetrukdo pro šalį važiuojantiems eismo dalyviams.

Pokyčių sulauks perėjos

Anot departamento direktoriaus, šiemet daug dėmesio ketinama skirti pėsčiųjų perėjų saugumui.

2017-aisiais norima prie 21 perėjos įrengti kryptinį apšvietimą, o ten, kur reikia, – eismo saugumo saleles.

Panašios priemonės numatomos ir kitąmet. Planuojama įrengti šviesoforinių perėjų, kai kur panaikinti nesaugias. Šiemet dar 8 vietose ketinama pradėti įrengti ir įvažas.

Data dar neaiški

Ateityje Baltijos prospekto susikirtimo vietose su Minijos gatve, Taikos prospektu ir Šilutės plentu ketinama įrengti dviejų lygių sankryžas ir naikinti žiedines.

"Šis projektas yra gana ilgalaikis. Paminėti konkrečių datų dar negalime", – teigė L.Dūda.

Jau atlikta studija ir ieškoma finansavimo, reikalingo vadinamajam žaliosios bangos techniniam projektui rengti ir įgyvendinti.

Numatoma, kad žalioji banga bus pradėta diegti nuo Minijos gatvės. Vis dėlto kol kas tiksliai neįvardijama ir šio plano įgyvendinimo data.

"Ši priemonė yra numatyta, dabar ieškoma lėšų. Planuojama teikti paraiškas, kol kas tokių kvietimų nėra", – paaiškino direktorius.

Problema – greitis

Anot L.Dūdos, daugiausia eismo įvykių uostamiestyje nutinka tamsiuoju paros metu. To priežastis – per didelis greitis.

"Pastebėta, kad palankioms vairavimo sąlygoms nustatytą leistiną greitį vairuotojai dažniausiai viršija 20–30 km/val.", – sakė departamento direktorius.

Pasitaiko ir tokių vairuotojų, kurie greitį viršija ir 50 km/val. Pernai registruoti 58 tokie atvejai.

2016-aisiais Klaipėdoje užfiksuota 231 eismo nelaimė, nukentėjo 263 žmones, iš jų 2 žuvo, 261 buvo sužalotas. 2015-aisiais Klaipėdoje taip pat žuvo 2 žmonės, ankstesniais metais tokių tragiškų įvykių būta daugiau.

Nenuostabu, jog avaringiausios Klaipėdos gatvės – trys pagrindinės arterijos: Taikos prospektas, Šilutės plentas, Minijos gatvė.

Dažniausiai eismo įvykiai nutinka rytinio piko metu, o antrasis avaringiausias laikas – nuo 12 iki 20 val. Pavojingiausios savaitės dienos – ketvirtadienis ir penktadienis.

Pastebima ir daugiau saugaus eismo nesilaikymo atvejų – vairuotojai nepaiso stovėti draudžiančių ženklų, automobilius palieka ant žaliųjų plotų ir taip juos niokoja.

"Šiuo metu tikrai kritinė situacija yra susidariusi Kauno gatvėje, ties naujuoju policijos pastatu", – teigė direktorius.



NAUJAUSI KOMENTARAI

E

E portretas
Pilsto is tuscio i kiaura.....tas pats per ta pati....nieko naujo....ta pati dudele
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių